Radau irgi feisbuke: "Būkite budrūs! Sveiki, gavau pranešimą elektroniniu paštu. Cituoju: Atsitikimas Vilniuje viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatą. Atsistojusi pamatė adatą, įsmeigtą kėdėn ir raštelį su užrašu „Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV". ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių atsitikimų, atsitikusių neseniai kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Taip pat centras informuoja, kad tokios adatos buvo rastos ir visuomeniniuose bankomatuose. Mes kviečiame visus būti atsargiems. Svarbu prieš atsisėdant apžiūrėti kėdes visuomeninėse vietose. Kruopštaus apžiūrėjimo turėtų pakakti. Taip pat mes prašome kiekvieno, kas gaus šią žinutę, parodyti ją savo artimiesiems ir draugams ir perspėti apie grėsmę. Neseniai vienas gydytojas papasakojo apie kitą panašų įvykį. Prie adatos buvo prisegtas lapelis su užrašu - „Sveiki atvykę į pasaulinę ŽIV infekuotųjų šeimą". Nežiūrint to, kad gydytojai paaiškino, jog praeis 6 mėnesiai, kol virusas pakankamai sustiprės ir pradės ardyti imunitetą, ir sveikas žmogus galės gyventi dar apie 5-6 metus, užsikrėtusioji mirė po 4 mėnesių, tikriausiai dėl šoko ir streso. Vaikštant Vilniaus Kalvarijų turguje galima pajusti bakstelėjimą, į kurį nekreipsi dėmesio, vėliau gali sužinoti kad sergi ŽIV. Peterburge, adatas priklijuoja laiptinėse ant turėklų, todėl tamsoje leidžiantis ir laikantis už turėklų galima įsidurti adata, kuri užkrėsta ŽIV. Būkite atsargūs, nužmogėjimas pasiekė protu nesuvokiamą ribą. Pagalvokite apie tai, kad galite išgelbėti kažkieno gyvenimą, išsiuntę šia informaciją toliau. Prašau skirkite keletą sekundžių savo laiko, kad išsiųstumėte šį laišką. Pagarbiai, Kęstutis Matulionis Generalinis direktorius Tel. (+370... , fax. 2 375 678, mailto: kestutis.matulionis@mct.lt Nemenčinės pl. 15a, MCT Medicinos Centru Tinklas. UAB Vilnius, Lietuva doc., dr., HP Alina Pūrienė VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vyriausioji gydytoja Tel. (8-5) 2721031 (8-5) 2721031 Žalgirio g. 115, 117 Vilnius LT-08217"
Mačiau prieš keletą metų. Tai ką, niekur darbar neiti? Įdomu, kaip aš atrodysiu grabaliodama kėdę teatre? Bet šiaip tai visai galimas dalykas, nes žmogus, užsikrėtęs šia liga nesantykiaudamas, būna labai piktas ant visos žmonijos. Jei jis mirs, kodėl neatkeršyti? Štai prieš geroką dešimtmetį ligoninėse kraujas nebuvo tikrinamas nuo hepatito C ir perpilamas ligoniams. O kiek dabar žmonių, jau mirusių dėl šios priežasties? Niekas apie tai nekalba. Yra daugybė aplinkybių, kai viskas vyksta nepriklausomai nuo tavo veikos ir darbų, taigi tu nesi savo likimo kalvis. Štai pasakykit, ką reikia daryti su bandičiuku vaiku? Genai. Mušti negalima, barti taip pat, atsisakyti (pasirodo) taip pat negalima. Yra vaiko teisių tarnyba, kuri tik saugo vaiko teises. Akligatvis, kuris aplinkinių likimus daužo kaip traktorius.
Tai kad tų bandičiukų tėvai patys būna tokie ir nė nenori savo vaikų drausmint. Greičiau jau jie ant blakstienų mokytojus ir visokias kitokias tarnybas stato, ne savo vaikus. O dėl to keršinimo sveikiems... tai sveikieji irgi juos atstumia. Be to žemė ne rojus, velnių ypač daug.
Nueik į onkologinę ligoninę...tu ten taip pat jausies nejaukiai: lyg ore, sienose ar balduose tvyrotų kažkas nešvaraus ir nuo to gali užsikrėsti, o juk onko ligos nėra užkrečiamos. Vat susilaikyti nuo sekso vardan baimės- tai jau pagirtina. Atsiradus tokioms ligoms, žmonės jau darosi šiek tiek atsargesni. Tik gėjų nėra masiškai ir jie duodasi vieni su kitais, todėl narkomanų ir gėjų tarpe yra daugiausia sergančių tokiomis ligomis.
Kodėl? Juk žmonių yra labai daug gerų, tik norint gauti, reikia mokėti ir duoti. Dabar daugelis žmonių užsidaro savame pasaulyje, nesidomi kitų bėdomis ir džiaugsmais, o paskui skundžiasi vienatve. Čia kaip skruzdėlyne - jei visi kartu, sutartinai, tai galima kalnus nuversti. O žmogui tiek nedaug reikia....tik dėmesio. Aš jau gal pasakojau (skleroza), kad pažįstu senukus, kurie sako...mes neturim draugų, nes su kuo bendrausi, jei mūsų amžiuje aplink pakvakę, tai apie ką su jais pašnekėsi. Jėėėzau.... O aš galvoju.....dievulėliau, o apie ką su jumis šnekėti? Kur ką nukainotą nusipirko, ar kokie jų anūkai nuostabūs? Taigi, priėjau išvados, kad mes daromės egoistai... O gal perdaug reikalaujame iš kitų?
A...jei teisingai supratau, Dalima, nusivylei žmonėmis dėl referendumo? Man tai patiko, kad žmonės blokavo referendumą, tik labai gaila išmestų milijonų, kuriuos buvo galima panaudoti tikrai naudingai. Visų pirma dėl 100.000 parašų - juk tai tiek nedaug. Kažkas sugalvos, surinks tiek, ir mes turėsime mokėti už jų užgaidas. Turi spręsti dauguma. Jei iniciatoriai surinks 300 tūkst, vad. tai jau verta dėmesio ir mes galima rizikuoti savo pinigais. Tada jau taip arba ne. Kitas klausimas - žemė. Neatėjo netgi tie, kurie iš viso pasirašė dėl referendumo. Vadinasi, atėjo į protą. Mes matome baubą ten, kur jo nėra (kaip rodo kitų šalių patirtis), tuo tarnaudami savųjų žemgrobių tikslams. Lietuvos žemė gal jau bus dirbama, tvarkinga, žmonės turės darbo ne už butelį, o už oresnius pinigus. Gal mes nebekelsime Lenkijos ekonomikos, o tarnausime savo šaliai ir savo žmonėms.
esu jau skaičius tai, bet ačiū Dievui, nė karto neteko atsisėsti, ar kitaip susižaloti... kai paskaitau tokius laiškus pasidarau atsargesnė ir kėdę galiu apsižiūrėti, bet aš greit pamirštu ir kitą kartą sėduos net nežiūrėdama kas ten ką "paliko"
