Aš irgi supykau, kad ištrynei savo dienoraštį. vat, atėjau, norėjau parašyti, kad per sekmadienį sandėliuką sutvarkiau - žiauriai pavargau... O to dienoraščio ir nėr...
(juokauju)
Ale, mergičkos, nu netrinkit dienoraščių... a?

O poilsis - tai ne visuomet toks pats patinka. Kartais filmą žiūrėti - poilsis, kartais sodely obuolius rankioti, o kartais - prie kompo Kiemeliuose paplepėti...

Miegot,miegot,miegot....ir dar kartą miegot

Ką jūs čia...geriausias poilsis-darbas.

O dienoraščio gaila,aš tiek daug rašiau...na tiek daug.Jis buvo toks geras...visi susigėdo , tuoj nubėgo tvarkytis, ir obuolienes virti.Va Dalmara net sandėliuką susitvarkė Akmenėlio dienoraščio paskatinta.

Ot dabar daug nerašysiu,va..pašvilpk.

Geriausiai pailsiu dirbdamas dūšiai malonų darbą , o va prieš kelis metus Nidoj 4 valandas paplūdimin pasivoliojau tai pailsau nesvietškai

Va, va... gulėti pliaže pusdienį - oi, kaip išvargina... tikra tiesa..

O aš tai nė dirbu, nė ilsiuosi ( )

Galaxy,tai tu veltėdis...nuo žodžio veltui ėda. Ir darboholikas.
Bet aš apie darbą čia tai rimtai.Grįžus iš darbo man labai norisi padirbti sode.....sodinti gėles man didžiausias poilsis.Atsikeliu saulei tekant,atsisėdus prie gėlyno geriu kavą ir kaifuoju.Ar jūs kada nors žiūrėjote,kaip rytą skleidžiasi gėlės?Kaip sulėtintam filme.
Bet mūsų poilsis priklauso nuo metų amžiaus,nes aš atradau šį poilsį tik senatvėje.O jaunystėje buvo dzinn...poilsiavau šokiuose,kavinėje,tūsuose.Man nieko nereiškė vakare baliavoti,o rytą atsirasti traukinyje į Maskvą ar kur kitur.Tiesiog ekspromtu...tiesiog į teatrą ar koncertą....tiesiog paieškoti nuotykių.
Vat tuose netikėtuose ,neplanuotuose dalykuose ir yra visas kaifas.

kokie Jūs visi MIELI ir kaip gerai, kad čia atsiradau

aš dabar gyvenu gana smagiai, gal, kad jaunystėje "neišsilaksčiau" man tada reikėjo vyro, vaikų... tik kai vaikai paaugo pradėjau domėtis savimi ko norėčiau, todėl tik dabar nerimstu ir lakstau, kaip akis išdegus - tai į teatrą, tai į kiną, tai į koncertą, tai būgnus pamušti, tai paburiuoti, tai į kelionę kokią, tai į gamtą, tai pas drauges pasiplepėti, tai į pirtį... net nežinau kur dar, bet po savo poilsio kartais reikia ir pailsėti, tada apsidžiaugiu, kad reikia į darbą ai prisiminiau bijau gyvulių, bet šiemet pirmą kartą jodinėjau (tiesa arkliukas labai ramus buvo) patinka padirbėti kaime šiek tiek, tai irgi savotiškas poilsis, gal, kad savo neturiu ir kituose tik kartais tenka, kai pakviečia netikėtai... knygos knygos pamiršau jas tai taip pat padeda pailsėti ypač jei skaitai kažką lengvo pvz bescelerį "Penkiasdešimt atspalvių"
degintis nepoilsis mane tai labai vargina, jei einu prie jūros, tai vaikštau ir aišku ne dieną, kai ten žmonių daigiausiai, einu ten vakare
 
na turbūt tiek šiam kartui

Akmenėli,tada mes visos norėjome kuo greičiau ištekėti,nes tokia buvo mada-gink dieve,kad neliktum senmerge.
Dabar labai noriu pagirti jaunimą..jie tuokiasi sulaukę jau brandesnio amžiaus ir tikiuosi,kad tiek skyrybų,kiek yra dabar,jau nebus.Nežinau.. gerai,ar blogai,kad jie pagyvena susidėję..tai turi savų pliusų ir minusų.Minusas tame,kad prisidirba vaikų ir jau nebežinai,kieno vaikus kuris augina.O jei dar Tomaševskiui seime pasiseks prastumti įstatymą?Šakės.
O lakstymui reikia tokios pat kompanijos,kaip ir tu pati.

Tai iš kur bus tos skyrybos, jei nesituokia? Tai kas, kad gyvena kartu?
O šiaip, tai pvz. aš netroškau vedybų, kai man buvo 20. Ir man toks vaizdas, kad taip ir numirsiu nepabuvus senmerge

Dzein, apie tekėjimą tai sutinku su tavimi, labai norėjosi ir tai sakiau, kad išteku sena, man apie 20 buvo
 
aš irgi nežianu gerai ar blogai tai, tegu daro, kaip nori, tik mes kažkaip ilgiau ir stabiliau gyvendavome nesiskirdami, dabartinis jaunimas laksto vienas nuo kito, jokios kantrybės ir pakantumo vienas kitam... nepatiko kažkas, vsio, išsilaksto kas sau ir net nepagalvoja, kad galima buvo kažkaip bandyti susitarti, paieškoti kompromiso... 
 
su kompanija linksmiau, bet šiaip lakstymui kompanijos nereikia, pamatau kokį koncertuką ar spektaklį po darbo ir nulekiu... aišku į naktinį klubą viena neičiau, nors ką gali žinoti, kas kokį kartą man šaus į galvą

A....va matai,kaip žmonės skiriasi,o aš nemoku džiaugtis viena,man kompanijos reikia.Su kuo gi pajuodinsi atlikėjus,jei koncertas nepatiko.O jei kitam patiko,jis išreiškia savo argumentus ir tada tu svarstai....o gal aš neteisi?Vienžo...viskas koncertu man dar nesibaigia.

paskambinčiau draugei ir pasiguosčiau, kad šū..nas koncertas ir dar liepčiau neiti į jį lygiai tą patį padaryčiau jei patiktų paskambinčiau ir plepėčiau plepėčiau, kol užpavydėtų

Velnias... ėmiau mąstyti, kada poilsiauju...  ir net nežinau... Tiek koncerto, tiek spektaklio, tiek filmo žiūrėjimas man nėra atsipalaidavimas, nes aš lengvai įsijaučiu ir... "dirbu", o ne atsipalaiduoju...
Va, dabar jau žinau, kada aš pilnai atsipalaiduoju, bet... nesakysiu...
O jei rimtai, tai man labai gera ir tikrai poilsiauju prie jūros... Nesvarbu, ar deginuosi, ar tik vaikščioju. Pastebėjau, kad "nukrenta" tada visi rūpesčiai, atrodo, lyg jūros bangų ošimas ir vėjas prapučia smegenis...
Dar geriau pagalvojus, atradau dar vieną vietelę, kur man būna labai gera - sėdėti vasarą ant suoliuko savam sode, vakarėjant, kai toks gaivus oras... klausytis žiogų smuikelių čirpimo bei paukštelių čirškimo... 
Tai va.

turiu ir aš tokią malonią vietelę kurioje mėgstu pailsėti tai balkonas, kur kartais nieko nedarau tik sėdžiu ir klausau, kvepiu, grožiuosi horizontu...

Aš ilsiuosi kai jūs dirbat, o daugiausiai dirbu- kai jūs ilsitės
Poiksis man- kai ilsiuosi nuo rūpesčių. Ir nesvarbu kur- namie ar kažkur išvykus. Svarbu- negalvoti apie buitį, rūpesčius.
O šiaip gyvenu kurorte, tai kažkaip viską ir suderinu, viskas pas mane visada šalia- darbas ir poilsis, gamtos ramybė ir pramogos.
Patinka kažkur išvažiuoti kad pakeisti aplinką. tarkim, visai smagu pasimalti kokiam triukšmingam, lekiančiam Vilniuj, ar nuvargusiame, dulkėtame kaune. Nuo tenykščio tempo, minios maloniai pavargstu, tai paskui labai gera pailsėti namie tyloje.
Kartais juk reikia pasyvaus poilsio, o kartais- aktyvaus. Priklausomai nuo vidinės būsenos ir nuo ko esu pavargusi. pamenu, sunkiu metu namie depresuodavau, o darbe pailsėdavau. nes darbe reikia šypsotis, bendrauti ir visai nėra laiko apie savo problemas galvoti

pritariu, kad daug kas priklauso ir nuo vidinės būsenos, bet va ramusis poilsis dabar labai net prieinamas, o aktyvaus trūkumas, tiek jaučiuosi užsisėdėjus, kad jei kažko atsisakysiu - prarasiu progą, o geriau padaryti ir srėpti košę, nei nedaryti išvis nieko ir bėdavotis, kad nieko tavo gyvenime nevyksta...

O kai srėbsi košę, bėdavotis nereiks? Beje, o jei virsi, virs ir košės jokios nebus?

Tai lėk į Druskininkus, čia aktyvaus poilsio gali nemažai rasti
Renginiai, karstynės, vandens parkas, pasivaikščiojimai, grybavimas...
Aš aktyviai pailsiu visur dviračiu važinėdama. Nauda ir malonumas viename