Arė žmogus dirvą. Netikėtai arklys kluptelėjo ir nudvėsė. Kadangi
tai buvo vienintelis žmogaus arklys, kaimiečiai jo gailėjo ir kalbėjo:
- Tai nepasisekė žmogeliui. Turėjo vienintelį arklį, o tas ėmė ir nudvėsė. Su kuo dabar jis ars dirvą?
O žmogus į tai:
- Pagyvensim, pamatysim.
Kaimiečiai apgailėjo, po kiek laiko nusprendė susimesti pinigų ir nupirkti žmogui kitą arklį. Kaip tarė, taip padarė. Ir dabar kitaip kalbėjo:
- Kaip jam pasisekė. Čia arklys krito, o čia naują netikėtai gavo. Tikras laimės kūdikis.
O žmogus į tai:
- Pagyvensim, pamatysim.
Po kiek laiko dovanotasis arklys pabėgo. Dabar kaimiečiai vėl šnekėjo:
-Na, šį žmogelį vienos nelaimės persekioja – čia vienintelis arklys krito, čia dovanotasis pabėgo...
O žmogus į tai:
- Pagyvensim, pamatysim.
Neilgai trukus pabėgęs arklys sugrįžo ir dar bandą laukinių arklių parsivedė. Kaimiečiai netruko pakomentuoti įvykį:
- Kaip jam pasisekė. Štai arklį dovanojom, o štai šis jam visą būrį arklių privedė. Tikras laimės kūdikis.
O žmogus į tai:
- Pagyvensim, pamatysim.
Kartą žmogaus sūnus bandydamas prajodinėti vieną iš naujai parvestų arklių, smarkiai nuo jo krito ir susilaužė koją. Kaimiečiai vėl aptarinėja:
- Na, ir iš kur toks nelaimėlis atsirado. Tai arklys krenta, tai dovanotasis pabėga, tai laukinių arklių būrį parveda. Geriau visai be arklių gyventi, o tai, žiūrėk, dar sūnus šlubiu visam gyvenimui liks...
O žmogus į tai:
- Pagyvensim, pamatysim.
Kitą dieną į kaimą atėjo kareivių būrys rinkti rekrūtų į kariuomenę. Žmogaus sūnaus su sulūžusia koja nepaėmė. Ir vėl kaimas šnekėjo, o žmogus į tai:
- Pagyvensim, pamatysim. Taip "normalus” pasaulis žiūri besidžiaugiančius žmones. Mintis – tai realus žingsnis materializacijos link. Dar galingesnė mintis kūrybos procese įgavusi tam tikrą formą.
Mielieji, prašau ir Jūsų visų, pasiknisti savo viduje, ištraukti iš ten džiaugsmo pasaulį, nes, tikrai, jis ten yra.
Aš tai turiu savo džiaugsmo pasaulį,bet jums nerodysiu...žinau,ką pasakysit.....
Orvel:-Taigi,pasikišusi po lova ir neinvestuoja...smegenų maža.. Rimas:-Na ir apkiautusi...jokios motyvacijos,turėtų tikslą,tai investuotų... Praeivis:-Aha,kitus moko ir moko,o pati nieko neišmano ką su juo daryti... Galaxy:-Ar galiu paklausti?Tas džiaugsmas supelyjo,ar dar ne? Vinigreta:-Nežinau,nežinau...aš tai su Orvel'u solidari,jai smegenų trūksta... Torpeda:-Gerai jau gerai,turėkis sau..man tai smagu ,kai kiti irgi turi. Karalienė:-Išmintingai po lova laikai,nes žmonės pavydūs ir nužiūrėti gali... Kvinta:-Ką aš žinau,ne mano kiaulės ...ne mano ir pupos.
