Sudaužyto pasaulio šukės, kalbinis pakaitalas
vadinamas pasaulėžiūra.
Kiekvieno garbės reikalas turėti „savo"pasaulėžiūrą.
Nelaimė
paverčiama dorybe.(!).Net alkoholikas giriasi turįs „savo nuomonę", net gatvės
merga turi savo pasaulėžiūrą. Bet pasaulėžiūra atsiranda tik tada, kai
prarandamas pasaulis. Tas, kuris turi pasaulį ir yra pasaulyje, neturi jokios
pasaulėžiūros.
Nesutinku su gal ir išmintingo žmogaus mintimi.Kodėl tik kai prarandi?Gal tik šiek tiek kitokia pasaulėžiūra pasidaro tapus prostitute, ar alkoholiku,bet be abejonės...socialinė padėtis,aplinka keičia,bet nevaidina leimiamo vaidmens.
Alvydas Šliogeris man patinka, bet „Bulvėje...“ jis šiek tiek cinikas. – Viską neigia. ir net prieštarauja sau, kai kur...negi ginčysiuosi ?
„Tai ne aš atsilikau nuo gyvenimo, tai „gyvenimas“ atsiliko nuo manęs, lygiai kaip jis ir dabar vis labiau atsilieka nuo Herakleido, Sokrato..(nu... čia aš dar savų prirašyčiau......) lygiai kaip „pažanga“ atsilieka nuo bulvės.“ A.Š. O šauniausia tai, kad čia ateiname pailsėti, iš savų pasaulių, nebūtinai jie turi susilietimo taškų, šlifuojamės kits į kitą.
Kieta, bet Tavo pagrindinė citata labai teisinga. Kai nebesuvokiame pasaulio, sukuriame pasaulėžiūrą. Ir pasaulis dūžta. Mes jo jau nebematome plačiau negu leidžia mūsų pasaulėžiūra. Mes patys save įvarome į narvą.
Aš daug kur apie tai rašiau, bet nemoku išsireikšti taip įtaigiai, kaip Šliogeris. Reiks perskaityti šią knygą, ačiū už citatą.
žinot, šliogeris ar kitas kos ten prirašes vadinamos išminties - nieko verti štai atsiverčiu biblija ir skaitau mokytojo knygą, štai ten paprasta prieinama išmintis, ne apie pasaulėžiūrą, o apie tai kaip reikia gyventi ŽMOGUMI, .......ne ragana, žinoma paskaitykite, patiks
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]