prabudau lūpose ir mintyse... ne mano tai žodžiai, tai perskaičiau sapnuotoje žinutėje, pasitikėti? Visiškai pasimetus. Nežinau, kaip į tai reaguoti, nežinau ką tai reiškia... o gal nieko ir nereiškia, tik kažkokia pasąmonės jungtis žybtelėjo kol miegojau ir tiek... aš juk tikėjau http://www.youtube.com/watch?v=ML4AhIBwYjM
kodėl dabar staiga turėčiau pasitikėti? ir jei neturėčiau, kodėl visą rytą rutulioju tai savyje? šiandien sesės vestuvės ir taip turiu apie ką galvoti $IMAGE1$ ... kur mano vakarykštė ramybė?
Vakarykštė ramybė buvo gal tik meditacijų dėka.Kokia gali būti ramybė ,kai sesė išteka,negi nerūpi? O mūsų pasitikėjimą valdo intuicija...kartais suklystame,bet daugumoje jaučiame ,,šeštu " jausmu.Jei mus užklumpa netikėtai,tada jau patikime ir melu.Gal todėl,kad neturime laiko susivokti savyje,todėl pasiklystame erdvėje?
Ot ir man keista,bet nedrįsau klausti,taigi ir dainuoti ir linksmintis kažkap nelabai jau priimtina.Nors šiaip gal mes esame susaistyti įpročių.Aš tai sakiau...nebandykit mano laidotuvėse bliaut,tiesiog atėjo mano laikas išeiti ir vsio.O laidotuvės tegu būna eilinis giminaičių susitikimas,nes dabar su jais susitinkame tik vestuvių ir laidotuvių proga. Pala,o gal čia sesės vestuvės buvo Akmenėlio sapne?
Anokios čia vestuvės kai ketvirtas vaikelis i pasaulį beldžias, vyras baigia nusipraust, einam vinčenso įkalsim, jaunoji tai gert negali, šokt irgi jau nebepaslenka pasisėdėsim ir gult... ryt į darbus
bendradarbės sulapnojo, surišau po du šokoladinius saldainius su baltu kaspinėliu, gražiai gavosi.. o jums nuotrauką pasigardžiavimui, nėr ko ėst, laikykitės dietos, tegu akys pasidžiaugia
Ot man patinka tokie ....kurie vieną kart ir visam gyvenimui,nes su tokiu gali būti rami,o tai labai daug reiškia.Juk dabar vis mąstai,kam reikia taip stengtis dėl kito,jei vis vien jis tave apgaudinėja su kita,o tu tik kaip mama viską atiduodanti. Gal man tokie žmonės patinka,nes esu didžiulė egoistė?Man ,man ir dar kartą man? Bet rimtai ..išdavystės negaliu atleisti ,nors nusišauk.Lyg ir norisi atleisti,o negali ir viskas. O kiek žmonių,atidavusių visą savo šilumą,mintis,metus,llieka ant ledo pasenę,vieniši ir sudaužyta širdimi.Gal tada geriau kaip toj rusiškoje dainoje...jei neturi nieko ,tai niekas ir neapgaus?