prizirzaliojau vienai Kiemietei pilną asmeninį paštą, o paskui per pertraukėlę užkliuvo akis, ir galvoju, jei jau man taip nebegerai Lietuvoje, tai kur ta svajonių šalis?
Man tai Amerikoje....aš ir be testo tą žinojau. Taigi, mano kelias kitais metais - į Ameriką! Bet mane vilioja ne tiek prabangus gyvenimas, kiek laisvė.
J. Erlicko irgi yra neblogų, pvz: "Kai visą Lietuvos žemę supirks užsieniečiai, tai visi ir gyvensim užsienyje.Nebereikės klajoti, laimės ieškoti.Uždirbsim padoriai, gyvensime oriai.Viziją turėsim – laisvą Lietuvą regėsim…“
Su tuo orumu tai man visai neaišku. Štai kažkada orumas buvo turėti vieną porą aulinių batų(prieš tai ėjo vyžom, o batus užsimaudavo įeidami į bažnyčią). Vėliau jau buvo oru turėti dvi poras batų, auto ir t.t. Dabar mums jau oru -tai milijonas. Ne tame esmė, brangieji, nepainiokime...mūsų gobšumas auga kaip ant mielių ir mums vis negana.
Keistai, jūs, chebryte įsivaizduojat orumą... O juk orumas, tai ne materialus... Kartais visiškas vargšas inteligentas būna žymiai oresnis, nei koks aptukęs, riebaluotu snukiu milijonierius...
