Gyveno viena iš laimingiausių šeimų,teigiama visomis prasmėmis-seneliai,visą gyvenimą besineriantys iš kailio,kad galėtų padėti savo vaikams ir anūkams,vaikai,mylintis savo tėvus ir vaikus.Ko norėti...gyvenk ir žvenk:šiluma ,supratimas ,pagalba ,juokas ir meilė,nes tokių šiltus žmonės sutikti šiandien tai yra retenybė.
Na nebuvo viskas jau taip teigiama.......keistoka sūnaus žmona,nuo ryto iki vakaro juodinanti visus aplinkinius,bet tai netrukdė gyventi...su tuo buvo galima susitaikyti,apeiti,nekreipti dėmesio.Tik ji turėjo vieną bruožą-imti paskolas ir panaudoti nežinia kam,bet paskolos būdavo padengiamos senelių,nors apetitas ir augo.Pagaliau dėl didžiulės sumos į sūnaus namus ateina antstolis ir sūnus,neišlaikęs tokios žinios,miršta nuo infarkto.Po jo mirties susiskaldo giminė ir viskas griūna.Sūnaus žmona atsiriboja nuo senųjų uošvių,o ją pasmerkia dalis jos vaikų,senoliai nebeturi iš ko remti,todėl jiems uždraudžiama kelti koją į marčios kiemą.O juk tai jų rankomis dėta plyta prie plytos,jų rankomis puoselėta kiekviena gėlytė ir baseine veistos žuvytės.
Senoliai,laikę visą giminę krūvoje,palūžta dvasia ir nyksta tiesiog akyse.
Galaxy,šiaip jie nėra gobšuoliai....jų viso gyvenimo credo-sutaupyti atsisakant sau labai daug ko ir tai tapo lyg ir liga.Bet jie taupo ne sau.....kiekvienus sutaupytus 10 tūkst. jie tuojau atiduoda tai sūnui,tai anūkui,tai dukrai ar jos vaikams,kuriam tuo momentu labiausiai reikia. Bet keisčiausia kitkas.....anūkas,gavęs 10 tūkst. juokiasi ir sako..o kam jiems pinigai?Negi jis nesupranta,kad senelis ilgai važinėjo dviračiu po visas parduotuves,norėdamas sau nusipirkti pigiausią produktą,nors jo mašina stovi garaže.Kuras juk kainuoja,o pedalus minti ne. Ar manai,kad marti nuolat nebūtų ėmusi paskolų?
seni žmonės,visi-nelinkę išlaidaut,o tik taupyt,jų visų toks bruožas,gerai,kad kiti atiduoda anūkams,bet yra daug tokių,kurie neduoda.....visų į grabą juk nenusineš
blogai išauklėtas anūkas,jam tik imti,o kad kitam duoti,tokio dalyko nesupranta.kai pagalvoji,kiek gi beliko tam senam žmogui,kai aplinkui ir jauni krinta kaip musės,tai argi sunku būtų senukus kažkaip palepint,nupirkt kokį ir jiems gardesnį kąsnelį,juk jiems daug ir nereikia,kokie jie bus tada laimingi,o jei dar anūkas savo mašiniuku į parduotuvę,į kapus pavėžėtų,pasisiųlytų malkytes sukraut ar žolę nupjaut,jaunam žmogui juk rankos nenutruks.......gera ir plati tavo tema
O aš galvoju maždaug taip: kai taupo savo vaikams, tai čia tas pats kaip sau, o noras daug sutaupyti vistiek rodo polinkį į materialinius turtus. Sūnus, be abebo, tokiu požiūriu persiėmęs, ieškojo sau žmonos kuo didesnės materialistės, na, nesąmoningai norėdamas daugiau gyvenime pasiekt. Tai nieko keisto, kad šitaip ir išėjo, o dar jei atsižvelgsim į marčios "barakudišką" charakterį. Jei tok aprūpintas vyras buvo gal laimikis, kitokio nebūtų ieškojus. Pabaigai pasakysiu, kad senukų nekaltinu, čia gal ne visai dėl senatvės taupymas kaip sako Euphorija. Žmogus, patyręs nedateklių, kur kas labiau linkęs taupyti yra.
Gal nereikėjo, tiek" lepinti" padėti, kažkiek, bet ir sau į senatvę leisti daugiau, juk vaikus išaugino, anūkūs "išniančijo" užtenka reikia ir sau pagyventi .
Vat man imponuoja Euphorios komentaras...tiesiai į dešimtuką.Jaučiu ir matau,kad jiems tereikia tik dėmesio ir daugiau nieko,jie net pajuodo nuo tokios situacijos,kokia dabar yra,jaučiasi tokie be galo vieniši,jaučia didžiulę skriaudą,kad ta didžiulė paskutinė paskola nuvarė sūnų į kapus. Šiandien aš juos pasiėmiau į termo baseinus....bevažiuojant atgal net pradėjo dainuoti mašinoje. Bet jaučiu..ilgai jie nebetemps.
P.s.O marti tuose namuose bijo miegoti...ji dažnai sakydavo jam...kad tu nudvėstum. Bet lazada turi du galus.Trejetą mėnesių po sūnaus laidotuvių jiems pranešė,kad tai pačiai marčiai atsirado auglys.Jį išoperavo,nors ir mažutis,gavo chemijos,ir dabar nežinia,kaip bus.
Galaxy,tie žmonės ,kurie pergyveno badą,visad laiko atsargas...kai kurie net laiko sudžiovintą duoną po pagalve,net jei ir suges.Sakysite,iškrypimas?O aš sakyčiau...nebadavote ir nežinote,kas tai yra...į tai reikia ne tik įsijausti,bet ir pergyventi. Kaip jie pasakoja,tai buvo išvežti į stepę,davė du kastuvus ir maisto savaitei.Išsikasė žemines,badavo,daug mirė,bet išgyvenusieji jau turi kitas vertybes.Mes gyvenome kitoje epochoje.
Manau, kaltų nėra. Yra tik klaidos. O kas jų nedaro? Kai darom, nesuvokiam, kad tai klaida, būnam įsitikinę, kad darom gera. Senukų klaida, kad meilę kitiems išreikšdavo materialiais dalykais. kai žmogus sako "Aš taip mylėjau, tiek dėl jų dirbau, taupiau, dėl jų gyvenau, save nuskriausdamas paskutinį kąsnį atiduodavau", aš iškart pagalvoju- augina egoistą, kuris nuo mažens suvokia, kad aplink jį turi suktis visi, turi jį aprūpint ir rūpintis. Kai žmogus nuo vaikystės išmoksta meilę priimti materialia išraiška, jis ja ir ima... Senukų klaida, kad būdami labai darbštūs, dirbo tam, kad aprūpinti šeimą žuvimi, o ne tam, kad uždirbtų meškerėms ir išmokintų jomis naudotis. tėvai turi vaikus paruošt gyvenimui, o ne gyvenimą vaikams paruošti... tai pagrindinė mano pastebėta klaida. Žinoma, yra ir kitų... ta marti kaip piktžolė, radusi derlingą dirvą savo šaknims suleisti....
Lira,mes visi esame daugiau ar mažiau piktžolės,jei randame derlingą dirvą,bet visa giminė nėra tinginiai...tiesiog senoliai turi savitą supratimą-aukojimąsi.Kam?Dėl ko?Nežinau,tiesiog taip yra.Liga-altruizmas?Gal būt.Bet tai liga,todėl mes neturime teisės reikalauti atlyginimo už gerus darbus...net gal ir visiškai nereikalingus.Žmogui ,kuris duoda atrodo,kad jis duoda daug,o kuris gauna tai,atrodo mažai arba nieko.
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
