Chebryte, jau va beveik 3 metukai sukakojo... Prisimenat? Maniau, neišsisaugojau... pasirodo, turiu...
Diena nežadėjo nieko gero- žemę slėgė sunkūs švininiai debesys... Grėsmingai artinosi Drakė... Čiumodanai sukrauti, dukros džiaugiasi, kad bus laisvas plotas ir skuba išlydėti mamą- viena lygina jai pižamą, kita blizgina batus... Išlekiu į Prienus truputį jaudindamasi... Lekiu į nežinią...Tenai, kur „manęs jau laukia Vycka (Viktoras) ir visa mūsų chebra“... Na ir ką, susitikom... Vieni nedrąsiai, kiti- iškar į glėbį griebė... Vieni iškart išraudo, net plaukai paraudonavo, kiti pajuodo ,kiti- pražilo, o vienas liko neapsisprendęs, todėl liko juodai pilkas. O mes niekaip neapsisprendėm, kurią spalvą jam pincetu nudepiliuoti- pilką ar juodą, todėl taip ir išvykom visi neapsisprendę... Greta atvyko mojuodama vėliava... Visą naktį jai kotą drožė.... Moteriškių šokis su šaltaisiais ginklais virtuvėj treniruojantis ant mėsos vyniotinių vyrus nuteikė raminančiai... Vilką pasitiko Raudonkepuraitė su lauktuvių kašiku, bet Vilkas jau ne tuose metuose, kad paskui raudonkepuraites lakstyti, todėl kaip ta lapė su vynuogėm nusprendė, kad Raudonkepurautė tiesiog nesužadino jam apetito... Prasidėjo drakė... Visi valgė, gėrė ir juokėsi. Juoktis teko daug, nes niekas nerado mygtuko, kaip išjungti anekdotų kanalą... Cipa pasakojo apie nesėkmingus savo bandymus surasti utėlei darbą... Ragana kaip pereinamąjį prizą Dalikei įteikė vyrą....Su juoko ašaromis nuplaukė moterų makiažai, todėl druskų netekimą organizme Lyberta bandė kompensuoti tekila su druskos laižymu nuo neintymių vietų.... Prasidėjus „patrapsynkom“ net Vilkas nunešė savo uodegą pašokdinti. Dulkinomės tiek, kad dar ir šiandien šnypščiu iš nosies dulkes.... Šokom net pagal tai, pagal ką šokti neįmanoma... Bet šokti privertė nostalgija jaunystei... Net liemenukai ant galvos lipo.... Šoko ir papai, šoko ir kaulai.... Šokau net su Ragana lėtą šokį... Tiesa, jos šluota trukdė, vis tarp kojų painiojosi... Arūnas bandė susukti Gretai galvą, bet ta galva kažkodėl sukosi su visu kūnu... Ir kaip jie ten grindų besisukdami nepragręžė????? Naktį trumpam prisijungė dainininkė, dainuojanti tik rankomis... Orvelas, gavęs užduotį pavaizduoti kupranugarį, kažkodėl nusprendė, kad turi pavaizduoti save... Gal todėl, kad Lyberta jį sugebėjo parklupdyti... Artinosi miego metas... Vieni išskrido miegoti į namus, drąsiausi pasiliko nakvoti. Orvelas, visą vakarą vaikęsis du zuikius, nakvoti liko su kalakutais.... Man nakvoti neteko. Visą naktį dirbau vaiduoklių medžiotoja. Tik vaiduokliai vaidenosi šiuolaikiški. Jei anksčiau vaiduokliai įslinkdavo pasišviesdami žvakėmis, tai šiuolaikiniai- su mobiliakais ir zažigalkėmis.... Įslenka vienas vaiduoklis, apžiūri mus su Diančiku gulinčias ir išslenka... Girdžiu kaip jis trankosi po kitus kambarius... Vėl įslenka pasišviesdamas mobiliaku, peržegnoju jį- išslenka... Kai apėjęs teritoriją vėl įslinko, neišvėriau, nusprendžiau susipažinti „Kas čia ko ieško?“ „Čia aš, Kęstas“,-atsako. „Koks dar Kęstas? Nėra pas mus Kęstų“ „Na, čia...“ Girdžiu čepsi žodžius rinkdamas... „Blyn, Sauliau, melagi, Tu čia lunatikuoji miegmaišio ieškodamas????“ Imu vaiduoklį už jo vaiduokliškos rankos, vedu į jo kambarį, guldau.... Palaimingas miegas netrunka ilgai... Staiga 6,50 visu garsu užgroja kažkieno mobiliakas. Groja taip, kad net kurmiai po žeme pabudo, bet visi tyli- niekas neprisipažįsta kieno groja... Suprantu- vaiduokliai siautėja, miegot mums neleidžia... Akurat- netrukus tikrai įslenka dar vienas vaiduoklis su zažigalke „Liudy... Žyvyje liudy... pagaliau radau gyvų ir nemiegančių“ tai Vilkas, pasirodo, patamsy bastėsi žmonių ieškodamas... Bet prislinkęs prie lovos ir apuostęs mus su Diančiku nusprendė, kad šitie kauliukai taip pat apetito nežadina, todėl vėl išslinko žemyn ir kaip tikras Vilkas įsitaisė ant laiptų prie irštvos durų, kalakutų tykodamas... O telefonas taip ir grojo kas dešimt minučių. Griebiu jį, paspaudžiu raudoną mygtuką, nematydama, kad ten parašyta Snausti, ir vos tik mes pradedam snausti, telefas už 10 min vėl visu garsu trali vali festivali... Nusprendžiau, kad vaiduokliai mane nugalėjo... Atsikėliau ir išslinkau pati gyvų ir leisgyvių ieškoti... Radau du, puotų salėj ant grindų besimėtančius.... Ir dar šiltus... Įsitaisiau šalia jų savo vienišų kojų pasišildyti... Rytas buvo liūdnas. Nes visada liūdna skirstytis iš ten, kur norisi pasilikti dar ilgam.... Sėdžiu va namie ir tebekrapštau iš ausų skardų Dalikės juoką ir dar skardesnį Cipukės balsą....
Prie ko čia ta "drakė" prie Margučio? Manau, kad į Margutį emigravo dėl naujumo. O ir ne visi su viskuo emigravo. Dauguma tik užsuka ten pažioplinėti... Ten jau stebiu susibūrusį bendraminčių ratelį. Tai ir gerai...
Na, čia tiek visko aprašyta kažkokiom metaforom, kad kas nebuvęs- nelabai supras... Aš, dievaži, jau pati pusę visko buvau pamiršusi... galaxy, nesupratau Tavo komentaro
Taigi klausiu kas atsitiko, kad žmonės taip po portalus mėtosi? Atsimenu entuziazmą kuriant Kiemelius ir matau kaip didžiausi entuziaztai jau Kiemelių nebenori, o vėl su didžiausiais lūkesčiais persimeta į naują Margutį.
Galaxy,atsibosta tas pats per tą patį,juk taip visad buvo...iš svetainės į svetainę.Aš net stebiuosi,kad Kiemeliai taip ilgai laikosi.Jei Zebros nebūtų uždarę,tai ji pati būtų sunykusi,nes svetainės buvo naujiena,o dabar po truputį grįžtame į realų gyvenimą.Žinoma,ir internete būsime,bet jau mažiau ir atsirinksime kas mums naudinga,o kas šiaip sau. O į temą,tai susitikimai kaip kam,kaip kas mato ir iš kurios varpinės žiūri.Bet pats dienoraščio stilius man patiko.Vis prisimenu Karalienės dienoraščius... Visai neseniai kalbėjau su buvusia klubiete,o ji man sako....žinok,nesėkmės mane pakeitė ,aš pasidariau visai nebe tas žmogus,o juk pažinojome fainą linksmuolę.NT piko metu paskola butui,skyrybos taip sužlugdo,kad nebeatpažįsti pats savęs.Liūdna.
Taigi nuo nelaimių niekas neapdraustas. Galvoju, kad gal geriausia morališkai nusiteikt blogiausiam? Ir dar...Kaip tik šiandien pagalvojau apie tuos materialinius nuostolius. Bet ne jie blogiausia. Turėjau ir aš tokių. Blogiau už juos, jei pats padarai kažką neatitaisomo. Va, čia jau nelaimė.
Šypsausi .Primena jaunystę.Rengdavom kavinėse ir jau pirmose atsiradusiose sodybose pamainos "cementovkes" , sudėtinius gimtadienius ir šiaip visokius renginius .Beveik į visus renginius eidavau su žmona , o jei grynai vyriški vakarėliai tai vis tiek atvažiuodavo pasiimt savo nekilnojamo turto
Chmmm... esu buvusi gal 3 ar 4 tokiuose virtualių chebrų susitikimuose (mes vadindavome "meetais", o jūs, kaip supratau, kažkodėl "drakėmis" ). Bet niekur nebuvo jokių persigėtimų, nakvynių... viskas būdavo čiki-briki. Būdavo irgi be galo linksma, daug juoko, daug visokių žaidimų, istorijų, dainų, kelionių.... Būdavo irgi smagu!
Sveiki. Kokie mes tada buvom jauni ir gražūs.... Kiek turėjome norų, vilčių, troškimų... Ir viskas baigėsi. O iš tikrųjų, liuks Lira, kad išsaugojai. Puiki buvo drakė.
ech, smagiai skaitėsi..visada lieka nostalgija..pirmam kaspinui, pirmam bučiniui, ir dar daug daug kam..pirmam..o paskui patys stebimės, kad viskas tas pats, o mes patys pasikeitę....tai yra judėjimas, mes nestovime vietoje, tiesiog dar dažnai grįšime ar sapnu, ar dienoraščiu ten, kur ŠVIETĖ SAULĖ..
Sveiki gyvi. Oi, koks fainas dienoraštis, ačiū, Rasa, kad priminei. O ir taip vaizdžiai aprašei viską. Tikrai tada labai smagu buvo, biski pasiilgau visų. Jūsų.
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
Visą filmą taip ir matau...
Oi, koks fainas dienoraštis, ačiū, Rasa, kad priminei. O ir taip vaizdžiai aprašei viską. Tikrai tada labai smagu buvo, biski pasiilgau visų. Jūsų. 