Nemedituoju, Akmeniuk. Tiesą sakant, niekada neužsiiminėjau meditacija, nes psichologiškai jaučiausi stipri ir man to nereikėjo.
O jei apie meditaciją...tai turiu savo nuomonę, kaip ir apie religiją. Tai savų vidinių problemų sprendimo būdas, bet ar būti (gyventi) nerealiame pasaulyje nėra saviapgaulė? Bet jei tai maloni saviapgaulė, ar gyvenimas kokybiškas? O kaip jausmai, atsiradę dėl dirbtino jų sukėlimo? Štai priešais jūsų langą - aklina mūrinė siena. Jūs imate ir langą užklijuojate kažkokiu nuostabiu jūros vaizdo plakatu. Savijauta pagerėja, nes jūra asocijuojasi su malonumu.

man labai patiko šis įrašas, maniau, kad ir Jums gali patikti... neturėjau omenyje, kad klausant jo būtinai reikia medituoti, ar šiaip save prievartauti kažkam... man pasirodė medatyvi muzika, tokia, kai klausant nieko nesinori daryti, nei straipsnių skaityti, nei TV žiūrėti... na man tokia muzika nebūna tik fonas.

Man tokia muzika irgi nelabai... bet daininikę pažinau... 
O dėl muzikos mėgstamo stiliaus tai neverta net ginčytis. Juk visi mes skirtingi... visi turi skirtingus skonius (net ir maistui!). Šiaip, žinoma, dainuoja Vytautė labai fainai. Ale kokia jau... suaugusi!!!!

Aga, jei visi būtume musulmonai, tai išsipjautume tarpusavyje ir nebebūtų su kuom kariauti. Arba jei visi būtume geriečiai, nebūtų kalėjimų, nereikėtų rakinti durų, nebūtų ir vaikų namų, nesipjautume dėl vaikų atiminėjimo. Hmmm...ot parašiau ir paskutinė mintis man pačiai patiko. Iš tikro....kokia būtų laimė, jei mums nuo ryto iki vakaro nereikėtų saugotis nuo banditų, sukčių ir visokio brudo! O kiek pinigų turėtume, jei nereikėtų pirkti apsaugos priemonių!