O stiprus-tai koks?Kai paspardo..paspardo kitus į šalis ir pasidaro sau kelią?
Į šiuos išmintingo žmogaus žodžius aš galiu atsakyti tik abrozdėliu:
Vienas jaunuolis aklai tikėjo savo mokytoju,nes pats buvo silpnas,neryžtingas ir bailus.Atėjo pas mokytoją ir klausia:
-Kaipgi man tapti stipriu?
Mokytojas stipriai suėmė jo galvą ir įkišo į kubilą,pilną vandens.Jaunuolis galvoja.....gi jis išmintingas,žino ką daro.Bet po keleto sekundžių,kai jam pradėjo trūkti oro,jis pagalvojo...o gal tas mokytojas nėra toks protingas,kad mane skandina?Dar po keleto sekundžių,kai vanduo pradėjo veržtis į nosį,jis pabandė ištrūkti,bet mokytojas stipriai laikė.Jaunuoliui pradėjo temti akyse ir jis ,sukaupęs paskutines jėgas,ištrūko.
Tai kaip čia išėjo?Kai jau visai nebegaliu,tada pradedu galėti ir tampu stipriu?
Kaip ir krioklys.Nebeturėdamas kur lietis,jis pats susiranda sau kelią.

Ką aš žinau? O gal tikrai stiprus tas, kuris praspardo kitus į šalis? O jeigu jis kitaip negali pvz. gaut ko nori? Tada sukaupia visas jėgas ir spardo
O krioklys? krioklys galėtų, ale žemės trauka dar yra. O pasiduot jos traukai reiškia stiprybę ar ne?

Nori pasakyti,kad prisitaikėlis yra stiprus?

Pasaka tai gera, bet mane ji mokina verčiau savo galva, ne kitų pasitikėt

Aha... O kažin kame yra žmogaus stiprybė?
Pamenat tą nutikimą, kai motina pakėlė sunkvežimį, kuris vos neprispaudė jos vaiko...

Čia Dzeinė irgi pasakys, kad buvo priversta pakelt. O aš irgi beveik taip. Tik įdomu iš kur tada žmonės ištraukia, kad "stipresni gauna didesnius išbandymus"?
Tik aš neatsimenu kaip ten buvo.

Galaxy,ne stipresni gauna didesnius išbandymus,o didesni išbandymai daro žmogų stipresniu.Argi tu eisi ieškoti duonos,jei gyveni šiltnamio sąlygomis ir ji visada tau ant stalo?Čia pavyzdys-grūdinimąsis kad ir šaltu vandeniu.
Bet dar stipresnis yra ne Karalienės minėtas fizinis stiprumas,o dvasinis,tik su dvasiniu vyksta daugiau mainių programa....užsigrūdinti gali tik kažką atiduodamas.Abrozdėlis galėtų būti chirurgas ir socialinis darbuotojas.

Bet ar nepasteėjai, kad dažnai yra sakoma kaip tik atvirkščiai - kiekvienas gauna tokius išbandymus, kokius gali panešti?
O kas dėl to patarlės? Įdomu kodėl ne visada liaudies išmintis yra teisinga?

Stiprus - nestiprus. Įdomus klausimas.

Pamąstykim. Visi mes gyvename, čia turbūt nieks nesiginčys. Tik vieni iš mūsų gyvena KAIP PATYS NORI, o kiti gyvena, taip, kaip nori kiti. Va, ir Dž minėtas mokinys gyveno, taip, kaip norėjo Mokytojas. Kol Mokytojas neparodė, kad reikia gyventi kaip pats nori.
O dėl išbandymų,- visi juos gauname. Bet žiūrėkite, vaikiukas, jis krenta, atsikelia, vėl krenta, kol neišmoksta vaikščioti. O mums jau neužtenka energijos, neužtenka to stiprumo. Porą kart bankrutavus, jau nesinori kurti biznį trečią kartą ir t.t. ir pan. O be to ir neatsikėlus mums gerai, ateina tie, kurie užjaučia, galvą paglosto,- juk myli tuos, kuriems nesiseka. Va ir nesikeliame.
Įdomiai išeitų, tad metų, pusantrų vaikiukas už mus STIPRESNIS?

Man tai neišeitų. Čia dar klausimas. Žiūrėk, vaiką vaikščioti skatina visi, o tėvai giria už menkiausias pastangas ir silpniausius žingsnius. Suaugusį tai nebent bankrutuot dauguma skatina Dzeinės pavyzdys kitoks? Jis labai tinkamas? Gali būt. Bet va, kai tave aiškiai skandina pajauti, o kai palaipsniui "smukdo", pajaust kur kas sunkiau išeina.
O dėl to glostymo? Gal geriau aš į naują dienoraštį parašysiu. Čia jau komentaras ir taip ilgas

Čia jau kita problema. Iš tikrųjų stiprus, savarankiškas žmogus visuomenėje nereikalingas, gal net kenksmingas.

Bet taip nestiprūs ir atsiranda arba... stipriais prisitaikėlius laikom. Bet bet kuriuo atveju jau neišeina sakyt, kad "pats". Kriokliui tas dar aiškiau galioja

Galaxy, aš dar paprasčiau. Stiprus tas, kas turi tikslą ir jo siekia. Kaip tas vaikiukas,- išmokti vaikščioti.

Tarp kitko vienodai svarbios abi dalys. Turėti tikslą,- čia daugelis turi, bet tas tikslas ir pasilieka svajonėse. Galų gale atsibosta ir svajoti. Ir plaukiama pasroviui.
O va tas tikslo siekimas ir būtų tas "kelio sau tiesimasis" (kaip patarlėje). Čia jau valingasis, energijos, jėgos komponentas. Daugelis šitoje vietoje pasuoja.
Dėl prisitaikėliškumo.... Na ir aš rašydamas, panaudojau "plaukia pasroviui" O juk iš tikrųjų, reikia plaukti ne pasroviui, ne prieš srovę, o plaukti ten kur reikia. Ir jeigu tam savo plaukimui mes galime išnaudoti ir srovę, prisitaikydami, tai tiesiog puiku. Blogai tada, kai prisitaikoma nes TAIP LENGVIAU ir dėl to tikslai aukojami.

Na, visų pirma apie tą krioklį.. Juk būtent jis ir plaukia "pasroviui" tai ir galvoju kie čia tos teisybės patarlėse. O galbūt ir yra. Kaip vandens srovė būna tokia, per kokį gruntą ji teka, taip ir žmogus toks, kokį jį aplinka suformuoja. Ir gerai, kai aplinka skatina pradėt vaikščiot mažą vaiką, nes vaikščiot tikrai reikia. Paskui jau mes susipainiojam, jau net savo norų ir siekių neskiriam nuo to, ko mums įteigta siekt.
O kuris yra stiprus aš vistiek dar nežinau.

Neteisinga interpretacija žodžio "pasroviui"."Pasroviui plaukti"-asosiacija su upe.Krioklys-tai gaivališka,viską nešanti vandens srovė.Pabandykite krioklyje paplaukti pasroviui...turėtų būti gana linksmas vaizdelis)))

Stiprus tas, kuris gyvena sau ir nesuka galvos- ar jo gyvenimas atitinka kazkokias pasakas, patarles ar filosofijas