Tu čia apie spyrį?Spardyti reikia...netgi būtina,ir aš laukiu,kad man kas įspirtų,nes nesėkmių nualintas žmogus pasidaro labai neryžtingas,o kuo ilgiau jis būna tokioje būsenoje,tuo giliau grimzta.Vėliau dasideda ir kompleksai....nepatogu,pagalba pažemina,pyktis,ko čia spardosi,zarazos.O tada jau dvasinė duobė,iš kurios sunku išlipti.
O spardyti turėtų žmonės,dabar esantys,, ant bangos",nes nežinomi likimo vingiai..gal toje vietoje rytoj būsi tu pats.

va būtent Džein. Bet dauguma tokie aptiški kad man baisu darosi.... Juk ne man,juk ne mane....oi nenoriu apsikraut...
Bet visi nori geresnio ir laimingesnio gyvenimo... O jį mes susikursime tik patys ir niekas daugiau. Patys duodami,patys pamatydami kaip kitam sunku ir padedami.. Žodžiu,kuris nieko nekainuoja,tiesiog ištarti....

Hmm....ne visais atvejais.Kitas galvoja....aik tu,kur karaliai pėsti vaikšto, su savo žodžiu,nes ne visi vienodai įvertiname tą žodį.Sakantysis tai taip....jis mano ,kad jo žodis-auksas,klausantieji tai jau priima skirtingai.
O jau kitokia(materialinė) ,,pagalba" tai gali padaryti meškos paslaugą,nes pirmiausia reikia jausti,ar tam žmogui ta pagalba nesudarys nepatogumų ir savigraužos.Kaip aš mėgstu sakyti...pirk plytą(kaip šilumininkai) net jei tau jos nereikia,o aš savo gerumui užsidėsiu pliusiuką.
Todėl turime pirma išsikalbėti,išjausti,arba tiesiog paklausti...žmogau,kuom galiu tau padėti tyliai?
O ką tu manai apie abejingumą...ar tai nusikaltimas žmogiškumui,ar ne?
Štai Prunskienė šelpdavo narkomaną po 200 Lt,o jis atėjo ir pavogė 31 tūks.Dabar ji po insulto ir jos karjera jau baigta.

Visur galima rasti trūkumų Džeine,bet gerumas dar niekam nepakenke

Na, va, kad galėtum, užspardytum (paskaitysiu ką ir kiti prikomentavo... paskui

perskaičiau tavo komentarą lyg aš kalbėčiau apie save

Man atrodo, nereikia laukti spyrio, kad ismoktum dziaugtis. nereikia prarasti, kad ismoktum vertinti tai, ka turi. Ismintingiausia- taip gyvent ir be spyrio. Tik ne visiems tokia filosofija priimtina, kiti laiko tai pesimizmu- gyventi taip lyg kiekviena akimirka butu paskutine. nezinau kaip kitiems, bet man butent tai ir reiskia gyvenimo kokybe- juk tada kiekviena akimirka vertinga, kiekviena akimirka gyveni, o ne atidedi gyvenima ateiciai, kurios is tiesu net nezinai kiek tau atseiketa...
Duokite- ir jums bus duota... Todel zmones, sejantys apie save geri, isklausantys, padedantys, patys to is kitu sulaukia. Tik, deja, ne visi priimt sugeba... Harmonija yra tada, kai abi puses vienodai islavintos- tiek davimo, tiek gavimo. nezinau kodel kiti prastai jauciasi, jei jiems kazkas pasiguodzia, issipasakoja? As kazkodel jauciuosi nuo to gerai. jauciuosi ivertinta, patikima to zmogaus akyse. Juk ir pati, kai sunku, atveriu sirdi tik tiems, kas vertas mano pasitikejimo... Kas pakankamai protingas, ismintingas ir geras...

taip,jautiesi įvertinta,o gal labiau širdį pajauti palaimą....

Labai gražiai reziumavot. Ir ta dalis apie harmoniją...
Dar truputį ir aš čia visas įsimylėsiu:)

Apie draugystę......

Tai ka, dienoraštis vel buvo apie Zebrą? Vel nepataikiau į temą?
Oho, kažkas šunį apkandžiojo? Mirtinai pakando?

oi, oi... nebūk zanūda...

ei atsdpardykit kas nors man šikną, o tai vis per galvą daužo

Kieta,čia kalba buvo ne apie tai... Kalbejau kad kad čia mieli žmones,kad čia gali atvirauti,kad čia gali pasiguosti(o gal aš naivi). Bet juk tik nuo mūsų ateina geris,mes jį skleidžiamia.
Pasuksiu kitaip... Na sužinojusi kad man blogai... ar neištiesi rankos? Ar neišsiguosiu tau? Manau kad paguosi ir padesi... Štai apie ką kalbejau....

Kiemeliuose galima paatvirauti, tikrai... faktas.

Baikit vieną kartą Zebra-Kiemeliai... juk visi ten ir ten lankomes... taip kad nieko čia tokio jei ir pasisakom

Aš sugalvojau...keičiam pavadinimą į ,,Zebros Kiemeliai",kas už?
O rimtai,tai koks gi skirtumas,kur apie ką kalbi?Į Zebrą aš neinu,tai vis naujienas sužinau čia...vis atrakcija.Tik man kažko akinius reiktų užsidėti,nes aš nematau nė vieno Liros bruožo,panašaus į Variety,todėl nesutinku su Dorės krimstelėjimu.
Ir nesusipeškit,Torpedos diaras buvo su gera mintim,nes ji trykšta gerumu apkabinti pasaulį, jai sekasi ir ji šiuo metu ,,ant bangos",o tokie žmonės laimingi ir geraširdžiai.
Taip turi būt ..šiuo metu stipresnieji galėtų palaikyti silpnesniuosius,ar ne tuo stipri bendruomenė?

Ačiū Džeine...... supratai ką norejau pasakyt....

Aš <ačiū> nevalgau,Torpeda,tik bulkutes.Turi?Tai tada aš dar pakalbėsiu

Tu tik atvažiuok,aš specialiai tau iškepsiu... dar šiltas gausi....

Nu va, vėl apie krimstelėjimus beje, prie ko čia Lira paminėta?

O Lira buvo sulyginta su Variety Dorės vaizdingame komentare,tačiau Dorė kažkodėl vakar išsitrynė visus dienoraščius ir komentarus.Kaip visada jos periodiškas apsivalymas

na, pilnatis baigėsi, ir po jos tenka išvalyti viską, ko per pilnatį pridirbai
Šiandien ir man darbinė nuotaika- eisiu namus šveist... Irgi periodais užeina...

Na, kas čia per sadomazochizmas, kad spardyt reikia. Be to galima?
Beje, ta proga paklausiu kas būna tas spyris į užpakalį žmogui, kuriam nesiseka? Šiaip tai, kiek mačiau, sekasi kaip tik tiems, kuriuos ne spardo, o paremia kas nors (geriausia kai "gera giminė". Blogiausiu atveju už ausų ištraukia.

niekas čia nesispardo... tai perkeltine prasme....pagalba...

Kad "spyris į užpakalį" turi kitokią reikšmę.
Laukiu dar paaiškinimo

Čia ne klausimukai ir atsakymukai

be reikalo (torto noriu )

Komentarų neskaičiau dar, bet maloniai nuteikė Torpedos dienorašukas.
Taip, žodis gali suteikti jėgų, pakylėti, pagydyti, pradžiuginti, suteikti pasitikėjimo.
Bet taip pat žodis gali ir apnuodyti, sužeisti, susargdinti, įmesti į depresiją, įdiegti nerimą ir nepasitikėjimą savim...
Ir netiesa, kad esam bejausmiai tam. Visi jaučiam žodžio galią.
Čia, kiemeliuose, yra jauku.
Čia be įtampos galima kalbėtis... Net ginčai ir tai trumpalaikiai.
Man džiugu, kad aš galiu čia būti. Man džiugu, kad jūs esate. Džiugu ir labai brangu, turėti tokią puikią vietelę...
O kai kas labai pavydi.

Labai tave suprantu. Jaučiu ir žinau.
Žmonės, kurie realybėje yra niekad nesusidūrę su panašia situacija, kai nei iš šio, nei iš to yra bjauriai iškoneveikiami - pajunta šoką. Realybėje tokių žmonių tiesiog aplinkoje nebuvo, neteko bendrauti... Tad nebuvom tuo užsigrūdinę.
Bet čia internetas.
Bet reikia kartą ir visiems laikams su tuo susitaikyti: yra tokių žmonių. Blogų žmonių.
Ne mums juos teisti ar auklėti. Jie žlugdo patys save.
Siūlau pamiršti. Nematyti jos, nekreipti dėmesio.
Bent aš taip bandau daryti.

Lin, nu aš tave myliu:) Ne taip kaip tos, kur..., na bet. I dabar ji mane nuramino. Aš užsikepiau- o ji taip ramiai ramiai...
O tai kas bus kai pamatysiu...:)
Bandau juokaut, o nesigauna. Žinau , supratau, ir nėr ką sakyt. Tik, na jei kas tai žinai. Netylėk tu man...Nes jau matei įsiutusią:)

Na, Lira kaip visada, kalba lietuviškai ir ją supranta tik turintys humoro jausmą :P
na, parašei kad šuo pakąstas, tai ir klausiu- kas pakando, už ką ir ar mirtinai Ar senmergės dabar šunis kandžioja?

Na, ir aš įkišiu savo "trigrašį"... Apie spyrius... Kaip supratau, Torpeda turėjo mintyje ne tikrą spardymasi, o gyvenime įvykusias nelaimes ar lemtingus posūkius, kurių dėka imi žiūrėti ir vertinti tave supančią aplinką ir įvykius visai kitomis akimis... Tai lyg netikėtai mirtų labai artimas žmogus... ar jums buvo taip? Pavyzdžiui, kai mirė mano tėtis, man lyg viskas persivertė... pradėjau visai kitaip vertinti daugelį dalykų... ir nebevertinti to, kas anksčiau, lyg ir buvo vertinga... Lygiai tas pats įvyksta ir kai pats žmogus laviruoja ant slenksčio... išsikapanoja ir... pasaulis sužiba visai kitomis spalvomis. Tai aš taip įsivaizduoju tą SPYRĮ...
O dėl nuolatinai čia skambančius Zebros atgarsius - ko gero, kitaip ir negali būti, juk beveik visos ten lankotės... O aš laaaabai džiaugiuosi, kad ten niekada nebuvau ir nebūsiu... Tiesiog ten , kaip supratau, labai jau purviname vandenyje visi taškosi. Bjaurasties užtenka ir realiame pasaulyje, tad kam dar juo laistytis ir virtualybėje... tai tik mano nuomonė.
O tau, LINUTE, labai dėkui už skleidžiamą gėrį, už dalinamą širdies šilumą. Bučkis tau. Myliu.

Tina- dėl Zebros klysti. Ten kaip ir visur- visokių žmonių yra. Jei būtų blogai- niekas ten nelįstų. Bet va tokios kalbos apie Zebrą ir sudarė tokią išankstinę Tavo nuomonę. Tiesiog kažkodėl čia nuolat aptarinėjami tik kokie du trys žmonės iš Zebros. Iš neigiamos pusės. O iš tiesų ten yra daug normalių, fainų, puikiai rašančių ir bendraujančių žmonių. Tiesiog kiekvienas pasirenka- kam ką skaityti, komentuoti, domėtis. Tiesiog kai čia keli žmonės ima aptarinėti Zebros kitus kelis žmones ir šviežius įvykius taip, lyg visi tai žinotų, domėtųsi, dalyvautų, ką veikti kitiems? Imi, pakomentuoji dienoraščio temą, o pasirodo, reikėjo ne temą komentuoti, o konkretų žmogų. Ir pasijunti arba kaip iš mėnulio iškritęs, arba vos ne priekaištą išgirsti kad tame nedalyvauji, nesidomi, savų negini... Todėl ir pradėjom truputį bumbėti
O šiaip anksčiau Zebra vadinosi Taku, o žmonių anketos- takeliais, ir aš nemačiau daugiau niekada kitos tokios jaukios, nuoširdžios vietos kaip ten. Tiesiog tuo metu internetu naudojosi kultūringesni , labiau išsilavinę -monės, tai ir atmosfera buvo kitokia. O dabar visas internetas užterštas, visi portalai visokio plaukio žmogėnais, pilančiais visur vien negatyvą, besikeikiančiais...
O dėl spyrio tai žinoma, kad apie tai Torpeda ir rašė. man keista, kaip kažkas galėjo kažkaip kitaip suprasti... Nors gal nesistebiu... Kažkada parašiau dienoraštį ir senuose kiemeliuose, ir zebroj irgi panašia tema- kad nebūtina laukti gyvenimo smųgio, kad išmoktum vertinti tai ką turi, bet didžioji dalis palaikė tai pesimizmu, atsieit kaip nusiteikimą gyventi taip, lyg kažkokia nelaimė būtų jau nutikusi, laukti jos, laukti mirties... Na, rašytas žodis turi minusą- jis neturi intonacijų, todėl kiekvienas perskaitęs perleidžia viską per save, per savo patirtį, suvokimą, ir atitinkamai ir supranta...

Supratau, Lira.

Lira, ir tu klysti, kad anksčiau internetu naudojosi kultūringesni, labiau išsilavinę žmonės. nebent gal anksčiau internetu daugiau naudojosi turtingesni. Bet turtingumas nerodo net išsilavinimo, tai ką jau kultūrą gali parodyti? Gal greičiau anksčiau žmonės dar labiau kažko tikėjosi iš internetinio bendravimo svetainių ir kitaip jose bendravo? Dabar jau jie išsiskirstė pagal pomėgius ir poreikius.
O, kad mes norim apšnekėt tuos, kurie nepatinka, ne tuos kurie patinka, tai Tinai ir atrodo, kad ten, Zebroj, labai nekoks kontingentas.
ir aš turiu dar vieną versiją kas čia vyksta. Manau, kad žmonės pasidarė dabar piktesni visur,realybėje taip pat.
Oi, dar pamiršau pasakyt, kad aksčiau aš interneto nesivedžiau sąmoningai, žinojau, kad įklimsiu jame iki ausų, nes jau buvau "įsimylėjus" kompiuterį. Deja, taip ir įvyko

Ai dar apie tuos "lemtingus posūkius" kaip Tina sako ar "spyrius"... Nebūtinai po jų teisingą pasirinkimą padarai. Pvz., aš jau tuoj bus 10 metų, kai po "spyrio" ir radikalių pasikeitimų vistiek likau "ant ledo".