Savo sielos raktą atiduodu Tau,
Su savim nešiokis, aš tavęs prašau...
Jeigu bus Tau liūdna, jeigu bus graudu,
Atrakinki sielą mano pamažu...
Mano meilė sieloj – mano meilė Tau,
Man kitos nereikia, Tau aš pasakau...
Neatstumki rakto, prie širdies laikyk,
Ašaros kai tvenksis, Tu jas sulaikyk...
Noriu atminimų tik labai gerų.
Aš į Tavo sielą tyliai ateinu...
Sieloje, brangioji, mano jau esi,
Ne kažkur kampely, bet visoj širdy.
Savo sielos raktą atiduodu Tau,
Lyg reliktą brangų jį laikyk, prašau...
O kada norėsi, jausi, pamėgink,
Su raktu, kur duodu, sielą atrakink...
atėjai iškėlęs laimės raktą laimės raktą su skaidriu lašu o tame mažam lašely slypi meilės kibirkštėlė-ji pilna vilčių. pasiimsiu stebuklingą raktą ir laikysiu prie savęs ilgai mano laimė-tegu džiaugsmą neša juk nebūna niekam jos mažai.
Aš džiaugiuos, jog tau manasis raktas Labai tiko širdį atrakint... Ir tikiu, jog gal tikrai ne lašas, Arba lašas jūrą subrandins ... Jausmų jūra - ji tokia bekraštė, Negali aprėpt ir nei matyt ... Aš rašau, mana širdis beraštė, Bet eiles galės dar parašyt...
tai atsiradai, 
iš dangaus nukritai
