Paskaitau jaunuolių komentarus apie senus žmones, ir įdomu darosi.
.....Išvežti į slaugos namus,kad jų turto neišviliotų svetimi.Maišosi po kojom,trukdo gyventi.Nukvakę seniai nurodinėja kaip ką daryti ir t.t.O jau anūkė,kuri gudrumu stengiasi sugyventi su senele,tai keliama į padanges....ajajai,koks angelas,nes pakenčia seną žmogų.
Todėl nusprendžiau,..kai pasensiu,tai jau pati važiuosiu į senelių namus.Bet pirmiausia gerokai pakeliausiu už savo pinigėlius,sukauptus per gyvenimą,nes gali būti,kad būsiu pakenčiama savo artimųjų tarpe tik dėl turto,atiteksiančio po mirties.
O testamentas(kurį atplėšia tik jau užkasus po žeme) bus toks:
"Sveiko proto būdama, pinigus išleidau dar būdama gyva".........
Ne,ne,ne...sakysite jūs.Reikia užrašyti turtą anūkams vien už pagalbą,arba mokėti už kiekvieną padarytą darbelį.Vat tokiam užrašyčiau:
Senelė rašo anūkui į kalėjimą: „Vaikeli, kai tave pasodino, nežinau kaip ir begyventi. Niekas nesiseka, namai nemieli, daržas nesukastas, bulvės nesodintos...". Anūkas atrašo: „Senele, nesijaudink. Viskas gerai. Tik darže nekask, nes ne tik man pridės, bet ir tave pasodins". Po mėnesio senelė vėl rašo: „Anūkėli, kai tik gavau tavo laišką, atlėkė policija, perkasė visą daržą, išvažiavo baisiai įsiutus, kad nieko nerado". Anūkas atsako: „Padėjau, kuo galėjau, bulves pati sodink".
Jo, liūdna, kad seniukų nemėgsta... Žinok, aš irgi nemėgstu senukų. Jie dažniausiai yra įkyrūs, amžinai bamba, reikalauja, kad juos išklausytum... Todėl pati save auklėju, kad sendama nebūčiau įkyri. Nelendu prie jaunimo, nebent jie patys kreipiasi. O kreipiasi jie dažniausiai tik su kokiu nors prašymu... Dažniausiai - pinigų...
O tai kur jiems dėtis,jei jau taip visi nemėgsta?Davaij,kuriam sudėtinius senelių namus. Ko reikia seneliui?Nedaug...tik būti reikalingam ir neuždarytam tarp 4 sienų.Stebimės ,kodėl kitų tautų seneliai taip daug keliauja?Ogi jie savo vaikus,sulaukusius 21 metų,išstumia per duris išmokti gyventi savarankiškai.O mes vietoje kelionių ,koncertų ir bendravimo,išlaikome savo vaikus iki senatvės.Bet jie mylimi,o mes nemėgstami. Aš manau,kad reikėtų sukurti tokius senelių namus,kuriuose jiems negadintų gyvenimo alkoholikai,kuriuose nuolat būtų organizuojamos kelionės(juk bendru autobusu būtų tikrai 10 k. pigiau,nei iš ekskursijų biuro),kur būtų ruošiami piknikai.Taip pat kelionės į koncertus.Tai,kad atvažiuoja mokinukai jiems pakoncertuoti,nieko neduoda,jiems reikia plačių horizontų...jiems reikia bendravimo. Taip pat reikia jiems ir žemės darbų....savo daržo,gėlyno ir užsiėmimo gamtoje. Čia mintis rimta
Mintis labai gera... Sukurti jaukius senelių namus su atskirais kambariukais... Bet... tai būtų namai tik pasiturintiems seneliams, kurie turi turtelio dar ir geras pensijas. Betgi, daugumos senelių turtas būna išparceliuojamas jų vaikaičių.. Prisiminiau vieną filmą, kur turtingi ponai savo senus tėvus atveždavo į tokius labai neblogus senelių namus. Bet seneliai vistiek būdavo nelaimingi.
Tai tu gal kalbi apie senelių namus su slaugėm ir t.t.?Taip,tokie brangūs.Bet aš turiu galvoje tuos ,kurie gauna pensijos 700 Lt.Paskaičiuokime,kiek pensininkas sumoka už butą?Labai daug,o čia tai ir yra pagrindinis sutaupymo langas,nes senelių namus galima apšildyti malkomis.Toliau...pats principas-savanorškas...patys verda pietus,o ne samdo virėjus,patys apsikūrena ,o ne samdo kūriką.Ir taip toliau..taip toliau.Tisiog tokia bendruomenė su dideliu pliusu-jie turi užsiėmimą.Na,variantų yra begalė. O kodėl vis vien nelaimingi,čia jau nežinau..reikėtų klausti jų pačių.Trūksta artimųjų?Bet kada gali mėnesiui grįžti pas juos kaip svečias. Na čia mano toks pasvaičiojimas.Tik aš manau,tie milijonai,kurie skiriami senelių namams,iššvaistomi personalo.
Bendruomenė? Vienišiems senukams? Teoriškai atrodo gal ir neblogai... Pabandžiau įsivaizduoti... Senukai dažnai jau nebelabai pajėgūs apsitarnauti, todėl slaugių būtinai reikėtų. Nes kol senukas juda kruta - jis nori turėti SAVO NUOSVĄ kampą.
Sim,atrodo,kad iš tų pensijų neįmanoma pragyventi,o bankuose pati pagrindinė masė indėlininkų ir yra pensininkai.Ot aš irgi galvoju....iš kur? O čia ir yra pagrindinė nepasitenkinimo priežastis.Anūkai užsikaria ant sprando tiems seneliams ir gyvena pas juos.Negana,kad gyvena,o dar ir skundžiasi,kad seneliai trukdo jiems gyventi.Mano supratimu-išeik ir gyvenk sau atskirai,tai nereikės ir klausytis bumbėjimo.Čia taip išeina...patys braunasi prie jų turto ,ir patys dar rėkia. O seneliai ką..jie myli anūkus ir priima. Tas pats galioja ir su tėvais.
Seni žmonės turi santaupų ne todėl, kad jų didelės pajamos, o todėl, kad jie mažiau išleidžia, t.y. prasčiau gyvena. Nors seniems jau dar ir vaistai nemažai kainuoja.
Hmmm. O kitas ir ne visai ligonis nori vaikų nepaleist. O kito ir vaikai patys nepajėgia prižiūrėt. Visaip būna. Aną kartą batų taisykloj nugirdau tokį pokalbį: kalbėjosi mano klasiokės mama, kuri jau nemažo amžiaus, bet ten dirba ir jos pažįstama mokytoja. Tai jos abidvi virkavo, kad senesnius mokytojus jaunesni nori iš darbo išvaryt, nes sako, kad ir taip jie pensiją gauna. Sako "jie tėvų savo gal neturi?". Beveik norėjau jas iškoliot ir sakyt, kad galbūt turi tokius, kuriems pampersų negali nupirkt, nes pamokų negauna. Bet aš tai realiai mandagi būnu.( ) O iš tikro, tai man jau nelabai kas įrodys, kad žmonės yra geri. Nagi ėdasi jie ir ėda vieni kitus. Jaunesni jau su senais nesiskaito, kad taip išmokyti tų pačių tėvų.
hm, čia kaip kam turim vyro mamą, jau nebevaikšto, su pirštiniukais sėdi lovoje, jai šalta, vyras važinės pabūt kažkiek vyro brolis kasdie ateina, maisto paduoda, brolienė nuprausia- jiems senelė ir butą paliks, mes pretenzijų neturim o pabūti sūnui reikia su mama ,paskutiniai metai- aš jam tep pasakiau, o jis manimi tiki, per gyvenimą turėjo progų įsitikinti, kad jei pasakiau- tep ir bus senutė būna savame bute, beje jau su pampersais, tai apie ją V.Bubnys rašė apsakymus, apie moterį, gyvenančia miške mmmm, jjjo
O kodėl seni žmonės tas santaupas turi ir jų neišleidžia? Nes rytoj gali būti dar blogiau, o vaikai, anūkai neturės pinigučių pagelbėt, laidotuvėm, metinėm... Sunki senatvė, nes nėra prošvaistės, kad pagerės.
Ar žinai vieną būdą ,kuriuo jie gali užsidirbti pragyvenimui ir iš to turėti didžiulį malonumą?Augalai. Aš jau linkstu link to,nors visą gyvenimą nedirbau tokių darbų.Aiškiai senstu.
Tikriausiai,bent aš sprendžiu pagal save....gyvenom labai sunkiai,o man 20-metei dar reikėjo išlaikyti ir 14- metį brolį,todėl visą gyvenimą negalėjau nurimti ,jei banke nėra gerokos sąskaitos.Šis jausmas baigia pranykti,nes vaikai užauginti,o man daug nereikia. Vat anūkų tai nesiruošiu išlaikyti,va..
Susimąsčiau....argi tai svarbu?Mirė mano abu tėvai,bet mes nekėlėm jokių metinių,o ir laidotuvėm metasi giminės,dar ir valdžia pameta,taigi tai bent mano giminėje ne priežastis dėti kojinėn,mums tas kuo mažiausiai rūpi.Kojinėn kiščiau tik bijodama ligos.Baisu,kai žmonės miršta dėl pinigų stokos.Iš kitos pusės pažvelgus..jei žmonės nemirtų,žemėje vietos nebūtų,o dabar žmonės gyvena ilgiausiai per istoriją.Bet mes patys tai nepakartojami ir patys sau svarbiausi,o ne kažkokia ten žmonija. O ką žmonės pasakys,jei nekelsi baliaus,tai man mažiausiai rūpi.Kas nori,ateina,gėlių atneša,pabendrauja.
Man dar lyg ir toli saulėlydis (pagal amžių), bet žemės ūkio darbai visuomet teikia malonumą. Žinoma, jei tai netampa prievole ir sunkiu darbu. Močiutė gyveno ūkiškai. Galva išsivalydavo pasiknisus žemėj. Dabar močiutė jau išėjus anapilin, pusbrolis sodyboj gyvena, bet ne tas... Viskas apleista, sodybos dvasios neliko. Reik jam geros šeimininkės, bet nė viena neįtinka. O dėl pragyvenimo iš augalų net nežinau, niekad nesusimąsčiau. Manau, kad būtų bėda su realizacija.
Na, ir užsivedėte...Senatvei pasiruošimas??? Šiandien reik gyvent...Aš tai viską (š teturiu...) bet viską atiduodu dukroms ir jos man irgi ,- siūlo keliones...nenoriu, keliaukite Jūs...pas mus taip, ką atvežt, ką nupirkt, kuo pralinksmint--- iki įkyrumo viens kitam ...jokių ypatingų turtų. Nėr'...dar dabar rožės didžiausios stovi, (berods mamos prodga?) sakau ne dėl to, kad girčiausi (manau čia nėra anamališkų, kaip ten zebroje variotė, jei žodis apie save...---jau pasikėlusi). manau, kad esu virš kuklumo visai negalvojame apie palikimus, senatvę, tik pasijuokiame su vyru kad jei aš dasibaigsiu...- kitą dieną čia bus jauna. O jei jis...tai aš parsivesiu 19 metį... O senatvė nelaukiant, nešaukiant, nesiruošiant ...jau barbenasi...
taip, taip, aš pardaviau paskutinius ankstyvus pomidorus, prakalėm su greta ir kopūstų daigų šimtą, laukia eilėje kiti augalai šeimininkų o kodėl į mano komentarą niekas nei bu- bu neįdomi situacija? nu jo, neįdomi, kasdieniška, senutę prižiūri brolis, mes tiekiam kaimišką maista, dėl turto nesipešam, yra didesnių užsiėmimų augalai- gerai, dirbom su greta daug penki šalčio šiąnakt originaus būdas apsaugoti gėles ir kitus daiktus lauke- apdengti pjauta žole mes taip ir darėm, penkias vagas kopūstų nubarstėm, kiekvieną daigiuką, gėles jau išvažiavo, daug šian padėjo man, diedai tik lalstė laukais -durniai su durelėm
Dore, kad tikriausiai pas daug ką toks susitarimas yra. Mano mamukas taip pat atsisakė palikimo, nes močiutė paskutinius metus pas tetą (mamos seserį) gyveno, tad ir namas, pastatai, žemė atiteko jai. O lankyt visi lankėm ir kai ant patalo gulėjo, budėjo mama su sese pakaitom, ir ligoninėse budėjo pakaitom. Tik brolis retai teavažiuodavo, bet jis ir neprilakstytų, toli gyvena. Tad manau, kad jūsų situacija yra teisinga. Rūpinatės, nes svarbi yra visiems. Ir kad nesipešat dėl turto parodo, kad vaikai teisingai buvo auginti ir auklėti.
Nu jau parašysiu,netriūbyk .. Užsiimk rododendrais... krūmelis 25 Lt,azalijom 35 Lt,šilauogėm 15-50 Lt,tujom.O lenviausia dauginti va tą..nežinau,kaip vadinasi lietuviškai,jų yra kelių spalvų.Nusipirkau kelis krūmelius,o per porą metų prisidauginau 100,tereikia prilenkti šakelę ir išauga keli krūmai.
Argi tai,ką pataria ar padaro senukai,yra taip kvaila,ar mes patys kvaili?Štai vienas jaunuolis vadina juos kvaišom,nes nupirko išleidžiamas kopėčias balkonui,kuriomis galima nusileisti į žemesnius aukštus.Man įdomu,kuris kvailas...ar tas ,kuris nupirko,ar tas ,kuris piktinasi?Kita piktinasi senelės patarimais neplauti galvos kasdien. Ar mes jau susidarėme stereotipą...viskas,ką bepasakys senukai,yra kvaila?
Paskaiciau ir jau norejau parasyti komentara, bet paskui pamaciau, kad buciau nepataikiusi i tema... Juk visi dienorasciai is tiesu yra skirti Dorei, ir visi komentuoti turi tik apie ja ir jos komentarus... Kaip gi as, ziopla, vis apie tai pamirstu...
Aga,Lira,šitas dienoraštis apie pagarbą senoliams,tame tarpe ir Dorei,nes ji jau babulka,o babulkos ignoravimas taip pat jau nepagarba Dorei,todėl ir aš jai pamečiau kvietkelių nusiraminimui Bet tu gali komentuoti..pvz padovanok lazdą arba naują šluotą.Būt geriau,žinoma,šiuolaikinę reaktyvinę
Gerai, komentuosiu Tu seneliu irgi visokiu pasitaiko... Zmogus- kaip medis, pradzioj visi medeliai buna liauni, grakstus, grazus... veliau jie auga, sakojasi... Zydi... Ir tik gyvenimo rudeni, kai jie subrandina gyvenimo vaisius, geriausiai pasimato koks tai medis... pagal vaisius. Taip ir zmogus- ka jis per gyvenima sejo, ka savy kaupe, kaip gyveno, geriausiai pasimato senatveje. Juk visi senukai kazkada buvo nerupestingi nekalti vaikai, visi zaide, svajojo, draugavo, mylejo... Ir tik veliau visi formavosi ir keitesi... Tas, kuris visada aplink save skleide siluma, optimizma, meile gyvenimui ir zmonems, ir senatveje spindete spondi ir lyg nematoma jega prie jo traukia zmones. Tokie senukai ir senatvej buna mylimi, gerbiami, ju ismintis ir gerumas zavi, traukia, i ju patirti isiklausoma... Jie gausiai sejo savo gyvenime geruma, todel gausiai to gerumo aplink juos- visiems uztenka... Ju gyvenimo vaisiai labai saldus, sultingi... O kiti gi buna irzlus, nepatenkinti, bumbantys arba reguliuojantys visu aplink gyvenima. Tai zmones, kuriems visa gyvenima buvo svarbus jie patys- kad juos pripazintu, vertintu, klausytu... kadangi tokie zmones netraukia kitu, jiems to demesio vis truksta, ir jie ima kartais net ikyriai kistis i kitu gyvenimus, kontroliuoti vaikus, anukus, visur kisa savo patarimus... O tie ju patarimai tokie rugstus ir kartus, kad zmones ju visai nenori... Ir traukiasi nuo ju, pyksta ar net galvoja kaip jais atsikratyti... Jie ka sejo gyvenime, ta ir pjauna... Jie gyvenime ne dalijo, o tik eme... Todel ir senatvej tampa lyg juodosiomis skylemis, siurbianciomis is kitu gyvenima... Todel ju ir salinasi... na, cia gal krastutiniai pavyzdziai... O siaip darbe daznai tenka susidurti su pensininku grupemis- atvaziuoja dazniausiai "Bociai" is ivairiu miestu, rajonu. Siaubas kiek su jais vargelio ir kasose, ir baseinuose... Ir jausmas jiems kazkoks sumises- ir pikta, ir gaila, ir graudu, ir baisu, kad patys tokie greit busim... Gyvenimas greit bega, lekia, o jie nespeja su juo, ir juos tai vargina... Jie nemoka nei ieit pro turniketa, nei naudotis kabinomis, spintelemis, pamirsta drabuzius, daiktus persirengimo kabinose, skesta... Ir dar: nuo ju dazniausiai labai smirda
O čia tik dalis tiesos yra. Irzlūs ir nepatenkinti labiau būna ne tie, kurie tik ėmė, bet gal greičiau tie, kurie negavo. Žinoma, paprastai taip ir būna, kad tie, kurie gauna, duoda. Arba atvirkščiai. P.S. Mano mama prie tų irzliųjų (galit užjaust), bet jei netingit skaityt, galėsiu daugiau parašyt apie jos gyvenimą. Nes kodėl ji tokia, irgi labai aišku.
Butinai parasyk... Man kiekvieno zmogaus gyvenimas- lyg knyga... neisgalvota, tikra, pamokanti... Va mano mamos giminej visi broliai seserys pasizymejo optimizmu, linksmumu, draugiskumu, jumoro jausmu, ir buvo tik viena sesuo (mano teta), kuri amzinai buvo nepatenkinta viskuo, pikta, visus mokanti kaip gyventi, priekaistaujanti ir visa gyvenima labai sieke buti kuo turtingesne- namie kilimai ant sienu, kristolas, brangus baldai, brangus drabuziai... net veliau, gaudama maza pensija, verciau nieko nevalgys, bet butinai nusipirks naujus batus... ir vis verkdavo, kad viskas blogai, kad jos balsdai seni, butas neremontuotas, pinigu truksta... Kentejo jos du sunus, kentejo marcios, anukai jos venge... Ji susirgo Alzhaimeriu kaip ir mano mama. Tik jei mano mama sirgdama buvo labai mielas, ramus, geras vaikuti, tai ta teta- pasiutusi, agresyvi... Na, mire neseniai mano mama, o pries dvi savaites- ta teta. Ir per jos laidotuves suzinojau, kad ji visa gyvenima mylejo kita vyra, ir jis ja, bet jinai buvo neturtinga naslaite, o jis gan turtingas. Ir jo tevai jam uzdraude ja vesti, nes ji jam buvo per prasta, per biedna... Jis vede kita, o jinai istekejo irgi uz gero, bet nemylimo. Va is kur pas ja tas nenumaldomas troskimas buti pripazintai, buti pranasesnei, buti turtingai...
O galbūt atvirkščiai - tavo teta įsimylėjo turtingą todėl, kad jai tas turtas visada buvo labai svarbu? Apie mano mamą tai kiek galit trumpiau tiek: Ji visą gyvenimą kaip tik vargo, t.y. prižiūrėjo visus senus žmones iš eilės. Net pati ne visada turėjo laiko gydymuisi dėl to ir dėl to man dabar didesnis vargas su ja. Be to dar vargdama visada ėdėsi su savo broliene. Tiksliau, kariavo dėl to, kad ne visą namuką broliui padovanojo, o jie norėjo viso. O su tuo namu istorija irgi ne standartinė. Tą pačia dieną, kai mano mamai suėjo 18 metų, jei tėvai jį padovanojo, nes rusų laikais ir negalėjo laikyti dviejų (turėjo dar kaime). Paskui, kadangi mamai jos teta irgi ruošėsi namą dovanot, ji pusę ano namelio aprašė atgal savo mamai, o kitą pusę broliui, kuris jau buvo vedęs, ten gyveno, be to buvo nusitraukęs ranką. Ji jo pagailėjo. Mama dar turėjo kitą brolį invalidą, kurį irgi visą gyvenimą prižiūrėjo (gailėjo ir to) ir po kurio mirties prieš kelis metus mamai ta pusė namelio vėl sugrįžo atgal. Bet, kad labai nenukrypčiau į lankas, primenu, kad tas pykimasis jos charakterį ir sugadino. Nors gal jau buvo ne koks ir anksčiau, jei ji pasakodavo, kad vaikystėje būtinai turėjo brolius nugalėt ir sumušt. Beje, tėvai irgi skatino tokią situaciją, nes jiems duktė buvo geriausia, o geriausia už tai, kad daugiau rūpinasi, dirba ir vargsta. Net pasakoja, kad į mišką su tėvu parsivežt malkų važiuodavo ji, o ne broliai, nors turėjo jų keturis. Tai dabar mama taip ir supranta, kad reikia vargt ir to vargo ieško. Ir tuo visiems skundžiasi. Tik, matau, kad čia trumpai neišėjo. Tarp kitko, šiandien ypatinga diena - po ilgų tąsymųsi, nedovanojimų ir nepardavimų už skatikus, ji vis dėlto brolio anūkei jau parduoda. Tai dabar jau bijau, kad su ta bakūže ji praras savo gyvenimo tikslą ir numirs. Kaip numirė devyniasdešimtmetis kaimynas stalius po to, kai nusiobliavo du rankos pirštus ir kaip mamos draugė visą gyvenimą audusi po staklių atidavimo visai susmuko ir pasidarė neįgali. Ir visai čia neišėjo trumpai. O dar pasakysiu, kad mano mama prižiūrėjo ir laidojo ir daugiau senų žmonių vietoj to, kad augintų vaikus. Už vaikų auginimą bent žmonės gerbiami,jie užauga ir daugiau ar mažiau vistiek gali būti parama, o seni žmonės yra visai neperspektyvūs. Beje, aš turbūt dar būčiau turėjus brolių ar seserų, jei tuo laiku, kai man buvo 2 metai, gydytojai nebūtų pasakę, kad močiutei vėžys. Mama ir tą turėjo slaugyt, nes nebūtų buvę kam.
Ne, ne atvirkščiai. Pasakojo, kad ten buvo labai graži ir stipri meilė. Juk jie bendravo paskui visą gyvenimą, jis jai tapus našle, ir į svečius užsukdavo... Vadinasi, ne dėl turtų, nes ji paskui ir pati gan prašmatniai gyveno... Sunkus Tavo mamos gyvenimas... Ir, jei atvirai, viso to vargo šaknį matau jos vaikystėje- jos tėvų klaidas... Mano viena klasiokė prieš 2 metus pasikorė... i buvo jauniausia dukra labai gausioj, bet tvarkingoj šeimoj. Paskutinė iš vaikų, todėl tėvų meilė jau buvo "išsisėmusi", ji ją pelnydavo visais rūpindamasi- tėvais, seserimis, broliais, visur būdavo pirmoji, kai reikėdavo ką nudirbti. Taip bent jų dėmesį atkreipdavo į save... Asmeninis jos gyvenimas nenusisekė- ilgai neištekėjo, o paskui mirė jos sesuo nuo vėžio, ir ji pasiėmė auginti jos našlaičius vaikus (2 ir 5 metukų), nes niekas jų neėmė, sakė "Mes turim savo šeimas, o tu neturi, tai augink". Užaugino. Pasikorė, kai jie jau buvo paaugliai... Ją namie pasikorusią ant radiatoriaus rado Ignas- berniukas, kurį ji augino. Ir kuris laikė už rankos mamą, kai ji numirė... Oi, ne į temą aš čia...
Šiaip jau į temą pagal mane, nes aš sakyčiau, kad sunkiai gyvenantis, o ypač meilės ir užuojautos negaunantis žmogus, tampa blogesnis. O seni žmonės jos ir negauna, nes dabar tik jaunystės kultas. Žinoma, dar pasitaiko tokių, kurie "viršininkais" visą gyvenimę buvę. Tai tokie irgi negali senatvėje persiorentuot. Netgi atvirkščiai - senatvėje žmogus atsipalaiduoja, nervų nebelaiko ir visos jo ydos išlenda į viršų.
Nieko,paskaitysim,nes įdomi tavo nuomonė,tik nesutinku su tavimi nuo <<O kiti....>>.Mano nuomone,jie kaip tik nori gero ir siūlo patarimus. Štai eini gatve ir matai.....vyriškis nusipirko dviratį ir sėda ant rato,o ne ant balnelio.Ką tu darai?Patari,nes žinai,kam skirtas ratas,o kam skirtas balnelis.Taip ir su senoliu...jis patyręs ir nori paaiškinti,kaip teisingai atsisėsti ant to dviračio.Čia matau mūsų nepakantumą kišimuisi į mūsų ego.Atsiknisk,atseit. Einame toliau.Štai ateini tu į Kiemelius ir nežinai kaip įkelti paveiksliuką,tada nerviniesi ir blaškaisi.Ar aš turėčiau pykti?Man nekyla net toks klausimas.Lygiai taip pat neturėtų susierzinimas kilti ir tau.Negana to,tau už tai moka pinigus,o už pinigus riekia atidirbti.Įsivaizduok,padavėja restorane susinervina dėl tavo delsimo kažką užsisakyti ir atnešusi tau numeta ant stalo. O jei ateitų į baseiną koks senas teisėjas ir tu jį žinai.Ar tau kiltų susierzinimas,jei jis nežinotų kaip ką kur paspausti?Manau,ne.Lygiai taip pat galiu palyginti tavo išvardintas senolių kategorijas. Dabar lipam į bočių varpinę.Tavo susierzinimas atsispindi tavo veide arba intonacijoje,judesyje,kad ir kaip beslėptum.Bočius jau įsitempęs ,jam nepatogu,kad jis kažko nežino,nes jam tai naujiena.Tai normalu,nes pasimeta bet koks žmogus. O vat šlitinėjantis girtuoklis man irgi kelia susierzinimą.Kas tai lemia?Nepakantumas geriantiems,nes tai jau seniai susiformavusi patirtis.O gal tas girtas žmogus nėra girtuoklis,o pasigėrė atsistiktinai?
Dzein, juk supranti, kad cia visai ne apie tai... Patarimas lieka patarimu... juk ne apie tai mes... Kai patarimas geras ir vietoje, jo klausomasi. Maza to, patys zmones klausia patarimo. Bet pas ka tu eini patarimo, kai Tau jo reikia? Ar ne pas zmogu, kuris ismintingas toj sferoj ir kazka tikrai gali patart? Tu juk matai, zinai, kartais net intuityviai jauti tai... Ar nepastebejai- darbas meistra giria, o ne meistras darba... Ismintingas zmogus savo patarimu niekada nebruka ir nekontroliuoja kitu gyvenimu... Kontroliuoja ir bruka tik tie, kas nori buti svarbus. Nes patarti ir kisti savo nuomone- skirtingi dalykai. Nors isoriskai panasu, bet is esmes skiriasi. Nes skirtingos zmogaus intencijos.
P.s.Dėl smirdančių bočių.Na čia jau skonio reikalas. Kažkas juk turi auginti kiaules ir karves,mėžti mėšlą,o tas kvapas įsigeria.O man labai smirda ilgakojė gražuolė,užsipylusi kilogramą kvepalų,nors prieik ir paklausk...ar jūs kvėpinatės,norėdama paslėpti neplauto užpakalio kvapą?Arba nueik į teatrą..kvepalai brangūs,bet kai jų perdaug,tai net nosį riečia.Ir čia vėlgi...mano nepakantumas kitokiam,nei aš.
smirda, gulintys, jau negalintys apsitarnaut, smirda net nosį riečia, bet reikia eiti ir aptvarkyti, nes žmogus juk kenčia o tvarto kvapas įsigeria tik į drabužius, reikia turėti spec rūbus į tvartą kelis komplektus, kaip sakoma, vieni an tvoros, kiti an skūros, ir nepatikėsiu, jei lira sakys kad nuo manes uodė mėšlą
patikek manim- ne vienas lankytojas is akvaparko yra pabeges nesibaigus laikui po tokio senuku desanto... Ir net pinigus grazint praso. Nes tie senukai atvaziuoja daznai nesiprause, lipa i baseina triusikais pageltusiais klynais (ne glaudemis, o triusikais), nekarpytais nagais, apestais grybelio... ai, gal nepasakosiu... nepamirsk- seni zmones iprate tik karta per savaite eit i pirti. tai jie ir atvaziuoja i akvaparka, kad nusiprausti... Be to, yra toks dalykas, kurio nepakeisi niekaip: nemazai senu zmoniu igyja labai specifimi kvapa... tai senatves kvapas... Gal del ligos kokios, gal kad organizmai jau uzsiterse, gal nuo kazkokiu vaistu... nezinau... O del ju pasimetimo, tai jie jau pasimeta daug kur, akvaparkas- tik mazas pavyzdys. nes laikas bega nenumaldomai, viskas nauja, naujos technologijos, viskas neiprasta, o perprasti tai, prisiderinti jau labai sunku... Todel daugelis tyliai sedi namie ir niekur nedrista eiti...
Na, ne visi juk... Sakau- visokių yra žmonių, tik pas senesnius žmones kai kurios savybės su metais labai išryškėja... na, o kodėl sakai, kad "nemėto akvaparkams"? Kodėl manai, kad tai pinigų mėtymas? Kodėl toks stereotipas, kad jei žmogus senas, paprastas, tai tik namie sėdi? Jie irgi dar GYVENA... O kai kurių žvalumo ri atminties dar aš galiu pavydėt... maža to, jie akvaparke viską stengiasi išbandyti... laksto kalneliais, nuo kurių aš iki šiol dar nesu išdrįsusi nusileisti Tik gelbėtojai jau turi savo metodiką, budintys viršuje iškart per raciją praneša apačioj sėdintiems, kad būtų pasiiruošę gaudyti ir gaivinti, jei ką
Nu.. aha... ir aš sakau - nieko nėr bjauriau už seną, smirdantį, įkyrų bambeklį, reikalaujantį dėmesio... Todėl kai aš jau visai susensiu - niekur neisiu ir su niekuo nekalbėsiu.
Aš irgi būsiu iš tų, bambančių Tik man atvirkščiai- man kitur niekas nekliūva, man visur gerai, nesu pretenzinga... Bet bambekle aš būsiu namie Nes čia mano karalystė... mano tvarka... Aš nemėgstu kištis į kitų gyvenimą- tegul ir į mano nedrįsta kištis
Ot vakar sutikau seną pažįstamą ir galvoju....dievuliau,koks jis senas Ty kad aš tų pačių metų gimimo,tik man dar 30 nėra. Tu labai ir labai teisi..savęs mes nematome ir nematysime net būdami 70-ies.
Hm... Dar parašysiu, jei galima Nes dienoraštis liečia dvi temas. Senukus ir požiūrį į juos. gal netgi požiūrį labiau... Taigi, apie tuos jaunus, anūkus...Tokia jau ta jaunimo natūra... Nieko nepakeisi. Pirmieji 5 (kiti sako, kad 7) vaiko gyvenimo metai yra mentaliniai- jais formuojasi vaiko mentalitetas. Šiuo metu vaikui priklausomas nuo tėvų ir labai imlus. vėliau vaikas psichologiškai ima integruotis į visuomenę, bando save atrasti joje. paauglystėj, jaunystėj jis jau suvokia save kaip kažkokios bendruomenės dalį, bando prisiderinti "prie bandos", todėl jam būna labai svarbu susitapatinti su bendaamžiais, neišsiskirti iš jų. O pasiekęs pilnametystę jis pajunta savy nenumaldomą norą kuo greičiau tapti savarankišku, pradėti gyventi savo gyvenimą. Taip normalu, vaikas nėra tėvų nuosavybė, ir taip vyksta žmogaus atsiplėšimas nuo tėvų ir savarankiškas gyvenimas. Natūralu, kad juos kartais erzina patarimai ir kontrolė, juk jie tai priima kaip trukdymą jų savarankiškumui. maža to, jie dažnai supranta, kad suaugę kalba tiesą, bet begalinis noras viską išbandyti ir pažinti pačiam verčia juos maištauti... Jie nebus visada tokie- kai subręs, kai nusileis kojomis ant žemės, ims realiai viską vertint. taip pat ir vyresnių žmonių patirtį. Kitas dalykas- kai neišugdoma pagarba vyresniems. Arba kai vaikai tėvų meilę buvo pratę gauti tik materialine, pinigine išraiška... Tai gili dabarties bėda. Ir kaltų nereikia ieškoti toli- tokie dalykai išugdomi (arba neišugdomi) šeimose... Ir senukai dažnai dėl to nebūna kalti, nes tuos anūkus dažniausiai juk auklėja tėvai. ne, klystu... Būna ir seneliai kalti Tėvai auklėja vienaip, seneliai- kitaip...Tėvai nubaudžia, seneliai- bausmę nuima... Ne veltui sakoma- devynios auklės- vaikas be galvos... Vaikas ima rinktis tuos, kas jam patogesni.
Auklėjimas turi labai didelės įtakos, tas tiesa... bet žinai, kaip būna su charakteriu? Kartais du ar trys pametinukai auga šeimoje, vienodai auklėjami, bet užauga labai skirtingi žmonės...
Bumerangas.Seneliai juk taip auklėjo savo vaikus,o vaikai taip pat auklėja savo vaikus,taigi jie kalti ir baigta O jie niekuomet ir negirdėjo šeimoje....senelis mūsų -tai proto bokštas,garantuoju,nes nuo mažens įskiepyta pagarba tikrai lieka.O dar,ko gero,senelis varė ant močiutės,o močiutė ant senelio.Tada jau vsio....
Mmmmmm... joooo... Temelė pamąstymui... Ypač mane paveikė - smirdantys... velniai griebtų... juk tikrai atsiranda tas kažkoks specifinis senatvinis kvapas... atsiminiai savo a.a. Močiutę... Ir švari buvo, ir prausėsi, bet... Ir vėl gi - nepakantumas! Pvz., aš, kol studijavau, gyvenau pas Močiutę. Ji mane mylėjo, o aš ją... ir kvapas tas manęs nei kiek neerzino ir netrigdė. Nes tai buvo MANO MOČIUTĖ. O nepakantumas senam žmogui atsiranda tik SVETIMAM. Manau... ........... O apie kažkokią "senolių bendriją"..... tikrai būtų nuostabu turėti tokią. Tiesa, yra dabar kai kur tokie panašūs, vadinami "dienos centrai", kur susirenka dienos metu pabendrauti, kartu pabūti, kokių renginių pažiūrėti ar net patys sudalyvauja... būna. Bet dar ne labai tai išvystyta... kaip ir visada, TAM trūksta pinigučių. O patys senukai, daugumoje, neturi pinigėlių... Beje, šį penktadienį ir aš sudalyvavau tokiame rendinuky - suvaidinom spektakliuką viename tokiame Dienos centre... Malonu buvo žiūrėt i senukus ir senutes - tokie gražūs, pasitempę, pasipupšę susirinko... nedaug jų buvo, bet... visi malonūs, besišypsantys... Beje, iš tikro, LIRA, iš kur pas jus atveža TOKIUS senukus?????
Tina,o nepagalvojai,kad juos tikrai mažiau žavi žiūrovo vaidmuo,o ne dalyvio?Visa tai gražu,bet ...senelis pats turi kažką veikti,dalyvauti,sukurti,ir tik tada jis jaučiasi reikalingas visuomenei.Ir bumbėti nereikės...juk tai tik iš dyko buvimo. Suteikti seneliui šiltnamio sąlygas-tolygu pasmerkti mirčiai su nuostabiai skambančiu..Rekwiem".Turėčiau valdžią,tai senelius tempčiau žvejoti,o bobules gėles sodinti.Po darbo,žinoma,tūsas...chi..chi..
Kokius- TOKIUS? Jezusmarija, juk nesakau, kad atvažiuoja 50 pensininkų, ir VISI smirdantys... Juk ir pradėjau savo pirmąjį komentarą- VISOKIŲ yra.... Man patinka apskritai bendrauti su pagyvenusiais žmonėm, jų klausytis, netgi "draugaičių" turiu pensininkų, ir net kolegės stebisi, kaip aš turiu su jom kantrybės... O ir pabendraujam, ir šokolado man atneša, ir net į namus pakviečia. Su viena draugaite susipažinom dailės mokykloj, suaugusiųjų klasėj, tai ir dabar į namus užsikviečia mane, nes jos dukra Baltarusijoj gyvena,, ji vieniša, tai man savo paveikslus rodo... Pakalbam apie meną. beje, ji piešt pradėjo tik 67 metų sulaukusi. Ir per 10 metų matau akivaizdžią pažangą, buvau ir jos paveikslų parodoje... Tik depresija jai dažnai būna. Bet ji ginasi nuo jos akvaparke lankydamasi. Argi 45 litai mėnesiui tai labai brangu? Taigi... Apie tuos pensininkus... Juos įdomu stebėti... Vieni smirda, kiti atvirkščiai- išsipusto kaip į atlaidus... jiems tai šventė. maža to, kadangi tarp jų yra ir vyrų, tai matosi, kaip kai kurios moteriškės šalia jų tiesiog pražysta, flirtuoja Akim šaudo, papus į priekį iškišusios, pasitempę... Kiti labai rūpestingi, matosi, kaip bendrauja tarp savęs, padeda sunkiau paeinantiems praeiti... Seniau čia besilankantys išdidžiai parodo kitiems kaip elgtis, kaip viskuo naudotis... Vieni kažko nemokėdami pyksta, kiti, atrodo, susitraukia ir pasidaro mažulyčiai "Senatvė, nemoku", kiti kikena ir į viską žvelgia su jumoru, net ir į savo žioplumą ir nemokėjimą...Oi, su viena mišria grupe (ten ir pensininkai, ir neįgalieji) atvažiuoja toks žydras vyrukas Labai plepus ir maloniai besidalijantis įspūdžiais ir labai draugiškas... Nu smagu pažiūrėt Gėjus tarp pensininkų... Vadinasi, ir jie tolerantiški Tik jų vadovė dažniausiai būna labai išvargusi, piktoka, nes patikėkit- jie dažnai nelabai nuovokūs, jiems sunku paaiškint kuo skiriasi bilietai, pasiima ne savo, kitiems pritrūksta... Ji sako, kad kiekviena tokia išvyka- ją išsekina lyg savaitė juodo darbo... Tina, miestuose, miesteliuose yra tokios bendrijos, vadinasi "Bočiai", į jas buriasi pensininkai, užsiima įvairia veikla. Žinau, kad ir Druskininkuose yra. O su kelių miestų "Bočiais" mes sutartį sudarę, tai gauna papildomą nuolaidą, atvažinėja kas mėnesį...
aš manau kad tai tik liros POŽIŪRIS į senukus, tikrai negaliu įsivaizduot nesipraususio ir tokiom kelnaitėm senuko viešoj vietoj, ir tep nebūna, čia gal tik į ligoninę papuola tiesiai iš daržų murzini senukai, sutrikus širdies darbui ar kraujotakai nesamonė visiška be to mano draugės nuvažiuoja į tą parką ,niekada nepasakė kad tie senukai smirda ar murziai, beje, dažnai važiuoja niu, stenkis, lir, bet už do įspūdingesnė netapsi vistiek
O man Lira kaip tik įspūdinga ir tau nepavyks jos sumenkinti.Ji atvira ir turi savo įdomią nuomonę,o kalbėdama iš savo varpinės,stebi žiūrovų reakciją. Bet kitas kalba užsimerkęs iš savo varpinės ir jam dzinnn,kad apačioje žmonės protestuoja ir švilpia..jis girdi tik save.Va čia jau blogiau.
Ot priminei Slaugiau tetulytę pernai žiemą,o ten gyvena dar jos sesuo.Ji tokia pat.Bet aš nekreipdavau dėmesio ir dirbdavau savo darbą.Mėgstu kepti virtų bulvių blynelius su sviestu.Ji man ir bumba....kam tiek daug bulvių skuti,paskui išmest reikia.Aš vis vien skutu.Ji vėl..nagi kiek aš tau kartų galiu kartot,a?Aš vėl skutu tylom.Iškepu blynelius ,ji paragauja ir dedasi sau 10,o aš tylom atimu ir palieku vieną. Akys stulpu. Po kelių dienų vėl skutu.Mirtina tyla,tik matau..vis seiles nuryja.
Mano viena draugė, gyvenanti sodo namelyje, dar pasiėmė ir dvi savo močiutes prižiūrėt... Vaje, koks vargelis... Viena, anyta, tapo nereikalinga savo mylimiausiam jauniausiam sūnui, kai perrašė jam savo namą. Ją uždarė mažam kambarėly, kamroj beveik be langų ir vos ne badu marino. Draugė ją pasiėmė ir slaugė iki mirties, nors jai už tai jokio turto neatiteko. O va kita- senelio antra žmona, kaip ir ne giminė net pagal kraują, buvo labai pikta, visą gyvenimą tinginė. Tas senelis netgi valgyt namie už ją gamino, skalbė, lygino, gyvulius šerdavo. nes ji vis blogai jausdavosi, o iš tiesų tingėjo, visas kaimas gailėjo to senelio... kai jis mirė, ji liko tiesiog visiška bejėgė. Senstelėjęs vaikas. tai kai ją pasiėmė, ji ir pas draugę vietoj to, kad būtų dėkinga, visus šokdino. Aplink ją ne tik reikėdavo šokinėt kaip apie ponią, bet ji ir keršydavo jei kokios užgaidos nepatenkindavo- tai ima ir kažką tyčia sulaužo... Sudaužo... Arba ima ir prišika vidury kambario ant grindų (atsiprašau už išsireiškimą) ir meluoja, kad ne ji... Maža to, dar kaimynams skųsdavosi, kad ją skriaudžia... Ale vat nepamenu, ką ten jai padarė tokio, kad tie šikimai baigėsi Bet kažką griežto ir smagaus dabar ji dar Alzhaimeriu susirgo. Dabar jau lovos režimas, lengviau, nes kol vaikščiojo, tai visus namus nusiaubdavo, išeidami užrakindavo ją kambaryje...
dž, niekap nenoriu pranokti liros, tokia savita ir kitaip, jei gali, pasiūlyk prasmingesnio gyvenimo pavyzdį, bet irgi atsižvelk į kaimo vištos sugebėjimus, negalėsiu gi diriguot orkestrui, tačiau niekas nepakartos ir mano gyvenimo kelio, nes jis tik stipriems ir tavo nepakartos- nes jis tik ryžtingiems
da rašiau kad lirą gall lapius pametė kad vėl atgijo rokuotis, kai būna vieniša, tai vis pila temas apie vyro ir moters tarpusavio santykius, žėk, sulauksim ir vėl, kaip bandys pavirsti gulbe niu ką, žinovė ji, kur jau čia su menka patirtim mum lygintis
vo, tat, mes šnekam apie senukus, ne tuos šlapiaklynius, o su senukais kantrybės reik, todėl kad mes greičiau įsisavinam informaciją, greičiau veikiam, o senukai lėtesni, jie užmiršta daug ką ir vis kartoja, kartoja, kalba visą laiką jei tik nemiega ir miega labai trumpai
nepykstu, tik pasakiau kap ma atrodo truputį pašiepiau, bet nedaug ir tik todėl, kad nemanytų, jog man skirtas dienoraštis, dž komentaras "netriūbyk......"linksmai pasakytas, o tas liros jau užkliuvo, nes jis persmelktas negražiai, žinau kodėl ji taip elgiasi, bet ar jum įdomu ir ar reikia čia taip tiesiai tėkšti, mes žinom trise ir tik
Žinot, darbe man tenka bendrauti su šimtais žmonių, pas mus lankosi nemažai pensininkų su mėnesiniais abonementais. tai galiu tikrai pasakyti- visiokių jų yra. Yra tokių, kuriuos pamatę iš tolo šypsomės, maloniai paplepam. Yra tokių, kuriuos piktai vadinam "nacaliavščikais", o jų dėka žodis "abonementas" mums jau tapęs beveik keiksmažodžiu, ir pamatę juos nors ir maloniai šypsomės, bet viduj keikiamės ir skubam kuo greičiau jais atsikratyti. Apie kai kuriuos galima atskirą dienoraštį parašyti, bet tiek to... Paminėsiu tik vieną labai maloniai atrodančią, inteligentišką, tvarkingą senutę... ją kasdien vis kažkas apvagia, nuskriaudžia, visi kaimynai jai labai kenkia, daro viską, kad ji numirtų greičiau... Ji tiems kaimynams vis kviečia policiją, bet policija irgi išvien su kaimynais, turbūt jiems gerai sumokėta, jie išvažiuoja nenubaudę kaimynų, o jie paskui jai keršija... Čia ji taip visiems guodžiasi. O jūs įsivaizduojat, kaip saldu su tokiu žmogumi gyventi kaimynams? Apibendrintai pasakysiu štai ką: mes esam žmonės, ir mums natūralu jausto žmogiškus jausmus. Kai kažkas mus keikia, mes pykstam, kai įkišam ranką į ugnį- atitraukiam, nes skauda. kai šalta, mes drebam... Kai matom skriaudžiamą bejėgę būtybę- pajuntam užuojautą, gailestį ir norą gint. tai natūralu. Todėl natūralu, kad kai išgirstam apie kažkokį skriaudžiamą senuką, pasipiktinam ir gailimės jo. bet tereikia tik įsigilinti į konkrečią situaciją ir viskas gali apsiversti visai kitaip- juk nors atrodo trapus, toks senukas gali būti psichologinis smurtautojas ir manipuliatorius, o jį "skriaudžiantys"- tik jo aukos...Pakliuvę į vidinių prieštaravimų mėsmalę- tarp meilės, atsakomybės jausmo ir noro to smurtautojo atsikratyti...
Tai tipiškas atvejis, kai "skriaudžiamas" žmogus nuolat jaučiasi teisus ir kaltina visus aplinkui. Prisiminiau vieną savo 60 - metę kaimynę. Ji apie save sakydavo, kad ji - "čeloviek krystalnoj dušy"... Tuomet, man 20 - metei tai atrodė normalu. Ir aš mintyse galvodavau: Jetau, jau aš tokia gera tai niekad nebūsiu - tiek manyje visokių nuodėmių... Ir tik pagyvenus šalia tos "krikštolinės dūšios" apie 10 metų - ėmiau suvokti, kad geri žmonės apie save taip nekalba...
Kažin ar taip galima sakyt, kad ligonis yra psichologinis smurtautojas? Juk tavo aprašyti senutės bruožai grynai senatvinės demensijos simptomus atitinka.
Bet juk aš jos ir nevadinau smurtautoja... Paskaityk komentarą dar kartą- pirmoj jo daly pasakojau, kad visokių tų žmonių yra, senutė- tik viena maža iliustracija. O kitoj daly rašiau, kad ne visada yra taip, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo, ir įsigilinus į situaciją gali visai kitaip viskas apsiversti. O koks vargas su tokiais ligoniais, juk ir pati esu patyrusi....
joooooooooooooo...apie savo praktiką, darbu su visos Lietuvos senukų ir jaunų eržilų skundais patyliu. Taip reikia. Neturėjome bėdos, nes neturėjome namų, palikim. Keturius vaikus mama viena išaugino, į mokslus išleido, kai mes jau 8 (susiporavę ) suvažiuodavome kieman kaimynai kabėjo ant tvorų ir dūsavo, kaip Tau /....iene, gerai. tokius vaikus turi. O anytėlę labai mylėjau ji tik 2 mėnesių neDA traukė iki 90. Nebuvo įkyri, Vyr. dukra pas save Vilniuje tik du mėnesius ir telaikė, o subėgdavome visi, vaikai anūkai...prašydavo padainuot ir pagrot akordeonu.... Dabar jos sodybą pardavinėjame...Aš tik tekstą skelbiu.lt kuriu, pinigai man nerūpi, tegus Mošos ima...Gal ne į temą? Norisi linksmiau??? Vienas girtutėlis, apsiseilėjęs visiškai nekoks gatvėje taip prašė centų...taip prašė...matau - mirs čia pat. Arba - arba. -Na pivo? -paklausiau. -Da da da...nu vot....- parodė gestą, kad giltinė jau čia. Davau 2 litus. Ir jis žaibu dingo baro duryse.... išgelbėjau gyvybę
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
Dažniausiai - pinigų...
) 
Kaip gi as, ziopla, vis apie tai pamirstu... 
,todėl ir aš jai pamečiau kvietkelių nusiraminimui 
Nes čia mano karalystė... mano tvarka... Aš nemėgstu kištis į kitų gyvenimą- tegul ir į mano nedrįsta kištis 
