Polinkiai Kartą mokiniai aplankė senolį ir jo paklausė: kodėl nedori polinkiai lengvai užvaldo žmogų, o geri – sunkiai ir lieka netvirti. - Kas nutiks, jei gerą grūdą paliksim ant saulės, o ligotą užkasime žemėn? – paklausė senolis. - Gerasis grūdas, paliktas ant žemės, žus, o ligotas išaugs, duodamas ligotus vaisius, – atsakė mokiniai. - Taip elgiasi ir žmonės: užuot slapta darę gerus darbus ir giliai viduje leidę skleistis gerumo daigams, jie iškelia juos į viešumą ir taip pražudo. Savo ydas ir nuodėmes, gi priešingai, kad jų nieks nematytų, jie slepia giliai savyje, kur jos tarpsta ir žudo žmogų pačioje jo širdyje.
tiesos tame yra, bet perskaičius pirma mintis - totali nesamonė, tai kaip mes žmonės atrodysim besidrapstantys savo įdomis ir gerus darbus slėpdami savyje... perskaičius antrą kartą mano minties eiga pasikeitė... o kaip Jums ši mintis?
Iš mano asmeninės varpinės atrodo taip:kai padaro gerą darbą ir giriasi, tai jau nebėra geras darbas, o noras aplinkinių akyse pasidėti pliusiuką prie savo gerumo.Na man taip asocijuojasi ir viskas. Kai apie gerą darbą sužinai iš aplinkinių, -tai kelia pagarbą ir aš visiškai neprieštaraučiau, jei toks žmogus ir man padarytų kažką gera.Žinoma, dalis gerų darbų taip ir nepaaiškėja, bet argi tai bėda? Šiaip aš bijau besigiriančių žmonių (o gal kartais esu tokia pat, tik savęs nematau) ir atsisakau pagalbos net tada, kai jos man labai reikia. Nežinodama, ar gelbėtojas pagyrūnas, atsisakau taip pat...o ką gali žinot.. Jei skęstu mano artimas žmogus, tai jau dzinnn būtų visi pamąstymai.
Nu joa... ydos, dorybės... mes, žmogai, susidedam iš maišo dorybių ir kelių kibirų ydų... Mumyse visko pilna. Ne visada ir ne su visais žmogus esi doras, geras, kilnus... Vyksta juk nuolatinė kova: net savo viduje, ne tik išorėje, kovoje už paprasčiausią būvį. Jei nebūtų ydų - nežinotume, kaip atrodo dorybė.
Taip,įdomu žinoti dienoraščių autorius,nors mintis visada svarbiau už autoriaus asmenybę. Kodėl rašytojai naudoja slapyvardžius? Kad jų kūriniai būtų vertinami objektyviai,nesurišti su asmens autoritetu.Paskutinis gyventojų surašymas nurodo,kad Kiemeliuose gyvena 11 žmonių. O gal čia lemia simpatijos-antipatijos? Nežinai autoriaus,nežinai kaip komentuoti,peikti,ar girti?
Na ne visai sutinku tai kas parašyta "Taip elgiasi ir žmonės: užuot slapta darę gerus darbus ir giliai viduje leidę skleistis gerumo daigams, jie iškelia juos į viešumą ir taip pražudo. Savo ydas ir nuodėmes, gi priešingai, kad jų nieks nematytų, jie slepia giliai savyje, kur jos tarpsta ir žudo žmogų pačioje jo širdyje. " Ne daug kas viešina savo gerus darbus nebent politikai O jei turiu kažkokių ydų tai ,žinoma aš jas slepiu arba bent stengiuosi slėpt,bet kad jas paleisčiau į viršų... ne.... nereikia,juk tam ir slepi.
dienoraštis gavosi slaptas, nes kiemelių dienoraščiai atviri, nepamačiau, kad esu neprisijungusi... paskui ir nenorėjau sakyti... paskui dar atsirado noras įpilti žibalo į ugnį pasakius, kad kažkas iš išorės nori prazonduoti aplinką... šiandien tiesiog šypsausi... GRAŽIOS DIENOS