Veikiu ką nors visą laiką - kiemas , aplinka , traktorius , mašinos , gyvuliai , kas antra diena mamai dializės . Man atrodo kad viską darau teisingai . Prie kompo prisėdu po valgio su kava arba vėlai naktį . Per lietų garažus tvarkau . Gal patarsit kaip leist laiką - VELTUI .
Hmm....ką tai reiškia veltui?Aš irgi tokia pat buvau visą gyvenimą..darbas,darbas,darbas,kažką kurti.Bet viskas priklauso nuo tolimo ir artimo matymo.Vienas mato arti,tai jis kapsto daržą,sąžiningai dirba valdišką darbelį ir džiaugiasi bet kokiu pabaigtu darbu.Kitas mato toliau ....jis sukuria tinklą,kur fiziniam darbui nėra vietos.O kam?Viską,ko jam reikia,jam padaro jo darbuotojai,o jis mėgaujasi gyvenimo malonumais.Nuosavi gydytojai,nuosavi teisininkai,nuosava aptarnavimo sistema.Toks pasakytų....leidi laiką veltui. Tai štai kur link suku....mes su tavimi matome tik arti,nes esame trumparegiai,džiaugiamės bet kokiu padarytu darbu ir esame laimingi. Kas geriau?Negaliu pasakyti. Čia lygiai taip pat,kai žmogus ateina į darbą ir gėdijasi apsakyti norintis 1500 Lt,o kitas suraito paniekinančią šypseną,kai jam pasiūlo 10 tūkst. Bet ir vienuolis,gyvenantis kalnuose ir valgantis tik duoną,taip pat yra laimingas.
Laimė -понятие растяжимое Sistemų sukūrėjų yra tik vienetai , tai neeiliniais gabumais apdovanoti žmones ir prieš tokius žemai lenkiu savo žilą galvą . O džiaugsmo nuveikto darbo rezultatais nepavadinčiau trumparegiškumu
Leisti laiką VELTUI? Kad ir ką beveiktum, laikas nebus leidžiamas veltui. Ar tu dirbsi savo darbelius, ar ilsėsiesi, ar skaitysi, lavinsies, ar leisi dūšiai pasidžiaugti geru reginiu - visa tai nebus laiko leidimas VELTUI. Gal, sakau, laiką VELTUI leidžia degradavę pijokai? Na, kurie geria diena dienon?
O gal tas "veltui" priklauso nuo to ką žmogus nori nuveikt, bet nenuveikia? Vienam diena būna praleista veltui, jei nenuravi galo daržo, kitam, jai neuždirba ar nepavagia per ją bent kokio tūkstančio litų, kitam veltui, jei tą dieną neturi bent bonkelės alaus išgerti. Ir itin retas kuris pagalvoja, kad jam praleista diena veltui, jei gero darbo nepadaro kitam ar bent žodžio nepasako tokio.
net poilsis nebūna veltui. va, valiau langus atsidariau visus , paleidau Cynio atsiųstus profesionalus (muziką) ant visos Lasiovkos, nors mano idealas sako, nevalyk tuoj turėsime savų grybų...(jaučiate potekstę?) liepia laiką leisti veltui. Bėgsiu aplankyti giminaičio Santariškėse toje geroje pusėje nors ir ana iš On kol kas siaubo nekelia, Dievas žino už ką kam siunčia, VELTUI jis nieko nesiunčia, neduoda
Kai mes norime kažką pateisinti ,pamokyti,arba ko nors nesuprantame,tai sakome .....reikia paklusti dievui ir vadovautis juo aklai. Taigi ,kur mūsų sąmoningumas?
Manau, veltui išleistas laikas- tai laikas, iššvaistytas žmogaus tuštybei patenkinti.... Kitas dalykas, kad kartais mes jaučiamės lyg leisdami laiką veltui. va man toks veltui praleistas laikas atrodo tada, kai nepadarau nieko produktyvaus, ką galėčiau apčiuopti, pamatyti... Kai nematau rezultato. Nes esu žmogus su kūrybiniu potencialu, ir slogiai jaučiuosi jo neišnaudodama. Tada širstu ant savęs. tarkim, per išeigines, atostogas, kai drybsau nieko neveikdama ar rašinėju internete. Nors protu suvokiu, kad mano tokia darbo specifika, kad mano organizmas reikalauja būtent tokio poilsio, ir jaučiu, kaip tyla, ramybė su nauja energija ima sroventi mano kūnu. vadinasi, tas laikas ne veltui... Bet tuo dar reikia pastoviai save įtikinėti... dar man laikas veltui, kai skaitau kokį romaną. Žinau, daugelis mane užmuštų už tokius žodžius. bet man tai- prabanga. Juk irgi skaitydama nieko nesukuriu, o perskaitytos kažkieno fantazijos mirs kartu su manimi. Žinoma, nekalbu čia apie metodinę literatūrą, kuri panaudojama praktiškai.
kažkas paskundė valdžiai varjotės veiksmus zebroje ir išmetė ją, pasak jos atseit va koki jūs begėdžiai gal pajuokavo o gal r imtai suk ją devynios, prisičiulbėjo
Pas Zii dienorašty, tai Cipukė užstojusi Diančiką suėmė visą Varjotės įniršį į save... Vat, matosi, kad mūsų Torpeda - tikras, gyvas ŽMOGUS.. JI SAVUS apgins visados. Man labai patiko toks poelgis... pagarba Linutei...
Užkniso tiesą sakant,kad valkiojamas ten kiemelių vardas, konflikto išprovokuoti jokiais būdais nenorėjau, nesitikėjau tokios Variety reakcijos ir tikrai neprašiau, kad mane kas nors gintų, dėl to jaučiuosi labai kalta Na bet kokiu atveju labai dėkinga esu Linutei.
Jeigu leisite. Žmogus turi daryti tai ką mėgsta, ir tai ką reikia. O kaip yra? O ne taip. Gana dažnai žmogus daro KAS PAPUOLA. Va, tai aš vadinčiau "laiko leidimu veltui"
Obrazdėlių, atrodo, net ir nereikia, ir taip viskas aišku.
Kaip galima daryt kas papuola ? Aš viską planuojuosi į priekį - šiandien žinau kur už savaitės pririšiu karvę ir kur pastatysiu cisterną su vandeniu . O su tuo kas papuola tai gal gaunasi kai puoli stichiškai daryt ką nors ?
Panašiai, Arti. Niu gerai, pateiksiu obrazdėlį. Tu žinai, kad turi eiti pamelžti karvę (reikia), o vietoje to, paskambini papliurpti su draugu, įsijungi peržvelgi TV, neaišku ko nueini į vonią... Žodžiu kokiam pusvalandžiui "nustumi" tą kas reikia. Tai va, tas pusvalandis praleistas veltui. Netaikau Tau asmeniškai, tik patį savo supratimą paaiškinu.
Aikit jau,ką čia dabar šnekat?Na gerai,vietoje skalbimo nuėjau kad ir į Kiemelius,bet čia radau Tatą ir labai šauniai pasikalbėjom.Tuo pačiu gavau daug naudingos ,man reikalingos informacijos ,kurios ieškojimui sugaiščiau labai daug laiko... Taigi,brangieji ,nepūskit arabų....kartais ,,netyčinis" laikas yra šimtą kartų vertingesnis už planuotą. Jūsų žiniai,dėka to veltui praleisto laiko mes turime peniciliną,klijus,granuliuotus stiklus ir dar begalę nematerialių dalykų. O kartais sutinkame ir gyvenimo meilę,užklydę kažkur,vietoje planuotos vietos ir laiko.
Planavimas čia niekuo dėtas, Džeine. Šiame, velniškų greičių amžiuje, aš išvis pasisakyčiau PRIEŠ tikslų planavimą.
Puiku, aiškesnis obrazdėlis. Man paskambina draugė turinti papasakoti koks neteisingas pasaulis, kaip ją nuskriaudė darbe, kokie visi vyrai kiaulės, na ir bendrai apie viso pasaulio niekšybes. Vietoj to, kad ją nutraukęs, aš virš valandos klausausi tuščio žodžių srauto. Valandą aš praleidau veltui, bet ir to maža. Po tokios depresijos dozės man sunku grįžti prie savų darbų, tad aš beprasmiškai rūkau, bastausi, vartau knygas ir saitus, kol susikaupiu, tad aukoju dar pusvalandį. Pabaiga? Ne. Mano darbo našumas vis tiek bus žemesnis negu prieš tai. Tad darbui, kuriam šiaip sugaiščiau porą valandų sugaišiu tris... Kažkur taip.
Išsikalbėjęs tas žmogus pasijunta geriau,o kad tu taip jautiesi,tai jau čia tavo problema.Kitus piktina netgi keletą kartų ta pati istorija pakartota vis su kitokiais atspalviais.Manęs niekada nepiktina,nes aš pagalvoju....va,išsikalbėjo, truputį pamelavo ir okey....jam buvo malonu ir nuslinko debesis,o aš ką...aš galiu pasiklausyti ir 10-ą kartą,jei nuo to kažkam geriau. Bet būna ir kitaip.Buvau užsirovusi ant vienos.Rašinėjo skype keletą mėnesių kas vakarą ir po keletą valandų,klausdavo patarimo,guosdavosi.O paskui išgirstu.....kad aš nurodinėju.Tada supranti,kad tai buvo tikrai veltui praleisti vakarai.Nes to patarimo visiškai nereikėjo. Keisti tie žmonės...
Žinoma, mano problemos, kaip aš jaučiuosi. Tik... va čia jau požiūris mūsų išsiskiria. Aš jaučiuosi atsakingas už žmogaus kuris su manim bendrauja savijautą. Tad neužkrausiu savo skausmų kitam. To tikiuosi ir iš kito. Tu už tai, kad galima išsilieti... Kitas nesvarbu. Na, galimas požiūris, bet man svetimas.
Beje, išsikalbėjimui yra psichoterapeutai, jie už tai gauna nemažus pinigus ir turi sutrumpintą darbo dieną. Nes SUNKU. Bet draugui išsilieti geriau, ir dar nieko nekainuoja.
kažkoks siaubas... Juk mes išsipasakojam vienas kitam ne tam, kad kitą žmogų apkraut. Žinoma, būna išimčių, bet tai pavieniai žmonės... Jei man kažkas išsipasakoja, guodžiasi, kad ir valandą ar dvi, aš jaučiuosi gerai, nes padėjau tam žmogui, jis išsikalbėjo, jam palengvėjo. vadinasi, jaučiuosi geriau nei iki tol ir tai tikrai ne veltui praleistas laikas... jei blogai jaučiuosi nuo to- tai mano problema. vadinasi, aš esu "užsikišęs" vamzdis, kaupiu savy tai kas blogai, kas negera. vadinasi, man reikia susimąstyti dėl savo vidinės sveikatos ir galbūt "pasistatyti klizmą". Nes kitaip aš imsiu šalintis žmonių, jie šalinsis manęs, paskui dar ir savo rūpesčius imsiu kaupti tik savy, kol viskas kas many susikaupė supūdys mane iš vidaus ir pribaigs. Ir kalta būčiau tik aš pati... Man tušti tokie plepalai, kai paskambina kokia draugė ir net neturi ką kalbėt, bet kalba valandą/... pakalba, patyli, pagalvoja "Ką čia dar papasakojus... A, va, viena mano draugė...." Turėjau tokią draugę, bet po kelių tokių pokalbių kiekvieną dieną atsargiai jai pasakiau, kad mane tokie pokalbiai vargina. Ji buvo labai supratinga...
Aš NIEKUR nerašiau, kad išsipasakojama tam kad apkrauti. Žmogui sunku, ir jis negalvoja apie kitą (tiesa, apie kitą iš vis retai galvojama). Kitas dalykas,- kad yra profesionalių dejuotuojų ir jų daugėja.
Bet šiaip, tai tikrai mano problema. Gal ir "vamzdis" esu, o gal ir unitazas, į kurį išpilama kas blogiausia.
Aš galvoju taip...jei jau visi pasakojasi būtent tam žmogui,tai arba jis domisi,klausinėja,arba vaizduoja besidomintį kito gyvenimu ir bėdomis. O kam tada iš viso kalbėti?Pasilabini ir eini sau. O ką darote pasakojimo metu?Linksite galva,mykiate,ar piktinatės pašnekovo skriaudėjais? Jei taip,tai ką darote sutikę ,,skriaudėją"?Irgi klausotės ir linksite?
Bet iš kur man tai taip pažįstamas tas leidimąsis lipti ant galvos ,jei tu to nenori?Toks lietuvis-runkelis?Užtat ir lipa visi mums ant galvos,kas tik netingi,ypač lenkai,o mes leidžiame milijonus atsimušinėjimui.Kodėl nepasakome trumpai..nesikiškite į mūsų gyvenimą,o teisinamės ir nuolaidžiaujame? Štai lenkai net cyptelti nedrįsta Vokietijoje,nes žino...nieko jie negaus ir niekas su jais nesicackins.Nebent pasitaikytų proga šantažui,kaip neseniai buvo su ES...europos valiutos fondo komitete jie gavo vietą,nors nėra euro zonos nariai. O mums ant galvos galima ne tik kakoti ...juk mes runkeliai.
Skaičiau, skaičiau čia komentarus ir vistiek nesuprantu kas būna praleista veltui. Na, nebent jei darai, darai ką nors, o kitą dieną jau reikia viską perdaryt. Bet iš kur esam tikri, kad ir labiausiai besistengdami ir netinginiaudami gyvenime padarom viską teisingai, o ne sugadinam?
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
Na bet kokiu atveju labai dėkinga esu Linutei.
