Skaičiau,skaičiau dienoraščius,ir kad sukils viduj toks jausmas,tarsi septyni vėjai susimaišė.Kur tą audrą dėt?Ogi nesigąsdinkit,tik dienoraštį parašysiu,ir cunamio nebus,tik žodžiuose ištirps susikaupusios nuosėdos.
Ot vieno nesuprantu-kodėl vis vyrai su moterimis neranda to vieno taško,iš kurio į tą pačią pusę žiūrėtų. Aimanuoja ,dejuoja,nesuprasti verkšlena,bet nepažiūri iš kur tos problemos kyla. Niekaip nesuprantu ,kodėl moterys kaltina vyrus vien tik sekso norėjimu,jei tuo tarpu,aplink daug moterų,kurioms to išsvajoto sekso,vyrų deklaruojamo intymumo nė su žiburiu nerasi. Aistringi tik ant popieriaus. Kita pusė. Vyrai kaltina moteris ,kad joms rūpi tik pinigai,ir materialinės vertybės. Bet jau juoktis norisi iš tokio vyro,kai jis,pametęs tokią barakudą žmoną,į ką dairosi?? Ne ,ne ,jis tikrai nežiūrės ,kad ir į žavią merginą,moterį,kuri turi visai kitokius siekius ir kaip sakoma,iš kirvio išvirs sriubą. Tai kodėl taip yra? Kur slypi tos šaknys???/Man atrodo,nesikeisdami patys,mes niekada nepasieksime to,ko mes ištikrųjų norime,galime,ir esame verti. Keisdamas savo požiūrį, išgyvendindami ydas ir išmokdami vertinti ir suprasti kitus,mes stebuklingai pasveiksime. Ir matysime pasaulyje kitokius ir moteris,ir vyrus. Ir ne tik matysime,bet ir juos jausime.
Na ne, tai jau viršūnė. Atidariau šaldytuvą,o ten ---jūra. Viešpatėliau,šaldiklis sugedo,viskas ,kas buvo sušaldyta, lengvai minkšta. Gal kam pusryčiams ledų, Ingman Karališkų?? Čia ne reklama,čia ištęžę,bet super skanūs ledai. Ot,ir dar ne visos bėdos.Pasirodo sėdžiu velniškam skersvėjy,sugalvojau išvėdint namus. Langas miegamąjam,langas virtuvėj atidarytas. Brrrr,kaip sušąlau.
Tai uždaryk langus. Ir dar... mes nepasikeisime, kokie gimėm, tokie ir mirsime. Žmogus nesikeičia, daugiausia ką jis gali padaryti, tai pakeisti mąstymą. Taigi skatink keisti mąstymą, o jei norėsi kwisti žmogų, tu jo neteksi;)
Jo kartais susimąstau- kodėl žmonės pykstasi, priekaištauja, užuot sutartų, mylėtų.. Norint priimti žmogų, kuris skirtingas mums savo požiūriu, vertybėmis, mąstymu, turime atsisakyti savęs, nebūti tuo, kas mums priimtina. Bet ar tai nereikš, kad mūsų nė nėra?... Tai gal geriau atmesti tai, ko nesuvokiame šalia savęs. Ir kisti, derintis tik tada, jei kitas- tai mes, tik kitokie.
Vini,tu teisi,tikrai nereikia visko atsisakyt-savo minčių,savo siekių,ir aklai paklust kito žmogaus įnoriams. Bet būtų tikslinga bent jau mylėt save,ir vietoj skaudžių patirčių,imtis sau patinkančios ir tinkančios veiklos,gyvenimo būdo subtilybių. Žinau,sunku išvengt blogybių,ypač kai jos kerta per asmenybę. Bet visgi teorija,kad keičiantis pačiam,keičiasi ir aplinkiniai,yra teisinga. Aš bent stengiuosi tai daryt,nors gal kartais tai ir nepavyksta.
Patys sudėtingiausi santykiai - tai dviejų artimų žmonių: vyro ir moters tarpusavio santykiai. Jiedu lyg du krumpliaračiai - jei pataiko vienas "krumlis" į kito tarpą - santykiai bus darnūs. O jei nepataiko - bus sunku. Kažkuriam reikėtų tuomet savo krumplius arba sumažinti, arba praplatinti tarpelius, kad krumpliai susilietų... O geriausia, kai derinasi abu vienodai. Bet abu vienodai negali, žmonės per daug skirtingi... Todėl aš asmeniškai, siūlyčiau labiau derinti moteriai, nes ji - "minkštesnė" iš prigimties...
Nu jo...kai tik minkštesnė,taip ir durniaus vietoje,a ne??O aš pasakysiu taip:nereikia niekam keistis,čia jums ne žmonių inkubatorius.Tereikia tik pasistengti įsijausti į antros pusės vaidmenį. Taigi pagalvokit...kas bus,jei pagal jūsų stebuklingus receptus ims ir visi pasikeis?Nuobodybė nežmoniška. Ir kaip čia dabar visi turėtų keistis...vyrai prisigludinti prie moterų,ar atvirkščiai,a?Ir vėl problema,nes nei vieni,nei kiti nesutiks keistis,o norės ,kad pasikeistų partneris.... mes juk sau patys protingiausi,geriausi ir visokie -iausi,tik kitas durnius. Svarbiausia perdaug nenutolti nuo viduriuko,nes kai žmogus linkęs į kraštutinumus,tai jam visada bus blogai....ir valdžia bloga,ir vyras blogas,ir kilimėlis ne vietoje.O jei jam sudarysi net ir auksines sąlygas,jis vis vien išgalvos tokią priežastį,kad net žagtelėsi nesupratęs.Prie tokių ne taikytis reikia,o pasiųsti ten,kur vėžiai žiemoja.
Karaliene....skaičiau tavo pamąstymus,ir bandžiau sau atsirinkt..sutinku su viskuo,tik štai su tuo,kad moteris turi labaiu derintis,nes ji minkštesnė..hmmm..neeeeeee..nes taip tik dar labiau išlepinami vyrai,jie pagalvoja,kad taip ir turi būt...deja tokia patirtis..
Mokėti, norėti įsijausti į kitą, tai jau pasikeitimai.
Bet ne apie tai norėjau. Pirmiausia visi mes įvairūs. Gana daug moterų kurios nori iš vyro daug ko, bet nebūtinai materialinių vertybių. Gana daug vyrų nesureikšminančių sekso. O mano aštresni ir vienpusiški parašymai, na supraskite, kaip aš kitaip diskusiją sukelčiau. Tačiau, kas liečia materialines vertybes,- tendencija yra. Ypač tarp jaunesnių moterų.
Aga,Orvel,kai tu ateini(o tai kažkodėl retokai) ,sujudini vandenį,bet retai kada sujudini piktybiškai,o be to sujudinimo,nors ir supykstame,būtų nuobodoka,taigi reziume-esi gerietis. O dėl įsijautimo,tai nereiškia keistis-tai reiškia išmokti suprasti,bet nebūtinai pritarti.Iš kur žinotume,kad vanduo šaltas,jei neįkištume piršto?Iš kur blogietis žinotų ,kad yra kitoks gyvenimas,nei jo purvo bala,jei nepamatytų gero?Ilgai dirbau su vaikais ir esu mačiusi kaardinalių pasikeitimų vaiko sąmonėje pakeitus aplinką.Na ,nereikia net aplinkos... kitoks žmogaus šalia-tai jau sėkla.
ORVEL, o tu tada nesidairyk į tas "jaunesnes moteris" jei jau jos tokios blogos... žiūrėk į savo metų, vyresnes... ale ne - reikia tau tų ilgų kojų... tai ir neverk!!!!
Dar vienos sąlygos reikia...Taip nesąmoningai reikia. Tasai su kuriuo ir kuris turi rūpėti. Ir tam su kuriuo ir kuriam tu- turi rūpėti tu. Jei rūpestis vienpusis (ko šaknys giliau) tuomet ir plyšiai randasi bei iškrypimai. Na kai abu stengiasi dėl savęs, bando įsijaust į kitą ir tuo pačiu modeliuoja savo ateitį - tada natūraliai keičiasi, nes nejučiom priima to kito tam tikras dovanas. Jei lenksis tik vienas, antrasis sustabarės ir tuomet tasai , kurį lanksto nustos augti ir pasijus nesmagiai, kas gero link nenuves. Čia įsijaust reikia, arba kaip dabar madinga -joga/meditacicija/empyrika užsiimt. Pastatyt į to kito vietą save ir pažiūrėt kodėl jis elgiasi/jaučiasi/mąsto taip, o ne kitaip ir pabandyt tose situacijose paieškot kitokių ėjimų, kuriuos paskui pasiūlyt pabandyt...Žodžiu, jau kai rūpi, tai nerūpi , o tiesiog noras, trauka ir tasai kur iš vidaus sukontroliuoja. O besmegeniai pavasrį ištirpsta..., morkas zuikiai suėda, taip, kad...Aš už gyvenimą.(šauktukas) Labai tikiuos, kad aiškiai parašiau, nes antraip tekstas iki A4 formato išsiplės:)
Nežinai kaip šauktuką parašyti?Spaudi kaire pirštu ALT klavišą ir laikydama surenki 33 skaičių.Atleidus pasidaro šauktukas.Laikant ALT ir renkant 37,pasidaro procentai.Laikant ant Alt ir renkant 64,pasidaro @ ženklas,kas aktualu rašant laiškus.Gal čia reikėtų įmesti klaviatūros reikšmes?Po kiek laiko jau bent kelis mintinai mokėtumėt bent pagrindinius.
Pabandysiu sklandziai surasyti savo poziuri... jei pavyks... galvoj kazkoks rytinis bardakas Visu pirma, tai zmones linke pabumbeti, pasiguosi. Pabumba, issibumba, pakeikia antra puse, bet nuo to jiems palengveja, ir toliau sau gyvena. Nes zmogus turi savybe prisitaikyti. Be to, pastebejau, kad realybej bumba ir skundziasi maziau nei internete. Turbut todel, kad internete bendraujam lyg ir patys su savim (nematom pasnekovo), todel lengviau, laisviau isdestom gilias mintis, kuriu paprastai realybej neissakom. Todel pagal rasomus zodzius sunku vertinti zmogu. Gal tik nuotaikos apimtas atejo, surase, issibumbejo penkias minutes, o kiti nusprendzia, kad jis visada toks ir visada piktas, nepatenkintas, nelaimingas ir panasiai. Zinoma, buna nemazai zmoniu, kuriems nepasiseke santykiuose, ir toks gyvenimas kartu- tikra kancia. Pasirinkimai yra keli. Vienas is ju- bandyti pakesti tai, kazkaip prisiderinti, netgi bandyti save keisti. bet tai- kancia, ir laimes neatnes. Jei zmones nesiderina is esmes, jie kankinsis visa gyvenima kartu. Juk zmogus ne plastilinas, nenusilipdysi kokio nori nei saves, nei kito. Juo labiau jei tai suauges zmogus. O va kodel taip kankinasi kartu zmones, priezastis, manau, viena- skubotumas. Kai zmones taip nori kurt sema ar santykius, kad susimeta nepazine gerai vienas kito arba uzsimerkia pries tam tikrus dalykus. O juk bendras gyvenimas ir susideda ne tik is dideliu dalyku, bet ir is smulkmenu, kurios veliau gali kaip smelio kruopeles prezervatyve- skaudint visa gyvenima Todel, manau, svarbiausia- neskubeti, laukti savojo zmogaus, apgalvoti pries darant pasirinkima... nes kartais pastebiu, kad zmogus pries pasirinkdamas balda, masina ar papuosala, ilgiau renkasi ir svarsto, nei pasirinkdamas partneri visam gyvenimui....
Ilgiau baldus renkasi turbūt todėl, kad baldų didesnis pasirinkimas O kad tu matytum kaip aš ilgai akiniam futliarą rinkausi (akinius biskį trumpiau, nes žadu nenešiot). Tik žmogaus tai rgi neišsirinkau. Bet čia jau dėl to, kad nėra iš ko rinktis.
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
O aš pasakysiu taip:nereikia niekam keistis,čia jums ne žmonių inkubatorius.Tereikia tik pasistengti įsijausti į antros pusės vaidmenį. Taigi pagalvokit...kas bus,jei pagal jūsų stebuklingus receptus ims ir visi pasikeis?Nuobodybė nežmoniška. 
...patiko... 
O kad tu matytum kaip aš ilgai akiniam futliarą rinkausi (akinius biskį trumpiau, nes žadu nenešiot). Tik žmogaus tai rgi neišsirinkau. Bet čia jau dėl to, kad nėra iš ko rinktis. 