Interneto bendravimui jau niekam nebereikia, kad paktiškai visur "apsiraminom" su rašymu? O, atsimenu, tiek buvo gąsdinimų dėl tos priklausomybės nuo inteneto, kompiuterio ar socialinių tinklų... (va, dar suspėjau, kad baudą šią savaitę nereiktų mokėt)
Aš tai parašyčiau, bet po sodo darbų rankos nebepasivelka. Į sodą pasiėmiau iš prieglaudos šunį...na, tokį nemažą. Dabar vis rūpi, ar vandens bliūdų neišvartė, ar nesusipainios su šniūru ir pasieks maistą....ech...ta nerami dūšia. Rytoj nevažiuoju, nes per žiemą fizinio darbo nedirbus, tai ryt reikės su traktorium iš lovos versti. Pakelėje važiuojant sugalvojom pasiimti, bet apakau, kaip ten šunys vargsta. Įdomu, po kiek laiko tuos benamius užmigdo, jei niekas nepaima. Keistas tas mano šuo, jei pabuda iš miego, tai labai gailiai sukaukia, lyg kažkas jį nuolat būtų mušęs.
O aš negaliu - tai jau liga. Tiesa, man jo reikia darbui, bet neiškenčiu neįlindusi į soc. tinklus. Juk tereikia tik spustelti. Tiesa, nuo pavasario jau rečiau, nes prasideda sodo darbai, o sode prieini prie kompiuterio tik retkačiais poilsiui. Esu priklausoma nuo daug ko - tai būtina rytinė kava, be ko negaliu gyventi, nuo kompiuterio, nuo patogios ir minkštos lovos, nuo torto. Jei nėra bent vieno iš šių dalykų, tai jau kažkas ne taip ir negaliu gerai jaustis.
Parašyčiau... ale mano vyriškis dabar "ant biuletenio", tai pradeda zirsti, kad per ilgai "kompe sėdžiu"... Getriau jau jis greičiau pasveiktų.... ech...
Žinai, kai atsiranda nujas žaislas, tai puolame visi...juk internetas toks stebuklas, net negaliu patikėti. Bet ilgainiui sugrįžtame į realų gyvenimą, nes dienos bėga. Ką ten bėga- jos skrenda kosminiu greičiu.
Mano žmogus sportu nesidomi visai (ir ačiū dievui, nes aš irgi negaliu jo pakęsti)... Alaus ar pieno negaliu išsiūsti, nes jo koja langetėje... Taip kad teks pakentėti... Šiaip, jei atvirai, tai aš mėgstu virtualioj erdvėje maklinėti jau vėlų vakarą... esu tikra pelėda... o maniškis tikras vyturiukas... tad,kantriai sulaukiu, kai jis nugriūna miegoti - tada mano laikas!!!!!