Tai, kad nelabai ir taršyt reikia, jei pasako tik koks klasikas iš savo asmeninės patirties, o tu dar skaitai ir nematai viso jo gyvenimo konteksto. Gal geriau taršyt liaudies patarles, t.y. liaudies išmintį. Ji dabar taip pat pradėjo "negalioti".
Aistrą valdo žmonės ,ar aistra valdo žmones? Tai kedenkime Franklino ,,Aistra valdo žmones ir visada valdo neteisingai."Štai čia jis mano kumyras,nes aistros apimtas žmogus gali padaryti bet ką,ko vėliau labai gailėsis.Tai kaip sekso ekstazė,kurios pasekmės neprognozuojamos...žūva žmonės ,kyla karai.Bet jei mes neturėtume aistros ir emocijų,būtume mirę.
Aistrą valdo žmonės? Nu po galais, aistra arba yra arba jos nėr. Čia turbūt nekalbama vien tik apie lovinius dalykus, nes aistrų, kaip ir meilių yra daug. Bet jei aistros nėr, tai valdoma tik neteisingai, nes ką valdyt?.. Taigi, citata teisinga. Bet jei aistra valdo žmones- tada irgi teisinga, nes jei aistrai pasiduodi (o jei ji yra, nepasiduot neįmanoma arba kvaila), jos dėka gali pridaryt ir klaidų. Tiesa, nebūtinai reikš, kad neteisingų klaidų..
Reziumė- jei apskritai nebūtų aistros, nebūtų manęs ir, manau, daugelio žmonių. Arba visi būtų nelaimingi robotai.
Ieškojau originalo ir ...neradau. Jeigu pamenate anglų gramatiką, ten linksnių nėra. Tik pagal žodžių tvarką sakinyje galima susigaudyti kur vardininkas ( tai būtų veiksnys ir turėtų eiti pirmas), o kur galininkas.
Vis tik manyčiau, kad vertimas tikslus "AistrA" Paskutinė "A" be nosinės, vardininkas.
Pirmiausia, aistra ne visada valdo žmonės. Ir nereikia būti Buda, visi mes daugiau ar mažiau žabojame savo aistras. Kitu atveju, ne tik vaikų, bet ir lavonų aplink būtų daugiau. Toliau, kaip teisingai pastebėjote, aistra - ne tik lovos reikalai. Aistringas noras suprasti, pakeisti, tyrinėti padėjo Pasterui atrasti skiepus nuo pasiutlygės, Flamingui - peniciliną ir t.t. ir pan. Taigi, kad aistra visada valdo neteisingai, nesutinku. Kadangi nesutinku ir su pirma sakinio dalimi, galvoju, kad ši mintis daugiau NETEISINGA negu teisinga.
Ne visos ir ne visais atvejais posakiai tinka.Vieni posakiai tiesiog yra "pritraukiami" prie šiandieninių realijų,nors pats originalus posakis gimė tam tikroje epochoje,prie tam tikrų aplinkybių.Šiuo atveju B.Franklinas žinomas labiau kaip politikas (nei kaip žaibolaidžio išradėjas),tad greičiausiai šis posakis "užgimė" politinėje aplinkoje ir su politine potekste.
Koks karys, užvaldytas emocijų lekia be taktikos ir strategijos, neklausydamas vado įsakų... Visaip gali, bet jei antraip..., kad be emocijų tiesiog darbas ir tiek.
