Jau norėjau sakyt, kad tikrai moterims švietimo mažiau reikia, bet dabar, kai paskaičiau dar ir Orvel išvedžiojimus, jau galiu kitaip teigti.
Aišku, kad priimčiau. Daugiau išsilavinusių moterų - daugiau norinčių tapti Nobelio laureatais jų vaikų.
O šiaip, tai vistiek bankrutuotų Lietuvos universitetai, nes kažkodėl nepastebėta nei vieno lietuvio vyro Nobelio premijos laureatų sąrašuose.

Taip.

Tokiu atveju aš , aplamai, universitetą uždaryčiau

Franklinas ginčijosi tik dėl noro pasiginčyti,bet širdyje sutiko su ta nuomone.
Realybėje pas mus irgi yra taip pat,nes gimnazijose rodiklis-aukštesni pažymiai,universitete taip pat.Į preztižines mokyklas irgi priima ne bet ką,o tik gerai besimokančius.
Jei tai būtų mano universitetas,priimčiau daugiau moterų,nes nebegalime net lyginti Franklino laikų ir šių laikų moterų išprusimo.
O gal čia suveikė .....savi kailiniai arčiau kūno...chi..chi...
P.s.Kol kas nepagavau provokacijos esmės,lauksiu tęsinio.O gal esmė tame,kad B.Franklinas jau buvo miręs,kai Dž.Č.Kolinzas gimė?Ale biesas žino,gal buvo kitas Kolinzas.

Dzeine, o kodėl daugiau moterų? Jei šitaip darytum, moterims liktų tik neišprusę vyrai Kas yra negerai - jos emigruotų savęs vertų vyrų ieškot. O Orvel vėl sakytų, kad Kubilius kaltas

Galaxy,čia kalbame apie mano nuosavą universitetą,bet kadangi apie tai galiu tik pasvajoti,tai neverta kreipti dėmesio.Pvz.Orvela's į savo universitetą gal priimtų daugiau vyrų.Įtariu,jo nuomonė -atvirkštinė manąjai.
Dabar imkime tavo situaciją....moterims liks nevykėliai(?) vyrai.Hmmm..tai kas geriau,ar valdyti situaciją,ar laukti kažkieno malonės?

O aš įtariu, kad ir tu užsimanytum daugiau vyrų turėt savo universitete

bet jik mokaisi ne dėl premijų... išeitų kad vyrai mokosi, tik tam kad pasirodytų..

Švietimas, žinių teikimas - išlaidos. Kuo gilesnės žinios, tuo išlaidos didesnės, dėl to turbūt nebus ginčų.

Kad švietimas turėtų prasmę, išlaidos turi atsipirkti, kitaip, gautos žinios turi būti panaudotas, ir panaudotos tinkamiausia kaip galima. Kitaip švietimui išleisti pinigai, bus pinigai išmesti veltui.

Priimkime į Universitetą moteris. Dalis jų susiras turtingą vyrą ir iš vis nedirbs pagal specialybę. Dalis dirbs, bet dėl gimdymo, nėštumų, na ir galų gale kitų moteriškų fiziologinių ypatybių nedirbs pilnu pajėgumu. Taigi, į moteris įdėtos žinios nebus panaudotos efektyviausia, ir neatsipirks. Universiteto laukia bankrotas.

Šituo aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad moterys prastesnės už vyrus. Kalba ne apie tai. Kalba, kad investicija į moterų švietimą, neatsiperka, tik tiek.

Bet pagal Orvel išeina, kad neatsiperka ir vyrų Kiek vyrų, baigusių Lietuvos universitetus tapo Nobelio premijos laureatais ir pasaulinio garso mokslininkais? (skaityti Orvel dienoraštį viršuje).

A va kame pikis...
Bet kažkodėl pabosta protingiem vyram neitin skaitę moterys, pasiilgsta kalbėt ne tik apie vandenį, maistą...ir tuomet visai noriai prisimenamos tos, kurios neatsiperka...
M?;)

Taip, Galaxy teisi. DAUGUMOS vyrų mokymas taip pat neatsiperka. Ir čia mes turime kreiptis į tikimybių teoriją, kuri mums "statiškai patikimai" įrodytų, kad vyrus mokyti vis tik naudingiau.

Žavioji Improvizacija, sakau dar kartą, niekur nerašiau, ir niekad negalvojau, kad moterys kažkuo blogesnės už vyrus. Tiek aš, tiek Franklinas kalbam TIK apie lavinimąsi, tik.

Šiaip, ir aš norėjau tik apie lavinimąsi, jei ką. Va, kažkas peikė šį žmogų žmogų Zebroj, tai ėmiau susidėmėjau juo ir radau ką jis kalba apie išsilavinimą http://www.youtube.com/watch?v=PeQPr9RR7wA
Bet iš tikro būt galima ir kitaip dar kalbėti, tik akivaizdu, kad norinčių nelabai yra

Čia galima mąstyti įvairiai. Kodėl didžioji dauguma žmonių negalvoja? Todėl, kad taip paprasčiau. Neaiškumai, kuriuos mini ir prof. Aleksandravičius atsiranda tik galvojant, negalvojant,- viskas aišku.

Dar mąstau, ar "švietimas", "mokymas", "išsilavinimo siekimas", "žinių siekimas" tikrai sinonimai? Ir nebūčiau toks tikras.
Samprotaučiau taip. Kad geležis yra metalas, kurį traukia magnetas, ir iš kurio padaryta didžioji dalis namų apyvokos daiktų, tai - išsilavinimas.
Tačiau jeigu mes gilinsimės į geležies kristalinę gardelę, į tai, kaip apsaugoti geležį nuo korozijos, tai jau bus žinios.
Ir tiek aš, tiek Franklinas daugiau kalbame apie ŽINIAS, o ne išsilavinimą. Tiesa, ir vėl, atskirti kur baigiasi vienas ir prasideda kitas labai nelengva.

Gal sinonimaios jų ir nelaikom, bet galvoju, kad dažniausiai tas pats žingeidumas verčia daryt ir vieną, ir kitą, ir trečią. Skirtumas pasimato tik tada, kai pasižiūrai, jog vienas būdamas pensininku lavinasi trečio amžiaus universitete (turbūt pasitaiko jau, kad ir "pirmo"), o kitas jaunas žiūri, kad pvz. jam profkė apsimoka, nes leis užsidirbt, o dauguma universitetų ne. Beje, tokiu atveju ir lavintis ką nors kita išmokt jau neapsimoka, nes įgijęs įgūdžių vienam darbe, jame daugiau ir uždirbt gali.

Vat pasakei dar kartą ir jau dabar patikėjau