Ankstus rytas.
Darbuotojai eina pro mane pagerbdami pasisveikinimu ir žvilgsniu. Atsakinėju
automatiškai, nes akys ieško JOS.
Gėlės
automobilyje, vis tik nesinori reklamuotis prieš bendradarbius (nors, dauguma
kažką įtaria, gal net daugiau, nei kad buvo), be to aš suradęs naują kavinukę,
dirbančią iš pat ryto, kur galima išgerti kavos ir pakalbėti. Žinoma, JI
pavėluos, bet kadangi grįš su manimi reikšmės tai neturės.
Vėliau ji taps skyriaus
vyresniąja, dar po kelių savaičių ir skyriaus vedėja,- stulbinanti karjera per
neįtikėtinai trumpą laiką... Nesusitvarkys, kadangi paskyrimai ne pagal
nuopelnus... ir išeis iš darbo, o dar po kokio mėnesio ir iš mano gyvenimo.
Nuostabūs
prisiminimai,- ko gero viskas kas liko iš tarnybinio romano. Ar tai daug? O
žinote, ne tiek ir mažai.
Kaip supratote, kalbėsiu
ne apie romaną tarp dviejų analogiškas padėtis užimančių darbuotojų. Romanas,
vedybos tarp dviejų vienos mokyklos mokytojų, ar dviejų gydytojų, dirbančių
toje pačioje ligoninėje,- banalu, nuobodu ir paprasta. Beje, o kur žmonėms
susipažinti, kai didžiąją dalį sąmoningo laiko praleidžiame darbe?
Taigi mezaljansą.
Tarkime, direktorius ir sekretorė, skyriaus vedėjas ir to skyriaus darbuotoja,
parduotuvės direktorius ir pardavėja.... Kaip taisyklė, vyriškos lyties asmenys
būna aukštesnėje pareigybinėje padėtyje, bet išimčių irgi būna ( kad ir to
paties pavadinimo Rezanovo filme).
Taigi, toks romanas. Meilė, ar jos imitacija dėl karjeros? Ar ji gali
turėti ateitį? O gal tai tik skirtingi žmonės siekiantys savų tikslų
(skirtingų) ir pasiekę juos išsiskiria? Galų gale, tai gerai ir skatintina, ar
blogai ir smerktina? Klausimų daugiau nei atsakymų, kaip ir visur, kur
susimąstai...
Taip, tarnybinis romanas labai smagu, jei nieks nevedes ar antru pusiu neturi.. O kai abu uzimti? Ir nė vienas nenori saviskiu prarasti. Tada net nebemalonu darbe buti. ir nori, ir negali, ir bijai kad akys susidurs. Ir bandai elgtis, lyg nieko nebuvo... Negerai, zodziu..
Tarkim vedęs vyras įsimyli savo bendradarbę netekėjusią merginą (ar atvirkščiai) tai jau čia ir skirybos nebūtų naujiena, juk bendri interesai ir vieno tikslo siekimas juos gali taip suartint, kad ojojoj Jei žmonės nesugeba atskirti asmeninių santykių nuo darbinių tai tikrai labai liūdnai gali baigtis O iš vis kam ištekėjusioms ar vedusiems veltis į kokius nors romanus ir skaudint anrąją savo pusę. Manau tik silpnavaliai, menkystos ar nesubrendę žmonės taip daro :mmm
Torpeda, bet juk širdžiai neįsakysi. Įdomu dėl tų silpnavalių. Jeigu yra šeima, ir kad mylėti šeimos narį reikia VALIOS PASTANGŲ, nemanau, kad tragedija jeigu tokia šeima išyra.
Palauk.... žinoma reikia nemažų pastangų kad šeima gyvuotų... nejau manai kad susiejo du žmones ir viskas? Šeimą reikia puoseleti....o jei pradesim su romanais? Tada kitaip paklausiu. Noretum kad tavo žmona tau už nugaros romaną suktų?
Sim, gal ne visai taip. Pradžioje meilė, o paskui,- kodėl nepasinaudojus? O kažkieno pateisinimas ar ne, kažin ar tada būna svarbu. (Beje, jis niekada nesvarbu, jeigu iš tiesų)
O kodėl blogai naudotis tuo kuo gali? Kad kažką pasiekti aš irgi naudojuosi, tuo kuo galiu. Kodėl panaudoti protą, gudrumą jau gerai, o panaudoti grožį,- ne?
Kaip man gražu, kai pasako tas žmogus, kuriam noriu save visą duoti, kad ak, kaip spindi tavo akys, kokia tu graži ir kad jis laimingas... Va tada visai nebesvarbios kliūtys ar šeimyninė, ar visuomenės padėtis.
bet juk tai gali pasakyti ir visai nemyledamas,tik noredamas tave gauti.... Nejau blaivus protas lieka kažkur? mes jau ne tam amžiuje jad darytume klaidas kaip šešiolikamečiai...
Gal nepainiokim čia šeimos, nes matau, kad tai opi tema. Man įtakos tai nedaro, kitiems gal daro, juk visi esame skirtingi.
Ir aš paklausiu, o ką BE SAVĘS gali duoti jaunutė sekretorė? Ką dar? Ji ir taip duoda ką gali, ir kodėl ji negera? Ji už tai kažko nori? O mes nenorime? Koks skirtumas?
Gal tuo metu kol ji jaunutė- kažko materialaus ir neduos, bet juk nevisi ir žiūrim naudos.. Va, turėjau draugą su nuliovu mersu, bet pasirinkau kitą su nešviežia audi. O todėl, kad tai reikia. Man.
Nieko nereikia karti. Šiaip, visas gyvenimas - žaidimas.
Bet grįžkime prie temos. Tegul būna abu vienišiai. Ir ar turi ateitį santykiai tarp direktoriaus ir sekretorės? Juk skirtumai - milžiniški. Padėties, materialinio aprūpinimo, dažniausia amžiaus ir viso kito.
Mano nuomone- visokie santykiai gali turėti ateitį, kaip ir neturėti. Žinoma, išaugti panašūs turi galimybių daugiau. Panašūs profesijomis, padėtimi visuomenėje, požiūriais. Taigi čia individualu. Bet aš visgi už tai, kad vertėtų išgyventi tai. Kaip ir kitus dalykus, kuriems daugelis sakytų ne ne NE
Bet kokie santykiai ,paremti nauda,neturi spindesio.Aš jums duosiu natūralų olandišką sūrį arba sūrio gaminį,,Gouda".Jaučiate skonį? Bet ir aš įkišiu šeimą....diena iš dienos tas pats ir tas pats..susivėlę plaukai,bigudi.....ir darbe spindinti sekretorė.Ar ta sekretorė nesuka plaukų?Suka ir dar kaip,tik tu to nematai.O kiekvienas žmogus nori šventės.Tebūnie kokį kartą ,jei tai tikrai meilė ir kitaip neišeina...tik kad lapė nesulotų,juk neįsimylime kasdien,o tik kartą ar du per gyvenimą. Visi patenkinti...vyras(moteris) gavo to,ko norėjo gyvenimo paįvairinimui,žmona patenkinta.Yra šeima,o ne persimaišiusi kralikų visuomenė. O ar nepastebėjote,kad vyrams ir moterims reikia atrakcijos?Bet kokios....slaptos intrigos,slapto(!) alaus pagėrimo,ar dar kažko?
Niekada nėra taip,kad visada ,viskas ir visiems būtų čiki-čiki,todėl ar reikia žiūrėti į dantis dovanotam arkliui ir piktintis? Juk galima cituoti (copy/paste) ir rašyti komentarus iš eilės.Pagaliau tam iš tikro yra forumo puslapis,tik kažkodėl mes ten neiname ir jis ,nabagėlis,paliktas likimo valiai,nors jis kaip tik tokiems pokalbiams ir sukurtas.
Nesmerktina ir prostitucija, tačiau ČIA skirtumų daugiau, negu panašumų.
Vėl ūkiškai, bet ir ciniškai. Prostitucija - urminė prekyba. Po nedaug iš daug vyrų. Čia gi, daugiau panašu į šeimyninį santykių tipą,- kuo daugiau, bet iš vieno vyro.
Kuri "prekyba" geresnė? Ir kuo geresnė? Iš tiesų sunku pasakyti, bet visi gina tą "prekybos" stilių, kurio laikosi.
Tai ir reikia daryti kad tos rutinos nebūtų.... stengtis.... nejau susipa-inom,patikom ir gyvrnsim amžinai? Nesamone,reikia myleti. O mylint reikia duoti,pagalvoti kaip padaryt kad mano žmogus šalia jaustūsi laimingas. jei aš galvosiu apie jį o jis apie mane-tada nebus rutinos. bet dauguma daro taip... Apsivedem,uždejau štampą ir tu jau mano,galesiu daryt ką noriu. va ir klysta,taip nera....reikia kazdien dirbti kad nenuobodu būtų. o del romanų tai tiek kad vyrams moretys greitai atsibosta.... išlaižo medų ir lekia pas kitą... Niekada neleisčiau naudotis vedusiam vyrui savimi....
Džeine, tai teisingas pastebėjimas. Tik nesutikčiau dėl išvadų.
Kada moteris (žmona) puošiasi, dažosi, šukuojasi, kvėpinasi? Prieš išeidama į darbą. Išeitų, kad ji tai daro KITIEMS, bet ne savam vyrui. Vėl gi ar tai teisinga, klausimas atviras, tuo labiau, kad vyras mato žavią sekretorę, pasipuošusią, pasitempusią ir t.t. ir žmoną, surūgusią, su riebaluota prijuosta. Palyginimas ( o lyginame mes visi) ne žmonos naudai. Liūdniausia, kad sekretorė, tapusi žmona, jau bus su ta riebaluota prijuoste... Uždaras ratas.
Dėl slaptumo, tiesos irgi yra. Tik, kad apie tą tarnybinį romaną, aplinkiniai sužino dažniausia greičiau, negu patys romano dalyviai. Sakyčiau, čia daugiau tariamas slaptumas,- visi žino, ir vaidina, kad nežino, o romano dalyviai irgi žino, kad visi žino, bet irgi vaidina kad nežino. Visas puses tai tenkina ir žaidimas tęsiasi.
Tiesa, dėl TARNYBINIO romano... Nea... niekada nepradėčiau tokio romano savo darbovietėje... nes, kaip teisingai Orvel sako - būtum pastebėtas, apšnekėtas ir apsvarstytas... Būtų daugiau prifantazuota negu iš tikro būtų buvę... ne ne ne, tik jau ne savo darbe...
Tai kad maišo, Greta. Ir netgi ne tame esmė, maišo-nemaišo. Paprastai,- tarkim, Tu - mano žmona. Kai eini į gatvę, į darbą, į balių,- bet kur PASIRODYTI KITIEMS,- Tu sieki atrodyti kuo gražesnė. O man,- tiks bet kaip... Ar Tau neatrodo tai ne visiškai teisinga mano atžvilgiu?
Beje, vyrai šioje situacijoje elgiasi analogiškai, kaip ir moterys. Abi lytys čia vienodos. Tad kas gadina žmonės? Kaip esu ne kartą minėjęs,- ŠEIMA.
fainas filmas, planuoju vel kazkada greitu laiku ji kur nors rast ir perziuret. kas mane jame labiausiai zavi- tai tos moteriskes metamorfoze, kai meile kazkokia kikimara pavercia nuostabiu drugeliu... ir koks skirtumas- ar tas romanas internetinis ar tarnybinis, juk sirdziai neisakysi... Cia tik kitiems, bendradarbiams ir siaip "ziurovam,s" tai atrakcija, cirkas,o tiems mylintiems- kartais labai skaudi, gili drama. Na, pas mane darbe irgi buvo keli tarnybiniai romanai tarp kolegu... kai kurie bjaurus, gaslus, kai kurie romantiskai liudni. Viskas priklauso nuo to, kokie jausmai ar instinktai zmones traukia, suveda... Falbut tik aistra, o galbut- tyri platoniski, bet labai stiprus jausmai... Zmogui i sirdi neilisi... ir zinot... geriau ir nereikia listi... Cia ne cirkas...
Hmm, o man taip buvo. Būdavo stovi ir akių nenuleidžia, matau, kad virpa net. Ir dar kolegos- kaip pasiutę per dantį traukia, nes sekdavo tokiu alkanu žvilgsniu...Kas nesmagiausia- tai nebuvo alkano žvėries žvilgsnis. ne mėsos anas norėjo. Bet buvo vedęs. Nesigilinau kas kaip. Tiesiog buvo tabu. Nors kažkuriuo momentu jau buvo riba kai rodės...nu i dzin, nebegaliu, gi protingas, gilus...Net svorio numečiau:) Bet viską nuleidau, atitolinau įvairiais elgesiais ir rodos ramu. Dabar galim toliau švariai bendraut, nes niekas nesivelka, joks nepatogumo šleifas. Aišku, nežinia kas kaip būtų jei būtų, net nežinau kas buvo ir kas dabar yra. Tai tokia tad išpažintis apie tarnybinį romaną:)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
Niekuo nesiskiria. Tai kam smerkt prostituciją? 
