Pagrindinis » 2013 » Balandis » 7 » Tiek to, palieku komentuot (parašykit ką nors iki aš grįšiu)
14:30
Tiek to, palieku komentuot (parašykit ką nors iki aš grįšiu)
Aš jau labai seniai pagalvodavau, kad puikiausiai galima panaudoti pokalbio temai ir kokį nors internetinį straipsnį. Juk man daug maloniau būtų daugmaž žinomų žmonių komentarus skaityt negu piktus anonimus lietryčiuose ir delfiuose. Nors atsimenu kaip mes Zebroje šaipėmės iš tokių "copy paste", kai būdavo jie keliami ten vieno "veikėjo". Bet esmė turbūt ne dienoraštyje ar kopijavime buvo, o nemokėjime diskutuot. Mūsų čia, aišku, ne per daugiausia, bet dėl "jumoro" imu ir pabandau įmest nuorodą: http://bendraukime.lrytas.lt/isklaus....jos.htm Čia bandymas, pažiūrėsiu ką jūs sakysit. O gal visai nieko? Gal realiai pasikalbat įdomiau ir čia nereikia? P.S. Nuoroda galėtų matytis ir normaliai, kaip žmogus.
Na būtų visai nieko pamąstymai tame straipsnyje, jei jį būtų parašęs <protingiau mąstantis> žmogus. Stipriai užkliuvo ši frazė . Na žodis mąstantis jau tą ir reiškia, o protingiau ar kvailiau tai čia kaip ir pusiau nėščias? Na sunku būtų įsivaizduot.. Deja autorės pasisakyme įžvelgiu tik panieką ir visą bagažą baimių.
O apie emigraciją galiu pasakyti štai ką. Gerai žmogui turi būti ten, kur jis esa, bet tai nereiškia, kad kur jo nėra, yra negerai. Deja mūsuose priimtas kiek kitas modulis- gerai ten, kur mūsų nėra. Nebuvau užjūryje, nes kol kas mane tenkina buvimas čia. Ir ne todėl, kad vertinu žemę (t.y. esu netoli plūgo), bet todėl, kad manau, jog mes patys ir formuojame kraštą, kuriame gyvename.
Va tuo ir skiriasi senieji ir naujieji emigrantai. Anie gi priversti buvo palikti gimtinę dėl to, kad galėtų ką nors gero dėl jos nuveikti. Čia žinoma pagal savus pavyzdžius kalbu.
Šiaip aš galvoju kam autorei piktai rašyt, jei jau seniai ir laimingai gyvena kažkur kitur? Šitai man įtarimą sukėlė. Bet apie Lietuvą dalinai parašė tiesą. Juk jau tiek metų kaip nepriklausomybė paskelbta, o mes kaip murkdomės tame pačiame š... , taip murkdomės. Kažkas čia netvarkoj.
Na, straipsnis bjaurus. Bjauraus pikto, nelaimingo žmogaus straipsnis. Labai paviršutiniškai, vartotojiškai... (tai tik komsomolkė ir spausdina panašius tekstus) Laimingas žmogus - viską aplink priima šviesiom spalvom. Tai aksioma. O čia... Viskas jai Lietuvoje blogai: ir pinigai negražūs, ir žmonės mužikai... Tai daug ką sako apie tokį žmogų. Pasaulyje yra daug šalių, kur žmonės gyvena daug prasčiau. O kad autorė įsipatogino kokiame "turtingame" materialiai turtingame krašte - tai juk ne jos asmeninis nuopelnas. Kuo čia girtis? O pabandytų savame krašte kažką žmogiško sukurti, suteikti, pagelbėti, kad tėviškėj taptų geriau...
Bet kaip pagalvoji ir tie vietiniai ne kažin ką gero būna sukūrę. Kartais ir ne jų nuopelnas. o jei galvot, kad ten vikas gerai, o čia blogai, tai reikia nuo visko, kas lietuviška ir atsiribot. pvz/ savo vaikus ji lietuviškai tai tikrai nemokina. Bet dar galvoju, kad emigrantas emigrantui nelygu. Pažįsytu tokią, kurios visi giminės baisiai orentuoti į turtą ir, aišku, jo pasiekia. bet Anglijoj tai ji vaikam draudžia net namie kalbėti lietuviškai.
Galaxsy, reikia visko, ir tokių straipsnių pakomentavimo reikia. Jei šis straipsnis tave kažkuo sudomino - puiku. Vadinasi, galime ir mes visi ta tema padiskutuoti.
Va..va....ir aš ne prieš copy-paste,nes iš bet kokios temos galima išvystyti diskusiją,o Galaxy tą moka,neužginčysit.Kodėl mes ant vienų pykstame už copy,o ant kitų ne?O straipsnis tikrai įdomus.Aš irgi taip(na gal švelniau) piktindavausi,bet paskui supratau..gali belsti,gali rėkti..niekas nuo to nespasikeis...tokie gimėme,tokie ir mirsime.Ar galvojate,kad niekas mūsų nemato?Mato ir atitinkamai su mumis elgiasi.Lenkas nenubėgs iš vokiečio pareikalauti vokiečius diskriminuojančio įstatymo...tuoj gaus pendelį į subinę,o iš mūsų reikalauja ir gauna.Negana to,dar ir atsiprašome. Mes galime apsimesti,galime neigti,bet faktas akivaizdus.
Žinote,kartais taip norisi įkvėpti gryno oro,kad net skauda.Bet žemė traukia,o kitur tu svetimas ir į tave žiūri kaip į mužiką....
Kad taip kitur, taip Lietuvoj gali įvairiai žiūrėt. Man atrodo, Lietuvoj kaip tik žmonės kvailai ir juokingai mužikais nenori būt. Va, tarybiniais laikais, atrodo, darbo žmogus lyg ir pagarboj buvo, bet ar atsimenat kokia negarbė tiem vaikam mokykloj buvo, kurių mama "tetuke" toj pačioj mokykloj dirbo? Mano klasėje buvo viena tokia.
O žinote,nesutinku su jumis.Straipsnis piktas.O kodėl piktas? Mano nuomone,autorei skauda širdį,bet ji atsimuša į bukumą kaip į sieną.Bukumas visur,kur tik bepažvelgsi.Kas gi padarė tokį kraštą,jei ne buki žmonės?Argi taip sunku paimti į rankas šluotą,kastuvą,pasodinti gėlytę,o ne spjaudyti ir niokoti?Kai graži aplinka,gražėja ir siela,o žmogus darosi geresnis. Kai aš parvažiuoju,tai man net bloga darosi žiūrint į apkiaulintus kiemus,apleistus laukus,kur tereikia tik baigti bumbėti,o padirbėti be pinigų.Ar už dešimt kilometrų gyvena žmonės su keturiom rankom?Irgi ne... Ir turtingesnis kraštas nė prie ko.Patys buki žmonės renka ir renka tuos pačius valdžiažmogius metai iš metų,kurie tik persistumdo kėdes ir amžiais neišeina iš seimo.Negana ,kad renka,bet dar ir patys burnoja.Ir taip metai iš metų,dešimtmečiai po dešimtmečių. Apie šypseną tai iš viso tiesa.Nuvažiuokite į Daniją...viskas daroma žmogui,kad jam būtų geriau,nes mūsiškę valdžią jie nušluotų vienu ypu.Man ypač patiko jų žmonės...ten jautiesi visų pirmiausia saugus,be baimės jausmo. Lietuvoje aš neinu vakare pasivaikščioti viena.
Va, būtent to saugumo pas mus nėra. Ir ne tik fizinio, kad vakare gatvėje nesumuštų. Žmogus nesaugus dėl ateities. O dėl tų apleistų sodybų, tai aš nesu tikra, kad visi turintys tvarkingus namus nėra tinginiai. ( ). O šiaip tai sodybos apleistos būna ne tik degradų, bet ir nepajėgiančių senukų. Tokių kaime ir yra daug.
Pamenu savo jaunystė,tai 1988metai,eidavom Kaune Laisvės alėja naktį ir nieko nebijodavome,dabar pabandykit pereiti .Dėl šypsenų Džein teisi,ateina pas mane darban susiraukę,nepatenkinti ir dar pasikolioja....Vieną dieną neiškenčiau" sakau ponia,gal Jums kažkas namie negerai kad kitiems žmonėms savo neigiamas emocijas liejate?"pasižiūrėjo piktai ir išėjo. Na o dėl užsienio....na važiuoja žmonės ir važiuos nes pinigėlių reikia. Savo sukurti Lietuvoje nebeįmanoma,mokesčiai pasmaugs,o dirbti kitam už minimumą nesinori. Dar gal ir dirbtų bet juk vaikus reikia mokslam išleisti,pavalgyti,už butą susimokėti.....
Ir dar kuo sunkesnis darbas, tuo jis mažiau apmokamas. Man norisi vienos pažįstamos istoriją aprašyt, tik vis susilaikau. Ji taip nori dirbt ir būtinai Lietuvoje, kad dirba tokį darbą, iš kurio jau likę tik pusė etato, be to dar nuolat serga nuo jo. Jau aš net įtariu, kad ji ilgai negyvens.
Dabar galvoju... o gal mus vistik paženklino sovietmetis? Juk anuomet nereikėjo taip stipriai kovoti už būvį, visi buvo daug maž vienodi mužikai, ramūs dėl ateities, dėl vaikų, dėl mokslų... Dabar daugumai tiesiog sunku prisiderinti prie visai kitokio bendravimo, kitokių santykių... Reikia daug jėgų ir ištvermės, kad atlaikyti konkurenciją... Visi sužiaurėjo, sumaterialėjo, dantimis ir nagais... Toks begalinis turto troškimas... Teisingai kažkas pasakė - turi užaugti bent dvi kartos, kad žmonės įprastų prie kapitalizmo ir nebejaustų diskomforto.
Man atrodo, kad su tuo kapitalizmu yra kitaip. Tos visos "išsivysčiusio" kapitalizmo valstybės apsieina su mažesne konkurencija. Iš dalies kitų kraštų sąskaita gyvena patogiau, o iš dalies dėl to, kad juos ir "sovietmetis" neužpultų. Šiaip tai, sovietmetis labiausiai žmones išmokino nesąžiningumo. Kažin kodėl prieš karą žmonės išeidami namų durų nerakindavo, o kai kuriose šalyse nerakino iki dabar, iki imigrantų iš komunistinių šalių neprivažiavo?
Dalmara,ne sovietmetis čia kaltas. Patys kalti mes,nes pirmiausiai šokam akis draskyt o paskui pagalvojame,patys vagiame iš savęs(na turiu omenyje valdžią),patys nuleidę galvas stovime kai įstatymai leidžiami nesąmoningi. Pažiūrek,Graikai,Kipriečiai,išejo i gatves ir gyvena o mes? Ką mes? stovim kaip avinai galvas nuleidę ir nieko....laukiam.....
Ne vieningume esmė. Kapitalistinių šalių žmonės kitokie, jie energingesni, turi didesnę savivertę, labiau pasitiki savo jėgom, jie agresyvesni kovoje už savo išlikimą... O pas mus žmonės nusivylę daugumoje. Neturi tiek energijos kariauti, o ir kariauti nelabai yra galimybių, kai reikia kasdien kovoti už pragyvenimą... Žinai, Vilniuje dažnai vyksta visokie mitingai, piketai, pati mačiau... dalyvavau. Ir kas iš to? Dabar žmones po teismus tampo ir tampo... O valdžiai kaip nuo žąsies vanduo...
Kad pas mus visi kiekvienas sau ir dar giminėm nebent biskį. Be to dar tokia savybeė kaip suktumas labiau vertinama už sąžiningumą. Taip, kad ir valdžią mes sau tik suktą renkamės. O suktai valdžiai reikia suktai tarnaujančios teisėsaugos.
Kad pasitikėt savo jėgomis, dar reikia ir materialinio pagrindo po kojom. Einu lažybų, kad dirbantis "nuo algos iki algos" taip ir dirbs nė necypteldamas.
papasakosiu situaciją,ji paprasta tačiau gal kam ir pravers. Uždarę pas mus kaime mokyklą,savivaldybė pirmais metais davė geltoną autobusiuką,kuris vežiojo vaikus į mokyklą ir atgal. na gal ir gerai,pamąstėm....Tačiau kitais metais savivaldybė autobusiuką nuėmė ir pasakė kad pavėžėjimas iki artimiausios mokyklos priklauso(na čia dar du kaimukai likę kurie turi mokyklas),tipo iki jų pavėžės o jei jau norite miestan,pirkitės bilietus. Bilieto kaina 4,5 lito i vieną galą. ir kuris kaimo žmogus tokis bagotas kad apmokėtų vaikui kelionę,o yra šeimų kad mokosi ir ne vienas vaikas..... pasikrapščiau pakaušį aš ir kovon....na ir spėkite......LAIMĖJAU. ne viena diena man kainavo laiko,nervų,tčiau savo pasiekiau.... Tik man buvo keista kad miesto meras galvojo "ko šita boba nori?" Įrodžiau kad įstatymus ir aš išmanau. Man jis bruko pavėžėjimą iki artimiausios mokyklos,bet nepasakė įstatymo pabaigos"kad pavėžėjimas iki artimiausios mokyklos skaitomas iki 40 km.' Ir kad dar yra vienas įstatymas"tėvai renkasi kokybišką mokslą". Štai taip....pabaiga gal ir gera nes vaikai vežiojami,bilietų pirkt nereikia,tačiau kaime niekas net nepasiteiravo manęa kiek laiko ir finansų(važinejimai į misisteriją) man tai kainavo....Net Ačiū neišgirdau.... Bet džiaugsminga tame kad vaikai mokosi....
Dar neskaičiau straipsnio. vėliau, kai bus laiko, ir straipsnį ir komentarus paskaitysiu. bet prašymą pildau- komentuoju Apie emigraciją galiu pasakyti taip: žmonės, kurie išvykę pila negatyvą ant lietuvos ir lietuvių, pamiršta, kad jie patys yra lietuviai, nesvarbu kur gyventų. nevertas pagarbos žmogus, kuris spjauna į savo šaknis, į savo tėvynę. Jau vien tokie atsiliepimai parodo, kad tas lietuvis kad ir kur begyventų, liko tuo pačiu lietuviu- piktu, pagiežingu. Tiesą sakant, tokie amigrantai grįžę pailsėt į Lietuvą, atvyksta ir į akvaparką pasimaudti. Vieni malonūs, kultūringi, besišypsantys. Tokie niekada nepavarys negražiai ant lieuvių. O kiti būna dvejų tipų: vieni, "kaimai", grėįžta apsikarstę auksais, prisigeria, triukšmauja, mėtosi pinigais, bando vaidint erelius, demonstruoja kad gali viską ir visus nupirkt... O kiti- rafinuoti, perdėtai kultūringi. taip perdėtai, kad vaikšto užrietė nosį lyg po Lietuvą vaikščiodami po šūdą braidytų, o su mumis kalba iš aukšto. ir būtinai pakritikuoja akvaparką, dažnai net jame dar nebuvę, o jau pirkdami bilietus "Ak, čia gi Lietuva... Ko norėt, čia tik ir laukia kaip žmogų apiplėšt, kaip paimt pinigus, o serviso- jokio... nėra čia tvarkos ir niekada nebus...vat užsienyje akvaparke viskas kitaip, ten pirmiau pasimaudai, tada pinigus susimoki". Žinoma, reikia gi pasididžiuoti prieš vargšus lietuvius ubagus, kad maudėsi kažkur užsienyje akvaparke Juk mes, ubagai, net nesvajojam apie tai...
.Kaip gerai, kad komentuoji, nes paprašiau Kad taip visada O žmogų, galvoju, ne taip lengva pakeisti. Jo nepakeičia nei emigracija, nei aukšti postai, įtariu, ir darbas mėšlo mėžiku nepakeičia. Jau "koks gimė, toks ir į grabą". Ir išvis dabar man kilo mintis... ne, verčiau patylėsiu, nes jau atrodo, kad ir aš "varau" ant lietuvių. Tik nesuprantu ko. Juk aš irgi neturiu kuo pasigirt. Nors... čia žiūrint kaip kas moka girtis ir iš kokio kampo pažiūrėsi. Pvz. ką man sakyt, kad aš akvaparke buvau Italijoj, o į Druskininkus nuvažiuot neturiu galimybės (gal?)?
Vat jei lietuviai būtų Torpedai,tai tikiu,kad kažkas galėtų pasikeisti. Bet dabar iš tikro mus laiko už trumpo pavadėlio,kai nusižudo tik šimtai ,o dalis gula ir kelia su mintimi ,ką rytoj duoti vaikams.Nuolatiinis stresas nualina žmogų ir daro abuoją,jis neturi laiko kada streikuoti,nebent jau reikia rinktis...mirti ar streikuoti. O iš šitos padėties tereikia tik poros įstatymų.....leisti atsijungti nuo centrinio šildymo ir nustatyti antkainio ,,lubas". Pamąstykite,kiek daug kas pasikeistų vien dėl šių dviejų statymų.Tai nebūkime mužikais ir neberinkime tų pačių....arba nekeikime.
Tai gal padauginai baliuje? Kai aš padauginu,tai ne tik raidės liejasi,bet ir žmonės dvigubinasi.Žinoma,didesnė kompanija yra geriau,nei vienas,bet jei abu iš karto puls muštis?
Chi. O žmogus būna patenkintas tada, kai pamato, kad yra už jį nelaimingesnių arba bent jau tada, kai pamato, kad dabar gyvena geriau negu kažkada anksčiau
Lira,ir šitų kalbose yra tiesos.Lietuvoje labai brangu,nors atlyginimai vos ne kaip Afrikoje.Štai Lenkijoje aš vaikštau į baseiną ir moku už valandą 8zl(7 lt), sąlygos tokios pat ir tos valandos man užtenka,o Vilniuje moku 42Lt ir galiu būti 3.5 valandos.Nereikia man tiek,būnu daug mažiau,bet privalau sumokėti. Tai ar aš galiu gerą žodį pasakyti ,,verslininkams-grobuonims"?Nesakysiu. Žinoma,turime mes ir gerų savybių,tuoj išvardinsiu: Pirmutinė-mokame išgyventi iš pensijų,kai komunaliniai kainuoja daugiau,nei gauname pensijos.Nė viena tauta to nesugeba ir labai stebisi.Sako,jūs fokusininkai. Pala...ir sustojau.O ką mes dar sugebame?Hmmmm....
O ko jie nesupranta? Taigi ne ištisus metus dar kol kas reikia už šildymą mokėti. Va, likusiu laiku ir susitaupo. O jeigu dar du pensininkai vienam bute gyvena.... Ir sako, kad fokusininkai
Tu gyveni ne blokiniame?Tai pasižiūrėk...visa įtampų esmė ir yra šildymo kaina,kaip ten bedėliotum,jis niekaip neįtelpa į mūsų pajamų rėmus kaip ten bemokėtum,nesusitaupo niekas ir niekada,nes tu žiemą gyveni savo vasaros sąskaita.Susimoki už šildymą,bet neperki muilo,šampūno ,slabimo miltelių,neini į koncertą ir nevažiuoji į kelionę.Jei aš uždirbu minimumą ir tiek pat sumoku už komunalinius,tai iš ką valgau?
Na matot, ne visi pas mumis nelaimingi... taip jau visais amžiais ir visose šalyse. Jei kažkas kažką praranda, tai tuomet kitas kažkas - gauna... Pusiausvyra, taip sakant...
na, Lietuvoj skurdas. bet paėmus pasaulio mastu, mes priklausom gal penktadaliui ar mažiau žmonijos, kuri priskiriama prie klestinčių. va kita dalis, didžioji, tikrai skursta. Jie žino kas yra badas. bet dažniausiai jie nėra tokie nelaimingi ir tokie nekenčiantys savęs pačių, kaip kad lietuviai. Ne viskas juk ant pinigų gyvenime statoma. Kiekviena šalis ir tauta turi ir savų minusų, ir savų pliusų. Kaip ir Lietuva, Norvegija, DB, Rusija... tad tikroji reikalo esmė ne piniguose ir ne skurdo lygyje, o mumyse pačiuose. Viskas priklauso nuo to, su kuo save lyginam. Ir ką savy kaupiam. Kas ką nori, tas tą ir mato. laimė, didelė emigrantų dalis išvykę į save sugeria gerus dalykus, ir jie juos spinduliuoja. O piktas, pagiežingas žmogus kur beemigruotų- savy tik nuoskaudas ir pyktį augina. Ir šita straipsnio autorė- iš tos pagiežingųjų mažumos.
Palauk... Bet lyginam tai su aplinkiniais, su tais, kuriuos pažįstam, o ne su badaujančiais Afrikoje. Tai kaip čia su ta gerove pas mus yra? P.S.Straipsnio autorė, manau, už straipsnį net pinigų uždirbo.
Taip,žiūrint su kuo lyginame,Lira.Ir kad straipsnis pagiežingas ,irgi sutinku.Bet susimąstykime,kodėl jis pagiežingas.Aš taip pat kalbu apie situaciją Lietuvoje irgi pagiežingai,nes noriu gražiai gyventi Lietuvoje,bet man neleidžia,o ne Danijoje,Vokietijoje ar Afrikoje. Tik va blogai,kai žmones,reiškiančius savo nuomonę,mes stengiamės nujuodinti.Ir vėlgi grįžtame prie tautos piktumo. Apklausos rodo,kad laimingiausi žmonės gyvena Danijoje,nors ten tikrai nėra turtinga šalis.Bet danas visada padės neprašomas ir visada kreipsis be kompleksų bėdos atveju į bet ką.Ir visada sulauks.Kodėl ,jei aš noriu gėrio,savitarpio ir valdžios supratimo,sąžiningumo ,turiu važiuoti į Daniją?Ką jie tokio turi,ko neturime mes? Jei atsimenate tokią zebrietę Signę,kuri dabar gyvena Danijoje,pakalbėkite su ja,tada gal suvoksite...mes kažko nematome būtent per savo mužikiškumą ir piktumą.Ne tik kad nematome,bet dar pykstame ,kai mums beda pirštu,nes taip lengviausia...nereikia mąstyti.
Va, kodėl jis pagiežingas aš ir nesuprantu, jei autorė jau 17 metų laimingai gyvena užsienyje. Negi per tiek laiko negalėjo nuoskaudų pamiršti? Beje, kodėl kietuvis nenoriai padeda, nenoriai kreipiasi pagalbos ir net skatinamas visokiais būdais ir kalbom to nedaryt? Dažniausiai aiškinama "kodėl tu nori, kad tau padėtų" ir "čia tavo problema". A, tiesa, dar yra pasakymas "laimi stipriausieji".
Na ne visi...ne visi,Lira.Štai aš nedejuodavau,kol neišleidau beveik visų savo gyvenimo santaupų sukillus kainoms,juk tas apšildymas kainuoja ir dabar tik pusę to,ką mes mokame.Visa kita mes sumokame už valdininkų gobšumą ir neteisingą skirstymą(kompensacijos).Skirtumas man sudaro visus metus po penkis šimtus į mėn.Taigi trys metai...skaičiuojam. Štai kažkokiam Helsinkyje apšildymas perpus pigesnis.Kodėl? Ir tai tik vienas pavyzdys-šildymas,nuo kurio atsijungti nėra įstatymo.Taigi tu negali pasisaugoti nuo grobuonių.
Taigi sakau, kad ne tik šildymas esmė (nors energija tikrai baisiai svarbus dalykas, ne be reikalo tiek kovų politikoj vyksta dėl jos). Esmė, kad sąžiningų ir ne gruobuonių liko tik apgailėtina mažuma.
Žinote,kai pradėjau dejuoti,kad vis einu ir einu į banką nuiminėti santaupų,man pasiūlė stoti į partiją.Nesvarbu kokią. Va čia tai jau graudu,nes parodo ,kokioje visuomenėje mes gyvename.O dar pykstate,kai išvažiavę lietuviai pasako tiesą,nes už tiesą į akis visada pykstama.
tai tu dar turi is ko nuimt..o ka daryt tiems kurie neturi..ir nedejuoja.?As neturiu.ir dzin..sedziu,nevaziuoju pas sunu i londona gyvent,nors kviecia,sake ir pensija bus didesne
turiu kazkiek tu santaupu..Is pensijos angliu dvi masinas gali nupirkt..o paskui grauzt tvarto sienas..Kodel galvojat..laikom vistas.parsus..karvyte/Pensija gaunam ir gana
Atsimenu, kaip zebroj nesakysiu su kuo susiginčijom apie santaupas, tai vos nesusimušėm ir iš draugų neišsimėtėm (tiesa, tik todėl, kad išsimėtėm jau anksčiau). Įrodinėjo, kad pinigų turėt yra blogai, kad dėl jų žmonės darosi blogi ir susvetimėja. Aš sakiau atvirkščiai - kuo labiau nėra savų, tuo daugiau santaupų reikia.
Liūdna. Bet galvoju, jog ne taip senais laikais indžių našlių susideginimas su velioniu vyru buvo lygiai toks pat žudymasis dėl ekonominių motyvų. Senovės prūsai, sako, irgi tą praktikavo. Tiksliau, moterys, kai giminėje likdavo per mažai vyrų, žudydavosi, kad netaptų našta. O čia senyvi žmonės nusižudė. Bet turbūt jie nė našta nebūtų tapę, būtų turėję mirti nuo nedavalgymo ar ligų gyvent palapinėje. Ir žudymosi priežastys nors ekonominės, bet kitos. Žudomasi, nes vieni turi, kiti ne ir nesugeba pasidalyti.
aš irgi gyvent noriu, nors darbo jau keturi mėnesiai kaip neturiu, santaupos tirpsta, kaip tas pavasario sniegas, aš pradėjau užsirašinėti, kur išleidžiu pinigus, nes per mėnesį žmonės tokių pensijų negauna, kiek aš išleidžiu, su dukros {studentės paskutino kurso}pagalba.Ko mums moterims nereik, ir kirptis, ir dažytis, ir depiliuotis, o jau vaistams tai irgi išeina nemažai.Va, dukra skrenda trečiadienį į Daniją, į tarptautinę mokslinę konferenciją, o užpuolė pogripinis virusas, tai vaistų krūvelė per savaitgalį tik didėjo, šiandien dirbo Ukmergėj visą dieną, kaip ji vyks į tą konferenciją....už butą aš sumoku visą savo invalidumo pensiją, dar gerai, kad tokią gaunu, dažnai jos net neužtenka. Bet žudytis...nežinau, gal labai jau gyvenimas prispaudęs buvo...nelinkiu niekam.
mane labai sukrėtė vienos pažįstamos poelgis-ji nušoko nuo Kleboniškio tilto Kaune, nepalikusi jokio atsisveikinimo laikško, ir atrodė, kad jai gyvent gera... į dūšią neįlysi...
Va, va, Jurmala teisi. Vaistai siaubingai brangūs. Jei maksimoje maistui palikau 70 lt, tai šalia vaistinėje - 80 lt. Plėšia farmacininkai, ir ką tu jiems padarysi?
Autorės išvardintos priežastys neturi nieko bendro su emigracijos priežastimis. Pirmiausia ji ilgai ir gana padrikai samprotauja apie žemę ir mužikus. Tiesa pasakius, aš tai nelabai ir pamenu šalių, kurios savo istorijos tarpsnyje nebūtų gyvenusios iš žemdirbystės. Žemdirbystė, ir kartu žemės gerbimas buvo VISUR. Tad... Visame pasaulyje mužikai. Mes mažiau šypsomės,- taip. Bet mes NUOŠIRDESNI. Į standartinį klausimą,- "kaip sekasi?" Anglas, amerikietis visada atsakys,- "I'm fine". VISADA, nors jis gali būti prieš minutę sužinojęs, kad dukra - prostitutė, o sūnus - gėjus. Atsakys su šypsena. Bet jie tai daro, nes TAIP REIKIA. Lietuvoje, jeigu prastai, gali ir išgirsti kad prastai. Ir kurie LAISVESNI šiuo atžvilgiu, klaustukas didžiulis. Paliksim ramybėje teiginius, kad užsienyje visi abstinentai, ir pirmai progai pasitaikius iškeikia savo viršininkus ir priartėsime prie man maloniausios temos,- apie MOTERIS. Skandinavijoje gali būti nuteistas už tai, kad atitrauki kėdę moteriai, kad paimi jos paltą, kad jai atidarai duris. Toks europietiškas standartas ir autorės nuomone, tai yra teisinga. Sakyčiau, tai priklauso nuo pažiūrų, mano supratimu, tai visiškas absurdas, kaip ir moterų sunkioji atletika ar boksas. Bet TEN, atseit, Europa, ir mes turime iš jų mokytis. Kad ten Europa,- sutinku. O va, kad turime iš jų mokytis,- abejoju. Manau, žymiai svarbiau išreikšti moteriai TIKRĄ PAGARBĄ, o ne "pagarbą europietiškai", kaip norėtų autorė.
Autorė tikriausiai nelabai toli nuo mužikų pabėgo. Bet vistiek turi bent viena priežastis emigracijai būt Ir kodėl manai, kad tik ten kažkur Europa? O dėl to palto ir kėdės, tai čia nebūtinai vienodas standartas visam pasauly turi būt. Nieko baisaus, jei yra šalių, kuriose nepraleist moters pro duris yra chamiškumas. Arba atvirkščiai.
Man atrodo, jūs visiškai susipainiojote dvejuose skirtinguose dalykuose. kaip suprantu, dienoraščio tema- emigrantės požiūris į mus, čia likusius. Kvaili, blogi, nesišypsom ir pan. Apie tai tema. O jūs daugiau komentuojat valdžią, jos sprendimus, politiką. Tai juk, brangieji, visose šalyse piliečiai keikia valdžią ir politikus. VISOSE. Kitur netgi ne tik keikia, bet ir maištus, streikus kelia, riaušes. Ir čia ne mano nuomonė, esu apie tai skaičiusi kažkur kelis straipsnius ir statistiką mačiusi, tik atleiskit- nepamenu nei kur, nei kokie skaičiai. Tik žinau, kad statistika beveik vienoda tiek Lietuvoj, tiek kitur. O kalbant apie dienoraščio temą, pasikartosiu- šūdas (atleiskit už išsireiškimą) ir klozete šūdas, ir paauksuotam įpakavime. Todėl jeigu žmogus niekur nuo savęs nepabėgs. Geranoriškas, pozityvus žmogus kur bebūtų , Lietuvoj ar užsieny< skleis aplink save pozityvą. O negatyvus- negatyvą. Nes jie linkę į save tai sugerti. Laimingam žmogui visur gerai, o blogam- niekur negerai. Ir straipsniuko autorė tai ir įrodė. Man apskritai juokingiausia, kai žmonės skirsto kitus į dvi rųšis pagal šypseną. Va toj šaly žmonės geri ir laimingi, nes šypsosi, o vat Lietuvoj- blogi nes nesišypso. Žinot, buvau aš tam užsieny... netikėkit- nevaikšto ten visi išsišiepę ir nėra tokie geranoriški. Gali aprėkt savo kalba ir iškeikt už nieką, vien dėl to, kad nemoki, tarkim, WC pasinaudoti... O ir dėl šypsenų, kadangi esu empatiškas žmogus, labai jaučiu natūralumą ir dirbtinumą, tai tos mandagios sintetinės šypsenos mane veikia atstumančiai... ir nors pas mus darbe ištisai viena fyfa (šefo žmona) reikalauja šypsenų "kaip užsienio viešbutyje, kuriame buvau", aš renkuosi verčiau su žmonėmis bendrauti mandagiai, konkrečiai, aiškiai suteikti informaciją ir aptarnauti, nei pasitepusi sintetiniu vazelinu su sacharinu lįsti kiekvienam į subinę...
Kad ten neparašyta, jog blogi, kad nesišypso. Galima, pvz. padaryt prielaidą, kad yra blogai, todėl nesišypso. Na, bent aš nesišypsau tada, kai man blogai
Priežastys emigracijai,- ekonominės, nors jau po truputį darosi ir klimatinės. Kiek dėl Europos. Lietuva tiek geografija, tiek kultūra, tiek istorija yra sankirtoje tarp slavų ir europiečių. Ir klaida, kad, dažniau kai kurių pseudopatriotiškų politikų pastangomis, mus norima "sueuropinti". Priešingai, mes turime pasinaudoti tokia padėtimi ir iš abiejų kultūrų imti tai kas geriausia. Protingiausia būtų buvę kad net iš sovietmečio būtume paėmę kas geriausia, bet barzdyla, deja, temokėjo tik naikinti. Na, bet kas buvo, tas buvo. Už tai dabar, pasirinkime tikras vertybes, vietoje abejotinų europinių. Nesileiskime aklai "sueuropinami". Suslavinimui juk sugebėjom pasipriešinti
Juk jau surusėjome..dar pusamžis ir vsio...būtume net kalbą pamiršę.Kai mokiausi mokykloje,tai vadovėlyje net buvo apie kalbą...<ilgainiui įsivyraus viena bendra kalba>. O mes esame per maži,kad galėtume išsilaikyti nebūdami kokioje nors sąjungoje...nieko nebus,mus kas nors vis vien užgrobs,jei patys su kažkuo nesijungsim.
Surusėjome? Gerai, pasakysiu atvirai, mes IR TADA turėjome galimybę rinktis. Ir surusėjo ir sulenkėjo... tie kas norėjo. Suprantu, kad dabar "didysis lietuvių kalbos atgimimas", pažiūrėkite kokiame delfyje komentaruose klaidų skaičių, ir pamatysite, kaip mes dabar "sulietuvėjome". Dėl to ką galėjome [perimti iš sovietmečio, atmesiu ekonominius dalykus, tai neįdomu. Paimkime, kad ir tuo metu įprastą,- "žmogus žmogui - draugas, bičiulis, brolis". Ir kuo jį pakeitėme? "Žmogus žmogui - konkurentas, t.y. priešas" Taip geriau?
Tai tik lozungai kelbė, kad draugas, bičiulis, brolis. jeigu taip būt buvę iš tikro, taip iškart konkurentais nebūtume virtę. Nors šiaip, tai kas čia keisto, kad žmonės mėtosi iš vieno kraštutinumo į kitą? Juk socialiniuose žmonių santykiuose tie patys fizikos dėsniai galioja. Šiuo atveju pasireiškia harmoniniai svyravimai - kuo anksčiau toliau buvome pasinešę į kairę, tuo dabar labiau kitą kraštutinumą pasiekiam. Dar beje... surusėt sunkiau negu suamerikonėt. žinot dėl ko?
Lozungai. Siekiamybė. Tik kuri siekiamybė gražesnė?
Ir jokie mes ne konkurentai. Ir net stambiuose versluose, protingas verslininkas ( o ten kvailių mažai ), retai būna priešas ir konkurentas, kad ir analogiška veikla užsiimančiam kitam verslininkui. Dėl akių yra "konkurencinės tarybos", bet čia jau valdininkų žaidimai. O protingi verslininkai SUSITARIA.
Susitaria tada išnaudot proletariatą ar kaip čia pagal marksizmo klasikus? o normalios konkurencijos, aišku, kad nėra. Beje, jei mes apie blogybes įsišnekėjom, tai gal nieko keisto, kad ir kiti jas peikia, pvz. straipsnio autorė. o va suprast tų blogybių priežastis tai kiekvienam gal pagal išsilavinima, gal pagal gyvenimo patirtį, gal dar pagal bala žino ką išeina.
Keistoka,Galakse,jei nejauti skirtumo visuomenės narių santykiuose.Skirtumas didžiulis ,nes laukinis kapitalizmas prarijo draugą ir bičiulį.Ech,labiausiai ilgiuosi ne sovietizmo,bet santykių tarp žmonių.
Bet gal tada ir nuo to laukinio kapitalizmo žmonės emigruoja? Žinoma, taip tiesiogiai sakyt negali, bet netiesiogiai, per tą pinigų neužsidirbimą Lietuvoj ir užsidirbimą kažkur kitur? Ir tada jau man įtarimas dar kyla, kad tas laukiniškumas taip pat darbo vietas naikina. Galbūt kitas neemigruotų, jei bent minimalią algą gautų?
Na jei minimali būtų bent trys tūkstančiai litų,tai gal dalis ir pasiliktų dėl tėvynės ir kalbos ilgesio,juk kažkur nesinori afišuotis esant iš skurdžios šalies. Bet vis vis vien mažai pagal dabartines kainas ,jei turi vaikų.
Tai ne laukinis kapitalizmas, Džeine. Tai - valdininkiškas feodalizmas. Principe, kiekvienas gali užsiimti savo bizniuku iki tam tikro lygio, šiuo metu maždaug iki 10 mln litų. Jeigu peržengi šį skaičių ateina koks nors vasiliauskas ir suvalgo tavo banką, ar kitokią įmonę. Daugiau gali turėti tik išrinktieji, įeinantys į artimų seimo narių ar prezidentės žmonių ratą. Blogai, kad aukščiau minėta suma smarkiai mažėja,- tokių įmonių savininkų lieka mažiau, tad kartais valdininkams tenka pasitenkinti ir smulkesnėmis žuvytėmis. Laukinis kapitalizmas geriau. Ten išlieka stipresnis ir protingesnis. Čia - turintis giminių ten kur reikia.
Man atrodo, kad tas feodalizmas galėtų būti per kitą vietą, ne per čia. O ir tie milijonai paprastai pas tuos, kurie laiku prie jų priėjo. Aš tai sakyčiau komunistų kapitalizmas tada. Bet tiek to. Man įdomu kaip su tuo Lietuvos juodinimu gaunasi, yra jis ar ne?