Taigi, kaip minėjau anksčiau, didžioji dalis iš mūsų,
pamiršo savo norus, pamiršo savastį, pamiršo azartą, pamiršo gyvenimo skonį...
Kodėl tai vyksta? Pirmiausia iš visur, visada mus šturmuoja
begalė informacijos,- TV, internetas, radijo stotys... Mes pamiršome savo
norus, nes visas tas aplinkinis triukšmas, mums įperša tai KO MES TURĖTUME
norėti. Reklama, tiek vieša, tiek paslėpta,- atlieka savo darbą. Pabūti tyloje
su savimi, išgirsti, tai ko norime mes PATYS nebeliko nei laiko, nei vietos.
Net mūsų vaikai iš mokyklos bėga tai į muzikos užsiėmimą,
tai į krepšinio treniruotę, tai į užsienio kalbos pamoką. Karusėlę užsukta.
Paskui belieka tik nestabdyti karusėlės. Keli darbai, pareigos,- nes tai reikia
atlikti, kitos pareigos,- nes tai mus prašo atlikti ( o ką pagalvos jeigu to
nepadarysime????). Mūsų pačių vidinis balselis silpsta, kol išnyksta visai.
Kažkas minėjo kompromisą. Štai, kaip tik kompromisas ir yra
tikrasis svajonės žudikas. Mes arba skrendame arba esame ant žemės. Kompromisas
būtų, kai mes pakeliame vieną koją nuo žemės, deja, tai nėra skrydis.
Nors čia išsiplėčiau per daug. Viską galima nustatyti žymiai
paprasčiau. Jeigu Jūs dažnai jaučiate nuovargį, stresą, išsekimą, kartais
pereinantį į depresiją ar apatiją, jeigu jūs susirūpinę ar nelaimingi, jeigu
darote daugiau „ką reikia", o ne „ką norite", jeigu gyvenimas virsta „mechanika",
kur nėra vietos kūrybai ir apmąstymams, - Jūs išduodate save. Jeigu Jūs „stumiate
dieną", o ne mėgaujatės gyvenimu, jeigu jūs skundžiatės,- blogais santykiais
šeimoje, blogu darbu, per dideliu svoriu, bet kuo,- ir nieko nedarote, kad tai
pakeisti,- Jūs išduodate save. Jeigu... tik ar yra prasmė tęsti? Kas norės
supras.
Vėl, nenoriu nieko mokyti ar keisti, noriu, kad
pamąstytumėte, ir, jeigu kam įdomu, kad suprastumėte mane. Nes visų labiausia
aš NENORIU, kad po mano mirties, REALUS ( o ne toks kuriuos spuasdina)
nekrologas būtų toks:
„Vakar vakare mirė orvel. Mirtis ištiko dėl komplikacijų,
kurias iššaukė viso gyvenimo darbai, pareigos, veikla, kurios velionis
nenorėjo. Gydytojai nustatė, kad orvel gyvenimą bandė įbrukti į visuomenės ir
kitų sukurtas normas, gyveno svetimą gyvenimą, ko pasekoje veliono asmenybėje
susidarė tuštuma. Bandymas užpildyti tą tuštumą pinigais, automobiliais,
siekimu visiems patikti sėkmės neatnešė.Padėtį sunkino baimė mylėti, baimė džiaugtis, baimė išskirti iš
kolektyvo, baimė „ką pasakys kiti"... Visa tai atėmė orvel iš mūsų tarpo bent
10 metų anksčiau, negu tai būtų įvykę jeigu jis būtų gyvenęs SAVĄ gyvenimą.
Velionis paskutinius dešimtis metų kankinosi nuo tokio gyvenimo apsuptas kolegų
iš darbo, kurio jis nemėgo, taip pat palaikomas šeimos, kuri jam atsikarto, ir
kurios jam neužteko valios pakeisti. Laidotuvės įvyks...."
Daug tiesos... O mano nekrologas būtų toks: "Gyveno, kaip norėjo. Daug ko nenuveikė, nes tingėjo. Ką nuveikė - niekuo nesidžiaugė. Visumoje gyveno gyvenimą, kuriuo nesidžiaugė, dėl ko asmenybės viduje susiformavo tuštuma, kuri plėtėsi, kol užpildė visą asmenybę, ko pasekoje ši ir nusibaigė. Laidotuvių nebus, nes jau palaidota."
Karaliene, o to reikia? Kam? Džiaugtis smagiau. Suprantu, visko būna, va ir šiandien lietus neleido pabaigti teniso partijos, bet juk aplink tiek įdomaus, tiek nepatirto, tiek gero.
Kas verčia?Internetą ,teliką ir radiją išjungi,augini daržoves ,kiaulę ir karvę namie ir nuo nieko nepriklausai.. O nekrologas : Mirė nuo slogos ir gripo,nes buvo didelis egoistas,niekam nepadėjo ( nenorėjo įsipareigojimų),todėl niekas ir jam neatnešė vaistų,nepadavė vandens,todėl turėjo sirgdamas per didžiausius šalčius eiti vaistų į vaistinę,maisto į parduotuvę.
Tai kad mes padedame kitiems, visai nereiškia, kad padės mums, Džeine.
Be to aš niekur ir nesakiau, kad nereikia padėti. reikia, ir su džiaugsmu. Beje, duoti kitiems toks pats gyvenimo malonumas. Tik, kad duoti, reikia turėti, ar ne? O kaip turėti nebūnant egoistu?
Tu čia apie materialius dalykus,o aš dvasinius.Žinoma,dvasinių taip pat reikia turėti,bet neatėjome į šį pasaulį pliki ir nuogi dvasiškai,kažką vis vien turime.
O aš noriu būti savimi, ką ir darau. Ir gyventi SAVO gyvenimą, SAU, o ne KĄ kažkas pasakys, kažkam patiks ar nepatiks. Bet būna ir taip, kad susitarti su savimi labai sunku...
O aš turiu ką komentuoti. Dabar net gėda pasidarė, kad per daug turiu, tai gal man užsičiaupti ir neklapsėti klavišais? Beje, mėgstu prieštarauti, jei gu ką Pirma mintis buvo tokia: žmonės visada žiūrėjo vieni į kitus ir mokinosi vieni iš kitų ko siekti. Netgi tais laikais kai reklamos ir televizijos nebuvo. Ir gerai, kad mokinosi, nes antraip nieko būtų neturėję ir neišgyvenę. Ypač mūsų geografinėj platumoj. Antra buvo tokia" Pagalvojau, kad kažkodėl moterys labiau daro "ką reikia", o vyrai gali kartais daryti ir "ką nori". (na, jau čia man pavydas sukilo) O trečią, ketvirtą ir t.t. nerašysiu, nes gėdinuosi daug rašyt
Chmm... taip, reikia ir buna gyvenime visaip... buna, kad "reikia"- eini darai, o buna, kad veiki tik savo noru skatinamas. DABAR as jau daznokai darau ka pati noriu. Bent jau stengiuosi... Bet gi yra dar ir PAREIGOS, kurias REIKIA atlikti! Tada bandau bent jau is viso to "ispesti" kazka ir sau dusiai mielo... bent kazka, bent kruopelyte... Ir dazniausiai net ir kokioje bjaurastyje gali rasti bent maza grudeli malonumo... O jei jau visai atvirai, DABAR as labai daznai DARAU KA NORIU... toks jau laimingas mano gyvenimo tarpsnis... neskaitant to prakeikto nelaimingo ivykio... Bet ir tai vaikstau issisiepus - juk is to blogo yra ir gero - gerai, kad ne desine ranka sukoliecyta!!!!
Galaxy, sutinku, kažkada žmonės gyveno bandomis, nes po vieną išgyventi buvo neįmanoma. Tačiau, turbūt sutiksi, kad laikai kiek pasikeitė. O dėl antro punkto. Manau, tai irgi pasirinkimas. Gal moterims sunkiau įveikti visuomenės požiūrį ir tam tikrus auklėjimo tabu, bet tik tiek.
O va gėdintis rašyti nereikia. Daryk ką nori, Galaxy, taigi jeigu nori,- rašyk
------------------------
Rita, čia aš nelabai supratau, vyras Tau pagimdė kūdikį ir vertė naktimis prie jo keltis? Ar prieš gimdydama Tu nežinojai, kad jie naktimis prabunda? Nereik veidmainiauti,- Tu pati pasirinkai. Tad nereik kaltinti vyro. Toliau, jeigu aš noriu kur nors važiuoti, aš turiu užsipilti kuro. Taip, taip, REIKIA, kitaip automobilis nejuda. Tačiau, azartas, NORAS, įkvėpimas nuvažiuoti yra ant tiek dideli, kad tas kuro įsipylimas tampa nereikšmingu. Tai išlaidos už malonumą. Jeigu bendravimas su nemaloniais žmonėmis LYGIAVERTĖS išlaidos už kažkokį malonumą,- puiku. Tik tada tai nelabai pastebėtum.
Tik subrendęs žmogus gali būti atsakingas ir pareigas suvokti ne kaip prievartą , bet " vaisių ir tokių netrūksta, kurie saldžiais neauga niekad, jie vasaros metu jau pūna..."
Tiesa sakant, aš irgi esu pasipiktinęs, kodėl gimdyti vaikus TIK moters pareiga. Įtariu, kad čia nagus prikišęs kubilius. Paimu ir auginu, ir tai teikia man džiaugsmo, beje.
iš kur,iš vaiknamio? :)o gal pagimdyt norėtum savo? .......nemanau,kad reiktų skirstyti kur vyrų kur moterų pareiga,jeigu abu gražiai sutaria,tai abu ir augina vaikus,yra dar toks dalykas kaip atjautimas savo artimo.....jeigu vyrui reikia į darbą,tai negi turi abu sėdėt naktimis prie naujagimio?
