Truputį apie krepšinį, pralaimėjimą ir jo pateisinimą
Specialiai Rasai.
Kaip įpratęs pradėsiu iš toliau. Pagal ką mes vertiname
žmonės? Kodėl vieni vertinami aukščiau nei kiti? Kriterijų, aišku, daugybė. Bet
vienas iš tų kriterijų, ir labai svarbus, laimėtojas žmogus ar pralaimėtojas.
Aš nesakau, kad pralaimintys būtinai smerkiami, bet mūsų vertybių skalėje jie
iškart gauna žemesnę poziciją.
O dabar grįžkim prie krepšinio. Taip, viską galima
pateisinti, tačiau žmonių laikančių save profesionalais neprofesionalumas, tegu
tik kartą, tegu ir nepasisekė, na negalima dėl to girti ir aukštinti. Tuo
labiau, kad į tų profesionalų paruošimą buvo įdėtos didžiulės lėšos. Visų mūsų
lėšos. Tad nusivylimas logiškas ir pateisinamas.
Žinoma, ir man buvo juokinga ta krepšinio karštligė. Reginių
ištroškusi minia, net ant automobilių veidrodėlių užsitempė trispalvius prezervatyvus. Juokinga, bet įprasta,- „duonos ir reginių",- šaukė minia dar nuo
Romos laikų. Lietuvoje su duona prasčiau, tad nors reginių. Bet ar jų buvo???
Nesu didelis patriotas, ir sporte vertinu grožį, reginį. Ir
vertinant šiuo aspektu, vertos žiūrėti buvo tik vienos rungtynės, kuriose
dalyvavo Lietuvos rinktinė,- tai rungtynės su serbais. Iš aštuonių vienos.
Pamąstykime kitu aspektu,- jeigu aktorių trupė iš aštuonių spektaklių gerai
suvaidintų tik vieną, ar mes eitume žiūrėti tokios trupės? Beje, aktoriai tiek
kiek sportininkai neuždirba, o tokių nesėkmių jiems būna tikrai mažiau.
Kažkas rašo, kas gali lai sužaidžia geriau. Ir sužaidė, tie
patys makedonai. Bet tai ir neteisingas pasakymas. Aš geriau nesužaisiu, bet ir
nežaidžiu. O jeigu žaisčiau, profesionaliai, daryčiau viską, kad sužaisti
idealiai. Va ir viskas. Taip, būna juodos dienos. Pats sportavau, žinau, kad
būna, kai pralaimi ir silpnesniam varžovui. Bet tai vienam sportininkui, na
tegul bus trims, keturiems, bet ne 12 žmonių.
Tad ar verta užjausti, gailėtis rinktinės ir trenerio? Ar
verta gailėtis aktoriaus, pamiršusio žodžius ir nesuvaidinusio spektaklio, ar
verta gailėtis Ritos minimo santechniko, prisigėrusio ir palikusio nupjautus
vamzdžius? O juk tai tas pats. Prastas nusiteikimas, neatliktas darbas, ir pralaimėjimas,
logiškas, bet nuo to netampantis pateisinamu. Štai ir visa lietuviško krepšinio
cirko istorija. Laimėtojai neteisiami, o pralaimėtojai, smerkiami, visad, ir
manau, teisingai. Ypač kai pralaimi profesionalai.
Kuom gali pasigirti maža tauta,kad galėtų didžiuotis?Beveik niekuo ,tik krepšiniu,bet laikas eina, žaidėjai keičiasi,keičiasi ir treneriai,o mes nesame užprogramuoti laikyti sėkmės paukštę už uodegos visą amžių.Kodėl neprilimpame prie ekranų,kai rodo daugiakovę ar futbolą?Nes nė karto nebuvome geriausi. O sporte ne vien nusiteikimas...tai ir sėkmė.
Geri tie mūsų krepšininkai.Nepasisekė. Kaži ar lietuviams pergalė būtų suteikusi tiek džiaugsmo kiek makedonams.Jų trenerio nuotrauką pažiūrėkit po pergalės, spinduliuoja žmogus, iš vidaus trykštantis džiaugsmas be krislelio arogancijos.Apie Lietuvą daug kas sužinojo krepšinio dėka, dabar tuo džiaugiasi makedonai.Ir tas jų džiaugsmas man atsveria lietuvių pralaimėjimą.
Futbolą stebiu gana dažnai, žinoma, ne Lietuvos rinktinės žaidimą, kuri pasaulio reitinge užima garbingą vietą tarp Afrikos dramblių rinktinės ir dresuotų meškų rinktinių.
Ir blogesni nuo pralaimėjimo KAIP ŽMONĖS, krepšininkai netapo. Kalbu apie TIK profesionalumą. Jo nebuvo.
O sėkmė, Džeine, būna daugiausia jėgų atidavusioje pusėje. Tokia jau ta sėkmė.... ------------
Sporte tikslas laimėti, Linkon. Jau užtenka mūsų, kad ir futbolo rinktinė, teikia daug džiaugsmo varžovams. Dėl pasisekė - nepasisekė, jau pasisakiau.
Tai aš jau čia turbūt visai durna, nes nesuprantu su kuo lietuvių komanda žaidė, kad baisiai apsikiaulino pralaimėdama. Negi su neprofesionalais? Iki dabar maniau, kad Europos krepšinio čempionate visos komendos yra profesionalės
Sauliau, aš krepšiniu beveik nesidomiu, tai ir nesuprantu prie ko čia aš ir man skirtas dienoraštis? Visų pirma, lietuviai nėra tokie geri, kaip įsivaizduoja daugelis dabar nusivylusių lietuvių fanatikų. manau, sauliau, ir Tavo problema kaip ir jų- tiesiog per dideli lūkesčiai. Pabandyk į zaporožietį sukišt daug pinigų (naujai nudažyk, naujos sėdynės, pribambasai...), bet jei jis iš vidaus- tik Zaporožietis, paleidęs jį į lenktynes nusivilsi. ir keiksi jį, nes va, kiek pinigų sukišai, taip išgarsėt norėjai, praspjaut visokius mersus, fordus ir ferarius tikėjaisi, o zaporožietis pavedė. Bet ar tikrai kaltas Zaporožietis????????
Man čia šviečia žmonių egoizmas....atseit ,nepateisino lūkesčių. Orvel sako,kad viskas priklauso nuo pastangų.Deja,yra mokinių ir studentų ,kurie nieko,apart mokslo,nemato,o ateina egzas ir ....tas nesimokantis išlaiko geriau,nei zubryla.
Sim, tas "sirgimas" už savo šalį ar klubą, nežinau kaip aiškinamas. Pasidarė įdomu, pasidairysiu. Tad pasakau, tik kaip atrodo man.
Žmogus dabar yra gana saugu. Ir yra emocijų trūkumas. Vis tik išsiskyręs adrenalinas turi kažkur susinaudoti, stresų turi būti. Ir mes jų susikuriame "sirgdami". Iš tiesų, man asmeniškai, nereik tų pergalių, aš daugiau grožiuosi krepšiniu. Ir ramiai užmigau pro pralaimėjimo. Mano adrenalinas naudojamas kitur, stresų užtenka, ir tokios kompensacijos man paprasčiausia nereikia.
Ne "pastangų", Džeine. Pastangos man tuščias žodis. Norint išlaikyti egzaminą reikia IŠMOKTI. Reiktų atskirti,- "mokytis" ir "išmokti" ne tas pats. Mokosi daug kas, išmoksta kai kurie. Čia dar priklauso ir nuo mokėjimo mokytis, bet tai jau visiškas off topic.
Taigi, norint išlaikyti egzaminą reikia IŠMOKTI, norint laimėti varžybas reikia ĮMESTI. Visur tas pats.
Rasa, jeigu Lietuva buvo pralaimėjus Ispanijai, ar net tai pačiai Vokietijai, aš nieko nesakyčiau. Tame ir esmė, kad pralaimėta silpnesniems. Tad paprasčiausia nepadarytas darbas, ir viskas. Aktoriai suvaidino blogai.
Ta tema, tikrai puikus ir naujas anekdotas: "- Klausykite, o kur ta Makedonija????" - Kaip tai kur? Pusfinalyje... "
Krepšinyje nereitinguota komanda nugalėjo FIBA reitingose 4 ar 5 komandą. Na, tai tas pats, kas Berankis laimėtų prieš Nadalį.
lėšų tikrai skirta daug,pradedant naująja žalgirio arena,baigiant vėliavėlėmis.... jau nuo senų laikų krepšinis užsirekomendavo gerą vietą,todėl kažkaip į kitas sporto šakas, mažiau skiriama dėmesio. žiūriu,bet ne fanatiškai
O aš dar sugalvojau vieną versiją kodėl nepateko į pusfinalį. Manau būtų keista, jei būtų patekę. Lietuviai dabar taip visur konkurenciją ir stipresnio išgyvenimą propaguoja. O va krepšinis yra komandinis žaidimas. Tokių žaidimų mes nemokam, neeeeee
Rita, nemaišyk. Yra sportas mėgėjiškas, kai krepšinį, ar ten tenisą einu pažaisti aš. Yra ir kitoks sportas, kur už žaidimą gaunami pinigai. Tai visai kas kita. O joga iš vis ne sportas.
Iš tikrųjų man patiko mūsų rinktinės žaidimas su graikais. Nors mačiau tik pirmą kėlinį (vėliau atsirado įdomesnių užsiėmimų), bet va toks krepšinis ir turėtų būti. Laisvas, improvizuojantis, ir net jeigu Lietuva būtų pralaimėjus ( tik šiandien sužinojau, kad laimėjo), aš žaidėjų nesmerkčiau, nes tai buvo GRAŽU. Pasakykite dar nors vienas rungtynes (išskyrus su serbais), kada buvo GRAŽU?
Kiekvienas turi savo poreikius..vienas žiūri,kad jam gražu,kitas įdomu,dauguma-azartiški ir jiems bile tik kaukti.Kodėl visos kavinės buvo užimtos ?Žiūrėjo teliką.O kodėl žiūrėjo ne namie,o kavinėje?Ogi pastaugti kartu smagiau...namie niekas negirdi. Pvz. aš žiūriu visai ne dėl gražumo,o dėl rezultato....dėl manęs tegu ir apsispardo,taigi visiškai negaliu atsakyti ,kada man buvo gražu.
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
