Skauda dar ir šoną, ir kaklą, juos pajaučiau tik vakare, o šiandien skauda labiau nei petį ir ranką... ryte eidama į darbą gėrėjausi švintančiu dangumi, kuriame plaukiojo iškandžiotos debesėlių užuolaidos, pro kurios tarpelius vis dar švytėjo vos įžiūrimos žvaigždutės, toks geras dėkingumo jausmas užliejo mane, dėkojau, kad esu gyva, kad avarija tai tik sukrėtimas atsipeikėti ir atsisukti į save, kad nesu priklausoma nuo kitų, kad mano jausmai yra tik mano jausmai ir jie labai gražūs ir nesmerktini, esu nuostabi, esu tokia vienintelė ir moku mylėti save... noriu ir suprasiu, ką turiu pakeisti savo elgesyje, kad nebesikartotų įsimylėjimo priepuoliai, jie atsiranda, nes manau, kad man to trūksta, bet aš tai turiu, tik kažkas ne taip, kažkur dar darau klaidas, kurios mane atveda vėl ir vėl prie tų pačių išgyvenimų...
vakar meditacijoje turėjau įsivaizduoti save penkerių, pažiūrėti į akis, pajausti ką jaučia ta mergytė esanti prieš mane, apkabinti, paglostyti, priimti tokią kokia esu, mylėti besąlygiškai... vaizdinys buvo toks stulbinantis, kad net pasibaigus meditacijai negalėjau sugrįžti į ramybės būseną, tai taip stipriai paveikė mane...
Nebūčiau nieko rašius, dar ryte neturėjau tokio noro, bet perskaičiau vieno žmogučio komentarą ir nusprendžiau sau, kad ji visai neteisi, bet jei šiai moteriškei tai – laimė, tai džiaugiuos su ja, bet tai, kad kiti gyvena kitaip, tai nereiškia, kad jų gyvenimas tuščias... ar pilnas gyvenimas vis dėlto, manau, priklauso nuo vidinės būsenos, kaip jautiesi ir ar sugebi pasidžiaugti tuo ką turi ir tame kame esi, ar sugebi bėdas ir problemas, nemalonius įvykius priimti, kaip pamoką, kaip galimybę kažko išmokti, suprasti, patobulėti...
ar mirus papulsiu į rojų nežinau, o žemėje noriu gyventi ir jausti nuo to malonumą... man malonu jaustis gerai... o tau ne? tai nori pasakyti, kad reikia negyventi, nes vistiek numirsi?
Matai, aš dabar apsižiūrėjau, kad labai daug ko man nebereikia. Tai manau, kad tas pats ir su tobulėjimu. Tarkim labai daug ko išmoksti gyvenime (kalbų, specialybių, šiaip visokių atrodo, kad naudingų dalykų) ir... tuoj ateina senatvė ir arba viską pamiršti, arba šiaip jau nėra kur panaudoti. O numirus tai juo labiau. Čia atsakymas Dzeinei irgi.
nesutinku su tavimi, kad tau nereikia tobulėjimo, na gal kalbų tau kolkas nereikia, ar dar ten kažko, tegu, bet tobulėjimo? tu kasdien čia, tai juk taip pat tobulėjimas, bendravimo tobulinimas, klausimų kiek tu prigalvoji, tai taip pat yra ne tik tobulinimas savęs, bet dar ir kuryba, taip kad - nespjauk į vandenį gali reikėti gerti :P tu dar net nežinai ko tau gyvenime gali prisireikti...
Galaxy,o kam valgyti,jei vis vien mirsi? Akmenėli,šiaip tavo potyriai yra labai moralūs ir teisingi.Bet nagrinėjant tą ar kitą situaciją ,mes labai dažnai deklaruojame savo elgseną kaip turėtų būti,o ne kaip yra.Net čia parašius dienoraštį apie .....sakykim,į senelių namus išvežtą seną tėvą.Na ir puolame piktintis tais beširdžias vaikais,kurie šitaip galėjo pasielgti,bet nė vienas nepasidomime,kodėl taip įvyko.Tiesiog mes išdėstome moralines vertybes toje lentynėlėje,kurioje jos būtų ,,gerietės".O gal tas tėvas buvo despotas,nuvaręs į kapus mamą,o vaikams sugadinęs gyvenimą?Bet mes žinome,kad senų tėvų negalima išvežti į mišką,nes tai -amoralu. Taip ir su tuo džiaugsmu.....po tokio įvykio-laimė,kad neužmušė,atsiveriantis matymas viso to gero,kas yra aplinkui....žvaigždėtas dangus ir t.t. O ar nebus kitaip,kai apsidairysi aplinkui ar pasipainios koks girtas narkomanas,padaręs ką nors negero.Kartais tereikia įsijungti spaudos puslapius nete.Va tie nužudė,sudegino,valdininkai pavogė milijonus,o kažkur išprievartavo vaiką. Aš čia labai sujaukiau ir nežinau ar suprasit ,ką norėjau pasakyt.
suprantu puikiai ką norėjai pasakyti, nes dar pirmadienį kaukiau iš savigailos, kaip buvo negera gyventi, kaip stengiausi nepasiduoti tam jausmui, bet nieko negalėjau padaryti, šypsojausi, bet viduje buvo toks ššš jausmas... ir tereikėjo kažko kas priverstų pamatyti tai kas gražu... žinau, kad tame kame esu dabar nebūsiu amžinai, bus dar ir pakilimų ir nuopolių, bet nieko nedaryti ir tik valgyti ir kakoti, nemanau, kad tai gyvenimo esmė
Prastas iš manęs patarėjas bet pabandyk nespausti situacijos daryk ka darai tik ispausk is to maximum dziaugsmo, kartais tereikia atsipalaiduoti ir situacijos sprendimai patys ateina į glėbį
Akmenėli,sakai išspausk pasitenkinimo iš to,ką turi.Hmmm...betgi tik nepasitenkinimas esamu tampa varikliu eiti į priekį ir ieškoti.O kas neieško,gi tas ir neranda. Vat kažkaip žmonės vis šneka...jei bus skirtas,tai ir pats ateis. Tik tos besivadovaujančios vis kažkodėl lieka ant ledo,o ieškančios turi.
Ieškančios ir turi bele ką... Laukiančioms tokie netinka. laukiančios bent jau turi viltį, svajonę ir daug šansų... O tos turinčios bele ką jau nebeturi nieko....
Lira, gal mes nevienodai suprantame savokas "laukti" ir "ieškoti" nes aš nemanau, kad ta kuri rado ir turi, turi bet ką, kaip tik didesnė tikimybė, kad ji turi ne betką, o tai ko yra verta, kiek pastangų į tai įdėsi tiek pasitenkinimo iš to ir turėsi... ir aplamai "ieškoti" man teigiamybė kolkas, kas ieško - tas randa... o "laikti"? sutinku laukti konkretaus žmogaus, konkretų laiką, tai patirtis gyventi per atstumą, na pvz iš jūros (kaip tarybiniais laikais dauguma Klaipėdiečių žmonų) ar iš armijos, kai jūs draugai, rašote vienas kitam laiškus ir panašiai... bet laukti kažko, kažkiek, iš kažkur? o tai kaip tas tavo princas ant balto sužinos kad būtent ČIA nepakartojama, fantastiška, vienintėlė TU? vistiek turi kažkur "vaidentis", o kaip gali kažkur atsidurti jei nieko neieškai, vistiek kažko ieškai, gal ne žmogaus, bet kažkokios informacijos, nuotaikos, galimybių? ...šis dienoraštis taip pat apie iškojimą, tik ne kito, o savęs, labai malonu save mylėti, savimi pasitikėti, su savimi sutarti ir draugauti ir tai nėra narcisizmas, tai labai sveika - meilė sau kažkur skaičiau - jeigu tu esi sotus, tai tau gali sumokėti, kad tu valgytum, o tu nevalgysi, nes nenori, tu sotus... taip ir su meile, jei tu ją turi savyje, tai tu nepriimsi jos betkokios iš betko nei už pinigus, nei iš gailesčio, bet jei tu esi "alkanas" (nemyli savęs) tai tada tu priimsi bet kokį trupinėlį nukritusi nuo kito stalo... dirbu ir rašau, nebeturiu kada perskaityti, jei nusišnekėjau ir mintys sušokinėjo viena nuo kitos - atsiprašau
Džein, kur atrasi ten ir pamesi... taip kai sveikai žmogus nepatenkintas tai - variklis, bet mes jau nesveikai turime o trokštame dar dar ir dar galima pagalvoti kad į karstą susidėsi... su žmonių santykiais panašiai šitas perprastas neatitinka mano poreikių o anas užimtas tai visada tas užimtas geresnis, o gal tavo paskirtis šioje žemėje ne laimingas šeimyninis gyvenimas, o rūpintis pagyvenusiais žmonėmis, tai tu gali per galvą persiversti darydama biznį ir būti nepatenkinta savo gyvenimu Tas ieškojimas ir atsiranda nes jauti kad kažkas netaip, gyveni pagal standartus kaip reikia. o pasitenkinimo tuo nėra, nėra lengva, bet labai pravartu atsimerkti ir įvertinti tai ką turi pasidžiaugti tuo... karta kalbėjom apie tai, kad klausiam kodėl neturi vaikų man jie didžiausias ir brangiausias turtas, bet kiti kas jų neturi ir neprivalo turėti gal jie kitur gali save realizuoti o jie bet kokia kaina to siekia net nepagalvodami, ką turi ar gali kitoje srityje... Na vien žo priliurlinau čia visko einu atsigersiu šilto pieno, gal padės sušilti ir užmigt
Na dėl vaikų,tai ne visi gali ,tada jie realizuoja save kitur.Vat skundžiamės ,kad sunku išauginti vaiką,bet gimdome,nes to mums reikia visomis prasmėmis.Jei tu rūpinsies seneliais,tai nereiškia,kad kažkas tavimi pasirūpins senatvėje.Tik tas ,kas nepatyrė absoliučios vienatvės,negali suprasti seno žmogaus gyvenimo kokybės dvasine prasme,kai tu jau nieko pats negali ir nėra kas padeda.Čia kaip ta nelaimė....kol ji neaplanko mūsų,tol ji mums atrodo kažkur toli,kažkokia miglota ir nereali.Susilaužyk ranką ir tada suprasi,ką tu gali,o ko negali....netgi tokia smulkmena kaip kelinių užtrauktukas tampa problema. Bet aplamai visumoje mums gyventi labai trukdo gobšumo ir pavydo jausmas.Dar prie to prisideda ir noras valdyti kitus žmones.Kokie mes geručiai,balti ir pūkuoti ,bet visi norime būti ,,direktoriais".
turiu tave nuvilti, aš nei pukuota, nei direktore noriu būti... norėčiau būti gera, bet tokia teisingai gera, nes kartais geras būni kai įspiri žmogui į sėdynę va, kad atpažinti ir pajausti ko reikia kitam priglausti ar paglostyti, bet čia iš fantazijos elementų šiek tiek
taip jaučiamės...bet vistiek klumpame, keliamės ir vėl einame, iki kito gulinčio akmenuko aNT TAKO..KUR VĖL SUKLUMPAME..BEPROTIŠKAI SKAUDA.bet kylame...
Aš susidomėjau,Akmeniuk,tavo meditacijom .Mane visad tas labai domino,kada nors papasakok .Nu kaip gali žmogus ,,atsijungti"?Tik padauginęs pijokas tą sugeba.
Vat kai kalba rožinį,tai tas monotoniškas mmmm.......žmogaus smegenis nutolina nuo realybės ir ilgai kalbant susidaro toks apkvaitimo laukas,tada ne tik šventą Petrą gali pamatyt.
taaaip žinau šį jausmą... tai taip pat galima pavadinti meditacija... žodis mandresnis šiuolaikiškesnis, bet rezultatas panašus... šios meditacijos tokios konkretesnės, apie savęs pažinimą, o kuriose teko dalyvauti anksčiau, jos labiau skirtos išsivalyti, užsimiršti, atsipalaiduoti, susibalansuoti...
ilgai šitų nelankysiu, liko vienas užsiėmimas, be tos bijau, kad dar nesu pasirengus taip kapstytis po savo pasamonę, reikėtų dar daugiau knygučių paskaityti ir tada bus galima vėl pratęsti... nemanau, kad tokiam žaliam žmogėnui, kaip man, gerai tokios psichologinės atakos... nenoriu persistengt, noriu pamažu ir visam laikui, o ne momentinio efekto
O smilkalai -tai nuodai smegenims.Kai paskaičiau apie juos,tai pašiurpau...mano dukra vis žvakes užsidega. Tuoj papasakosiu juoką.Kai dar tų indiškų smilkalų nebuvo,mums į mokytojų kambarį kažkokia bobelka atnešė parduoti.Tai buvo naujiena ir puolėm kas daugiau ir dar daugiau.Na ką...čia rašanti persona iš to gobšumo prisipirko daug.Kai ji išėjo,tai užsidegėm ,,pakaifuoti".O jee.....kad užsmirdo karvės š....žiauru.Tik paskui durnelėm daėjo,kad karvė Indijoje yra šventas daiktas. Taigi, verkė mano pinigėliai,į š....sukišti.
nors man patinka smilkalai, tik šiek tiek, mano dukrytė, dar kol gyveno su manimi labai mėgėja būdavo pasmilkinti, tai tada jau nebepatikdavo, kai tas kvapas nors kirvį kabink ir galva svaigsta fui... bet kai šiek tiek, man patinka... ir gerai, kad yra visokių jų, nors prieš perkant irgi reiktų pasidomėti, jie ten vieni natūralesni, kiti tručas tipo... aš neskiriu, man maloniai kvepia tai ir OK
Manau,kad smilkalų iš viso reikėtų atsisakyti, kaip ir žvakių. Štai netolimoje senovėje žmonės gyveno trumpiau vien dėl to, kad nebuvo elektros, o žvakių smalkės nusėsdavo smegenyse ir kraujagyslėse. Ir dabar dažnai būna apsinuodijimo smalkėmis atvejų,net mirštama.Nuo žvakių tas pats efektas , tik lėtesnis. Štai karalienės Viktorijos laikais buvo manoma,kad maras ir kitos ligos plinta per vandenį ir žmonės nesimaudydavo,o dvarų vakarėliuose kūnų smarvę stengdavosi užgožti stipriais kvepalais,nuo kurių koncentracijos damos alpdavo. Kartą vos nesuvažinėjau dviratininko, kuris važiavo tarp autobuso ir mano auto, o nukrito , apsinuodijęs smalkėmis.Ar atsimenate veltui dalinamą pieną fabrikuose dėl kenksmingų sąlygų?Dabar tai niekam neberūpi, o gaila. O ar susimąstote,kodėl bažnyčioje deginama daug žvakių?Nuo jų smilkalų žmogus apsvaigsta ir manipuliuoti žmogaus sąmone jau lengviau.
Apie 1979 metus dirbau Kauno Radijo gamykloj . Dirbau elektrikų montažo grupėj.Vedžiojom naujas limijas , griovėm sienas ,laidai dar būdavo metaliniuose vamzdžiuose tai juos lankstėm ir virinom , dirbom ventiliacinės traukos kamerose kur reikėjo spec. leidimų nes pavojinga ten eit aplamai ,karstėmės stogais ir keitėm signalines lempas.Kas žinot Kauną ir žinot kur randasi radijo gamykla , tai žinot kad ten yra aukštas bokštas tai va - tame bokšte yra raudoni signaliniai žibintai dėl žemai skraidančių objektų , o aš ten ne kartą keičiau lempas . Vien žo už pavojingas darbo sąlygas duodavo kasdien po pieno talonėlį , ale kas gi ims tą pieną , šalimais buvo maisto parduotuvė"Banga" tai ten už 2 pieno talonėlius duodavo butelį alaus . Nu tai pamislykit kas svarbiau
turėčiau kažką pakomentuoti, bet taip tingiu, esu ir be smilkalų, ir be žvakių lengvai apsvaigus iš malonumo, kad jaučiuosi visiškai rami... vakar buvau jogoje, liko 7 kartai... meditacijos baigiasi šį ketvirtadienį, nusprendžiau nepratęsti, paskaityti daugiau knygų, pamedituoti prie kompo ekrano, ir nebeeksperimentuoti su savo pasamone, manau kolkas užteks šio tipo užsiėmimų...
taigi gražios dienos ir nepamirškite gerti pieną nuo kenksmingų gyvenimo sąlygų
Akmenėli,tai dabar tokie laikai,kai ne visi akli mato ir ne visi kurti girdi. Tik aš čia taip supratau,kad Artis tave kviečia atvažiuoti,bet iš patirties manau,kad tau vertėtų jau netoli nuo Alytaus užsidėti metalinį šalmą.Žinoma,ir šarvai praverstų,ale kur juos dabar gausi?Deficitas.
o aš ir nepagalvojau, kad kviečia, Arti, tai ir sakyk tiesiai šviesiai - atvažiuok, ko čia laužaisi? o kam man tie šarvai? aš apsimesiu Mokesčių inspektore, ar kokia inspektore kuri atėjo patikrinti deklaruotus pasėlių plotus
Artis tyli... išsigandai? nepergyvenk, gyvenk ramiai, nevažiuosiu, tik pajuokavau kalbėtumėm akis į akį, sakyčiau - liežuvis be kaulų, bet šiuo atveju visai netinka, nes pirštukai su kaulais
