labas. Aš irgi šildausi arbatėlėmis, labai skanią žalią arbatą nusipirkau, su kokosų ir migdolų drožlėmis.Kartkartėmis pasišildau Bočių likeriu.Šiandien važiuoju pas buvusią bendradarbę į svečius, tai nežinau kuo mes ten šildysimės.
nieko jau vasarį plius vieną pranašauja, braidysim po balas.

Fainas dienoraštis....tiesiog matau, kaip tu grumiesi su vėju ir šalčiu,brrr..net šiurpis nuėjo. Man šaltis tai iš viso yra kažkoks baisus košmaras, todėl aš visą žiemą ir nedirbu. Mašina-dyzelis, akumuliatorius beveik naujas, o nesikuria ir gana. Teko keletą kartų net neštis krauti akumą, mat nuzulinau,tai dabar jei reikia į teatrą, tai bėgu pažiūrėti,ar užsikurs,ar ne. Ar mažą ką..
Kaimynai taip pat vargsta,nepatogu siūlytis,kad turiu pakrovėją ir galiu jiems užkurti, gi nepažįstu jų.O gal jie nedrįsta paklausti, nes yra tokie pat kompleksuoti, kaip ir aš? O gal nemano, kad tokia senbezda dar gali mokėti užvesti jų mašiniukus?

Tiesa, rytoj rytą (pleptelėjo per auto radiją),po Vilnių važinės žurnalistai su užvedimo laidais ir padės rytą užvesti automobiliuss. Akcija vadinasi ,,Krokodiliukas". Hmm..ir dar nemokamai.

Vis tik nėra taip šalta,kad panikuoti.Laukiam žadėtų -29C.Kažko ir žiemos garbintojų balsai pritilo,matyt,atėjo į protą.Niekad nesišildau jokiais skysčiais,negi neužtenka šilto buto?Blogiausiu atveju įsijungi dujas virtuvėje ir po poros minučių - Afrika! Tiesa,ne visi turi dujas... Likeris tinka linksmesnėmis progomis,bet ir tai geresnis - džiovintų slyvų...

Rivake, aš nelabai supratau...tai tavo apšildymas dujinis, ar tu kalbi apie kažkokią dujinę krosnį? Jei atsuki dujinės liepsną tos, kuri yra daugiabučiuose virti maistą, tai šakės....gi ten gryni nuodai - smalkės.
Kažkada skaičiau, kad pabūti virtuvėje prie puodų visą dieną - tai tas pats, ką pokutį cigarečių surūkyti.

Aš tai šildausi anglimis ir... valgio kalorijomis

Aš tai malkomis... bet šiandien vėjuota labai, todėl atrodo, kad šalčiau. Vakar buvo toks pat šaltis, bet nesijautė taip...

Va, tik perskaičiau Akmenėlio dienoraštį, tai iškart prisiminiau, kad virtuvėje stovi užplikyta arbata, kurią buvau ir pamiršusi... Tai dabar atsinešiau prie kompo - liuks. Mano tai juoda "Akbar". Kaip Akmenėlio irgi su pienu. Jau seniai pradėjau gerti arbatą su šlakeliu pieno. Jis ir ataušina greičiau, ir arbata tokia švelni ir skani pasidaro...

O aš ,,Žemuogėlę". Šiuo metų laiku kai užplikai, tai kvepia žemuogėm visa virtuvė. Tiesa, Kalėdoms gavau dovanų kažkokios raudonos žievės, keistas skonis, bet gert galima. Sako, ,,Maximose" akcija yra ir 10 vnt. pakelis - 3,80 Lt.
O aš užsišnekėjau, arba Akmenėlis man savo ligą atsiuntė....graužia gerklę. Bučiuotis negaliu,nes suvalgiau jau visą galvutę česnako(antibiotikas) su kumpiu.
Smiiiiirdi.

O koks skirtumas degant dujoms,ar yra puodai ant viryklos ar ne? Jei jau būtų taip baisu,seniai būtų jos pakeisros elektrinėmis.Pavojingiausia kūrent krosnis malkomis,ten reikia įgūdžių,bet ir tai ne visuomet išgelbsti.Daugiausia nelaimių kaip tik ir atneša malkos,anglys...

Kadangi virtualiniame gyvenime tai ne kliūtis,tai gal jau 10 metų gausiai vartoju krienus, svogūnus,česnakus(dvi galvutes į dieną).Neprisimenu,kada sirgau peršalimo ligomis.Bet kas čia žino,kam turiu būti dėkingas.Jei užsimeni apie kainas,tai paskutinį kartą už 1 kg česnakų mokėjau 4 Lt.(bent iš išvaizdos normalūs),paruoštų krienų indelis 20-60 cnt.Viskas - oficialioje prekyboje,mokėjau kortele.Urmo bazė.

Rivake, yra skirtumas, nes dalis smalkių prilimpa ant puodo, kuri plauni kasdien. O kai verdu ant dujų,tai visad pradarau langą. Užlipk ir pažiūrėk ant spintelių viršaus -ilgokai nevalius,ten storas kietas prilipęs sluoksnis, kurį ne taip paprasta nušveisti, todėl aš užkloju ant viršaus plėvelę ir ją tiesiog išmetu ir pakeičiau nauja kas porą mėnesių.
Man tai baisu, kai žmonės dega dujinę tiesiog pasišildyti. Pažangesnieji, žinoma, pakeičia elektrinėmis kaitlentėmis, bet senuose blokiniuose to neleidžia daryti, nes seni laidai gali neišlaikyti ir užsidegti.

Kaip ir kiekvieną daiktą virtuvę reikia prižiūrėti,naudotis tik tinkamai.Bendrai paėmus dujos yra labai brangi žaliava ir jas naudoti kaip kurą ir neekonomiška ir neprotinga.Ir gyventi sterilioje aplinkoje nesveika - Antarktidoje gyventi neįmanoma ne dėl didelių šalčių (-90 C),o dėl nepaprastai švaraus oro,kur nėra jokių priemaišų,todėl bet kokia atsitiktinai patekusi bakterija mirtinai pavojinga išlepusiam organizmui...

Sakai, aš greitai mirsiu??? Namuose aš ištisą dieną vaikštau su skudurėliu
Ir neturėjau gyvenime jokių trumpų kojinyčių, tik baltas. Pakeliu koją, jei vakare papilkėjo, tai vadinasi, grindis reikia išvalyti dar kartą. Durnizmas, žinoma,bet negaliu praeiti. Bet čia Vilnius ir dar centras, tai langą atidarius, ne to dar prikvėpuoji, tai gal gyvensiu?

Tai, kad ten žmonės nemiršta nei nuo šalčio, nei nuo bakterijų trūkumo (nei  ten tų bakterijų nėra )

Dabar bet kokia energijos rūšis tapo labai brangi. Ir elektra brangi, ir benzinas koks... Ir malkos tarp kitko, irgi labai brangios, palygint kaip prieš 10 metų.

pabandžiau ir vakar vakare arbatytės su grietinėle, tikrai skanu... dabar pabandysiu dar kitokią rūšį arbatos su grietinėle, nes gal man tik šis variantas tinka ir dar reiks pabandyti su pienu, kas gausis, nors vien nuo šios minties nelabai gera pasidaro

Bet ir pačių žmonių nėra.Komandiruotės - tai ne gyvenimas.Kosmose irgi metus išbūna,bet ar tai gyvenimas?

Taip, tai tikras gyvenimas, nes mes gyvename tada, kai gyvename ech...och...euforijoje arba džiaugsmo medžiagos kiekyje. Juk tai taip nuostabu pamatyti.Bent aš keisčiau mažiausiai 5 gyvenimo metus į bent savaitę kosmose.Argi gyvenimas - tai gulėjimas po medžiu ar lovoje?

Gyvenimas tai judėjimas,prie ko čia gulinėjimas,kas jį propaguoja?Ruošiantis į kosmosą patarčiau bent parašiutu iššokti,garantuoju ir emocijų netruks ir tas nesunkiai įgyvendinama...

Tai aš jau pasipraktikavau....iš didžiulio ąžuolo nėriau į krūmą žemyn.
Deja...tuo momentu parašiutas buvo suplyšęs.

Krentant iš medžio nėra kada išsigąsti,o minutė leidžiantis parašiutu - emocijos visam gyvenimui...

Labai bijau aukščio... o taip norėčiau paskraidyt (nusileist) parašiutu.... Bet... niekada neišdrįsčiau... nebent kas išmestų... Bet tuo atveju vis tiek mažai ką pajausčiau, nes iš karto nualpčiau....

Pradžiai galima iššokti iš treniruočių bokšto ant troso,nebaisu ir smagu.Tiesa,nežinau ar dabar tokių yra...

Nebijočiau šokti, tiesiog turiu kitų prioritetų. Baimė yra tik kol nepabandai....taip man buvo atsisėdus už sunkvežimio vairo, taip buvo pirmą kartą skrendant lėktuvu ir pan. Vėliau tai pasidaro kasdienybė ir tu net nesusimąstai, juk negalvoji kramtydamas maistą, kaip tu tai darai.Tiesiog sukramtai.

Bet penki gyvenimo metai už savaitę kosmose? Taip aukštai vertinti nuotykius? Svarbiau už gyvenimą? Negi taip juo nusivylusi?

O kur tu matai nusivylimą? Aš kaip tik esu labai žingeidi.Gal trūnyti lovoje?Juk tai tik egzistencija, o ne gyvenimas.

Tiek nevertinti gyvenimo,kad jo penkis metus iškeisti į savaitės nuotykį? Neįgalūs ir prirakinti lovoje gyvenimu džiaugiasi.Negi visi privalo žiūrėti tavo akimis? Kiekvienam - savo...

O argi aš kalbėjau apie visus?Tik apie save.Tai aš atiduočiau, bet atkertu į tavo ,,nusivylusią gyvenimu". Niekada taip nebus, nėra ir tikrai nebus. Pletkai