Kadangi aš visada esu diedų apsupty, tikėsiuos kad kuris nors išgelbės, nors sprendžiant pagal pastaruosius šių ir dar poros metų pažadėjimo, bet neištesėjimo įvykius, gelbėtis teks pačiai (dar galiu pistoleto pagalba išgelbėti bent jau sielą)

Tai jau.. Žinau. Bet negi taip imt ir pasiduot?

O kur čia apie savivertę?

Dore, negi pripažįsti, kad Tavo gyvenimas nieko vertas? Juk visi savi, esami pažįstamų žmonių apsuptyje, tad gal pavyks įrodyti, kad laivą turi palikti pirma?

Bet šitaip kaip tik galima gyvenimo vertę padidinti, ne sumažinti Negi taip kvailai baigt gyvenimą bekovojant dėl kelių mėnesių ar keliasdešimt metų? Arba pavykus išplaukt į paviršių turėt tik sugadintą gyvenimą sąžnės priekaištais, kad visus iššaudžiau?

Vini, tikrai niekas nepadės. Tarkim, aš susiskambinau su kubiliumi ir juknevičiene, ir jie mums patarė pasitikėti savimi ir Dievu...

Pastaruoju metu mano savivertė smuko ir gan ryškiai. Ok ok, žinau...

Taigi ji ne iš Kubiliaus tikisi išgelbėjimo, bet iš kiemeliečių vyrų, esančių povandeniniam laive

Galaxy, va čia apie savivertę tiesiai šviesiai. Ar aš esu vertas gyventi, kai dėl to mirs kitas? Paprasčiau ir aiškiau nebūna.

O jeigu šitoj vietoj pacituočiau Bibliją, būtų kur kas paprasčiau ir aiškiau įrodyt, kad savo gyvenimą vistik įvertinu aukštai neaukodama kitų dėl savęs

Niu va, Galaxy pradėjo racionaliai, nors ir standartiškai,- "pirmiausia laivą palieka moterys ir vaikai."
Pamąstykime ar tai logiška ir teisinga. Negi moters gyvenimas vertesnis už vyro? Ir kodėl ČIA staiga pamirštame apie lygias teises ir galimybes?
Ne, mielosios damos, aš taip nesutinku. Paskui dar feminiztės apkaltins lygiateisiškumo pažeidimu.

O aš visai šito nepasakiau "moterys ir vaikai". Greičiau pasakyčiau, kad tegul nesikelia į viršų savanoriai.

Ir daug bus savanorių?
OK, TEORIŠKAI atsirado Dorė, o realiai?

Nors, pirmas žingsnis teisingas,- "kas nenori gyventi?" reiktų paklausti. O toliau?

O toliau turbūt nieko, palikt savieigai. Nors protingas paėmės ginklą suvaldytų situaciją iki tiek, kad išsigelbėtų 4. Kitu atveju gali išsigelbėti nebent vienas - pats neverčiausias gyventi

Man tai čia Meksikietiško serialo variantas , reiktų patikrint echoloto parodymus , gal dugnas čia pat

Dugnas toli, kaip lietuviškos krizės,- smengi, smengi, o dugno kaip nėra taip nėra.
Beje, naudos iš dugno maža, deguonis baigiasi.

As manau, kad dabar tiesiog galim mastyti, teoriskai rinktis geriausia varianta, teisingiausia musu akimis... Galim vienas isijausti i pasiaukojusio sventojo kankinio vaidmeni, kitas- silpnosios lyties, trecias- vaiku motinos, labai reikalingos vaikams gyvoje busenoje, dar kazkas- supermeno, organizuojancio gelbejimo misija... Bet tai tik teorija, parodanti musu poziuri i situacija ir tai, kas mums patiems atrodo teisingiausia. Bet realioj situacijoj galim visi pasielgti visai kitaip. Visgi suveikia ir instinktai, ir adrenalinas, ir egoizmas ar artimo meile... o kai kam- nervai neatlaiko... Ar pasireiskia lyderio savybes... Tad teorinis testas ir lieka tik teoriniu O is tiesu mes visi esam zmones... Tik zmones...
Negi ims kazkas prisipazins, kad jis paims pistoleta ir visus issaudys Ok, tiek tao... Tai busiu as.... beje, manau, tai pats sunkiausias kelias.... Koks bus likes zudiko gyvenimas?

Galim čia daug postrigauti,bet sakysime taip,kaip turėtų būti ,o ne kaip būtų iš tikro,nes kiekvienas stengtųsi išgyventi ir dėl to padarytų viską.
Štai Do.Nu jau taip ji ir grimztų ramiai...aha.Nebent ji turi begalinės baimės instinktą,kuri suparalyžuoja kūną.
Bet pažvelkime į realius buvusius įvykius ....chi..chi....kiekvienas stengėsi išgyventi bet kokias būdais,o besąlygiškai pasiaukoja tik motina dėl savo vaiko,todėl testas tik teorinis,o rezultatai vis vien neatitiks tikrovės.
Jei testas būtų sudarytas anonimiškai apklausos būdu su daug atsakymų variantų,tai gal atsakytume sąžiningai,bet rezultatą žinotume tik mes patys.Ir tai dar abejotina,realybėje suveiktų instinktai.

Manau, kad realybėje daug ką nugalėtų instinktai... instingtas išgyventi...
Man pasakojo žmogus, kuris plaukė kruiziniu Nachimovo laivu (kuris nuskendo), kas darėsi... akimis ir protu negalima suvokti tokių dalykų... vyrai atiminėjo gelbėjimosi liemenes iš vaikų ir moterų... daužė jiems per galvas... Nežinau... neįsivaizduoju, kaip po to jie galėjo gyventi.... Buvo ir kitokių, žinoma, žmonių... kurie vieni kitiems padėjo. Ir ačiū Dievui... O kaip pasielgtum pats tokiu atveju - ko gero nei vienas nežino. Nes tuo metu prabunda "žvėris", pavažiuoja "stogas"... Beje, po tos Nachimovo avarijos, beveik visiems išgyvenusiems, reikėjo ilgokai gydytis pas psichiatrus....

Tiesiog Jūs sureikšminote streso faktorius. Klausimas žymiai paprastesnis,- tereikia įrodyti (sau, kam čia rašyti viešai), kad Jūsų gyvenimas vertesnis už kieno nors kitą.

Gerai, pateiksiu obrazdėlį. Šioje situacijoje viena iš pirmųjų laivą paliktų Dorė. Todėl, kad ji padeda kitiems, gydo, teikia gėrį daugumai. Beje, jos gydymą ir žinias būtų sunku kompensuoti jos netekus, tad ji tikrai vertingas žmogus.

Va, kažkur tokiame lygyje turėtų vykti samprotavimai ir įrodinėjimai. ČIA Jūs turite įrodyti tik sau, kritinėje situacijoje, Jūs turėtumėte įrodinėti visiems. Sugebėtumėte?

Taigi jau sakiau - beįrodinėjant, kad aš vertesnė ir reikia man išsigelbėti, mano vertė kaip tik nukristų.
Be to tu nepasakei apie kokią vertę tu norėjai kalbėt. Juk ta vertė gali būti keleriopa: Vienas dalykas yra rinkos vertė. Tai yra pinigai, kuriuos gauname už savo darbą turbūt. Dar žmogus gali turėti simbolinę vertę, pvz. Anglijos karalienės vertė. Dar yra vertė matuojama tuo, kiek artimų žmonių ir kaip tu esi brangus. Ir yra pagrindinė žmogaus vertė - savaiminė. Ją turi visi ir vienodą.

Na, tada as jau nieko neverta... niekam nebereikalinga, nes savo funkcijas jau atlikau siam gyvenime - savo du vaikucius ant koju pastaciau... kitu negydau... dabar gyvenu sau ir savo malonumui... Vadinasi - jokios naudos niekam neduodu... Naaaa... nebent kai ko isklausau, kai kam patariu, kai ka paguodziu, kai kam suteikiu vilties, kai ka pralinksminu.... Ech - nugrimsiu kartu su laivu...

Pirma,torpeda nepasamdys tokio laužo kad nuskęstų.
Antra,prieš kažką darydama ,apsvarstau....
Trečia,galit kalbet ką norit,bet pirmiausiai gelbesis kiekvienas save. Aš taip pat.

ir nemanau kad mano saviverte nukentes jei pasakiau kad gelbesiuosi....

Geras testas. Ar galima apmąstyti, ar reikia spręsti žaibiškai?

Per valandą gali evakuotis 4 žmonės.
Apsidairau, įvertinu visą situaciją, apsiskaičiuoju, jei niekas nesiima iš vyrų vadovauti evakuacijai - siūlau visiems susikaupti, nesinervinti, pasimelsti ir - traukti burtus, kuriam pirmam lįsti lauk iš to laivo.
(PS - pistoletą paimu ir laikau. jei kas ims kelti riaušes ir trukdys - nušausiu)

Prilekia Orvelas, duoda karalienei i galva, atima pistoleta, gelbejimosi liemenes ir puola gelbetis.... Ka su savim pasiims kartu? Pasakys, kad visus labai myli, visi labai brangus, todel jis kyla aukstyn sauktis pagalbos ir liepia kantriai jo sulaukti... Laive triuksmas, balaganas, vyrai musa moteris, kai kurios moterys- vyrus, liemenes sudraskomos... Tik Do stovi sustingusi sventoje ramybeje... Tai pamate, visi puola pries ja ant keliu, zemai nusilenkia ir isrenka ja vienintele verta issigelbeti... Bet Do nemoka plaukti, todel apsimeta, kad is meiles visiems pasirenka sia svarbia akimirka zuti su visais (na, kaip gi tokia svarbi akimirka kaip masine zutis gali ivykti be Do dalyvavimo).... Vinigreta apima isterija- ji nespejo pries mirdama apsirengti graziausia savo suknele... Torpeda uzsimojus tvoja jai per galva, kad neisterikuotu... Vini guli ramybeje, pagaliau pasiekusi nirvana, ir sypsosi... tata ima lauzyti laivo inventoriu ir kalasi sau grazu karsta... Praeivis pagaliau nusimeta savo plosciu...O po juo- raudoni pantalonai... Lulu gieda Lietuvos himna... Simdi laksto kazka kalbedama, bet niekas nesupranta ka... Di skaiciuoja, kokio dydzio draudimo ismoka gaus jos artimieji jai mirus... Galaxy raso testamrenta ir viska palieka savo katinui Parazitui...
Lira, zinoma, meldziasi... Issaudyt visu nepavyko- Orvelas pasieme pistoleta, o ja pamirso...
Na, ir visi mirsta.... Viska per slapta kamera is savo slapto posto sausumoje, Lenkijoje, stebi Dzein ir galvoja kurti nauja laiva su nauja komanda...
Orvelas issigelbeja, papasakoja visiems, kaip visi ji isrinko kilti i pavirsiu ir organizuoti gelbejimo misija... bet, deja, Kubilius neskyre pakankamai lesu, tad gelbetojams pritruko kuro, ir jie atvyko kai visi buvo jau mire... Orvelas parduoda visa savo turta ir pastato paminkla visiems zuvusirems atminti...

Lira, šauniai.... aš tave myliu.

Lira,- liuks.

Dore, tai tik pavyzdys, maždaug pasakiau kriterijus.

Karaliene, pateiksiu kitą pavyzdį,- tame laive susirinkę ne mes, bet Hitleris, Stalinas, Motina Terezė, Jonas Paulius... Na, mintį supratai. Tu ir tada siūlysi traukti burtus? Tarkim aš nesutinku, kad tokioje situacijoje spręstų atsitiktinumas, ir manau, tai neteisinga.

Galaxy, čia aš supaprastinau vertinimo kriterijus. Pavyzdžiu paimkime daiktus. Kurie yra TIKRAI vertingiausi? Ne, tai nebus auksiniai žiedai, o bus tai BE KO NEGALIME GYVENTI. Ir ČIA klausimas paprastas, ar mano mirties įtakotas pasaulis kažką praras, na nors milimetrą ar jis pablogės, o gal kaip tik pagerės?

Ekstremalioje situacijoje, kai reikia spręsti, kam gyventi, o kam mirti - manau aš asmeniškai, neturiu jokios teisės spręsti, kam išlikti.
Todėl visai nesvarbu, kokios asmenybės tame laive būtų.
Vistiek, teisingiausia būtų - traukti burtus.
Na, gal ne teisingiausia apskritai, pagal Tiesos taisykles.
O kas yra Tiesa?
Juk tiesa kiekvieno sava, asmeniška.
Ir vertė kiekvieno kiekvienam yra svarbiausia, vertingiausia ir brangiausia.
Todėl kad išvengti panikos, drąskymosi ir vienas kito žudynių, (kaip teisingai čia buvo papasakota) - geriausiai išeitis - suteikti vilties kiekvienam IŠGYVENTI, ir nesijausti atstumtu ir nelaimingu. Ta viltis - loterija.

Šiaip dauguma iš mūsų tiesiog gyvena. Nesusimąstydami kam ir kaip. Nesakau, kad tai blogai, juk visa gamta tokia,- tiek augalas, tiek gyvūnas tiesiog gyvena. Ir viskas.

Ir turbūt 99,99 žemės gyventojų realybėje niekada neteks įrodinėti, kad jo gyvenimas vertingesnis už kito. Tad, Tata teisus, tai panašu į meksikiečių serialą.
Tiesiog, jeigu mes nesusimąstome KAM mes gyvename, KĄ iš mūsų gyvenimo turi pasaulis ir kiti, na ir kokia visos šitos velniavos prasmė,- nedaug mes ir nutolome nuo kačių ir šunų.
Šis testas (beje, jis mano šlykščiai pavogtas iš kito autoriaus) ir verčia susimąstyti,- "o kokio velnio aš gyvenu ir ar galiu aš tai paaiškinti suprantamai kitiems?" Tik tiek. Pamąstyti sau. Tyliai.

O vis dėlto čia klausimas galėtų būti sunkesnis negu Orvel paklausė, galima klausti apie išgyvenimą taip: ar iš tikro vertingiausias yra tas, kuris labiausiai sugeba įrodyt, kad vertas gyventi, t.y. ar vertingiausias tas, kuris labiausiai kabinasi į gyvenimą? O gal vertigesnis už jį yra tas, kuris kitam žmogui vietą užleidžia?

Na taip, apie gyvenimo prasmę visi kada nors susimąstome. Buvau aš užsiklijavusi matomoj vietoj užrašus- kas aš, ką aš čia veikiu?
Ir ką... Analizės analizės, analizių dėka pažeminta savivertė...

Turbūt gerai tiems, kurie niekuo nesidomi- bent mano, jog jie visų svarbiausi..

Karaliene, yra lygybė, teisingumas ir socialinis teisingumas.
Vėl aiškinu obrazdėliu, kad būtų lengviau. Turim du žmonės,- ploną ir storą ir vieną lėkštę sriubos, kaip padalinti?
Lygybė,- padalinti abiems po lygiai, galimas variantas, lyg ir niekas nenukenčia, bet ar tai racionalu dar klausimas.
Atiduoti daugiau sriubos plonąjam,- logiškas,- "jis plonas, jam daugiau reikia". Ir lyg ir teisinga, bet.. o gal jis nenori tos sriubos?
Atiduoti daugiau sriubos storąjam,- vėl tas pats,- jis storas, jo organizmo poreikiai didesni.
Čia tik noriu parodyti, kad yra trys, lygiaverčiai variantai, ir bet kokį pasirinkimą galima racionaliai paaiškinti. Beje, kuris geriausia? O velnias žino... (tik pasakysiu, kad kiekvienas asmeniškai pasirenka "teisingumo" formą ir dažniausia jos laikosi visose situacijose, o visose tai nėra teisinga, tačiau mes taip sutverti)

Tu pasirinkai LYGYBĘ. Bet jau mano pavyzdys įrodo, kad tegul ir niekas nenuskriaustas tokioje situacijoje, bet tai nėra logiška, nėra teisinga. Juk burtai gali nulemti, kad pirmasis išeis Hitleris, antras - Stalinas, o "geriečiai" liks mirti. JŲ atžvilgiu gal tai ir teisinga, o kitų žmonių, pasaulio atžvilgiu?

Tiesa, tai pirmas BANDYMAS KAŽKAIP SPRĘSTI, vien todėl žaviuosi Karaliene. Ji ėmėsi atsakomybę į savo rankas ir priėmė sprendimą. Tegul sprendimas neoptimalus, bet ryžtingumas žavingas. Bet kokiu atveju, Karalienę priimčiau dirbti savo firmoje. Žmogus nebijantis spręsti jau gerai.

Aš norėčiau likti laive. Egoistiška, bet būtų lengva mirtis. Tiesiog užmigčiau. Na jei niekas nenušautų. Tik gal būtų sunku atlaikyti aplinkines isterijas. Tų, kurie nori gyventi.
Būtų sunku, nes neįvykdyčiau pavesto man darbo ir dovanos - neužauginčiau sūnaus. Ir būtų sunku, nes neištaisyčiau vienos klaidos, su kuria senokai gyvenu. Tad išeiti turėčiau nesusitaikius. Tas sunku...
Bet mes gi egoistai. Šiandien man taip būtų lengviau.

Galaxy, manau, tokiu atveju,- TAIP, vertesnis tas, kuris sugeba įrodyti, kad vertesnis. Žinoma, ne pistoleto ar kumščių pagalba.
Paprasčiausia kitų kriterijų aš nerandu.

O tada kodėl nenori gelbėti pirmiausia Stalino su Hitleriu? Juk jie į valdžią pateko ne pistoleto ir ne kumščių pagalba? Be to, kaip taisyklė, kare lieka vertesniu gyventi tas, kuris geresnius kumščius ir ginklus panaudoja.

Maja, būna, kad mirtis atrodo geriau už gyvenimą, bet tokios būsenos dažniausia praeina. Čia ir Gretai tą patį galiu pasakyti ir Dorei...

Tarp kitko, tikrai nemanau, kad tokia situacija kiemeliečius paverstų gyvuliais, kovojančiais dėl savo gyvybės. Manau, kad mes išliktume žmonėmis, ir išspręstume šią problemą žmogiškai ir racionaliai.

Padelsiu iki vakaro, paskui pateiksiu savo variantą. Nors priminsiu, variantų gali būti begalės, ir nėra vieno teisingo. Čia ne matematika, čia gyvenimas, tad vienintelio sprendinio būti negali.

Na, nusižudyt ar šiaip mirt aš tikrai nenoriu. Nes man dar oho kiek daug reikia paimt iš gyvenimo..

Gal, Orvel. Tiesiog inventorizuojuosi. Daug gyvenime daviau, dabar priversta imti. Nors tai ne pinigai, pagalba, bet vis tiek nepatinka...

Orvel, tavo nurodytoje situacijoje, su paaiškinimais - kitaip elgtis neišeina. Tarkim, ten būtų Hitleris. Tokiu būdu, sprendžiant pagal tavo nurodymą - jis būtų vertingiausias išlikti.
Jis imtųsi tokios propagandos, taip paveiktų žmones, pažadais, įdėjom ir pan - kad visi sutiktų, jog būtent tik jis vienas ir vertas gyventi.
Būtent, egocentriški žmonės sugeba geriausiai pasireikšti bet kurioje situacijoje, save pasireklamuoti.

Vakare pateiksiu savo variantą, na ir nuspręsime kuris teisingesnis, gerai?
Tiesiog burtai, na nėra optimaliausia, bet vėl tai tik mano nuomonė.

O išvis ar nepgalvojot, kad spręst kam gyventi, o kam mirti nėra žmogaus sritis? Šitoj vietoj kompetencijos jis išvis neturi.

Yra kitų pasiūlymų?

Aha. Pasiūlymas būtų tokių testų nedaryt, ypač realiai

Skaitau ir keista.Argi galima speliot kas būtų jei būtų. Juk nei vienas iš mūsų nežinome kas atsitiktų tokioje situacijoje. galime sakyti vienaip o pasielgti visai kitaip. Ir kas tada? Saves graužimas? Tai kam dar labiau apsisunkinti savo gyvenimus speliojimais?
Tai panašiai tas pats, kad speliotume kaip yra ten " anapus". Juk mes ten nebuvome ir nežinome,ir niekas nesugryžo ir nepapasakojo.
Tiesiog manau kad geriau šiandieną pasielkime tinkamai( kažkam patarkime,išklausykime,padekime ir t.t.)tiesiog vienas kito paklauskime kaip sekasi,ar nesergi..... Juk dabar esame vieni kitiems reikalingi čia ir dabar o ne kažkokiose išgalvotose situacijose.
O meetą aš galiu vel suorganizuot.... ir ne laive o kaimo aplinkoje,kurioje nera pavojų.

įsiskaičiau,ir jau baigdama skaityti visus komentarus tarsi pajaučiau,kaip šaltas vanduo semia kojas.brrrrr... pasistengėt čia visio pribaigė Lira su visom išvadom...pasidžiaugiau tik tiek,kad neplaukiau tuo laivu, nes Lira nepaminėjo...gal tiesiog tuo metu su Džein mes gėrėm kavą... ......ištiesų pritarsiu nuomonei,kad nė vienas nežinom TIKSLIAI.kaip elgtumėmės šitokiose situacijose... kartais žmogaus pasąmonė sako,kad va aš daryčiau taip..ar kitaip.o esant konkrečiai situacijai--tiesiog nugalėtų vadinamasis žmogiškasis aktorius.....
tik manau,kad esant šitokiai konkrečiai situacijai,nesugalvočiau kelt savo vertės, įrodinėdama,kodėl aš būtent verta išsigelbėt..
galbūt to metu ieškočiau visdėlto kokio tai būdo,kaip išsigelbėt visiems..
prieš 20 metų pasiklydus milijoniniame Taškente maniaukad mano draugė tvirta..ji tik verkė,o brolis lakstė aplink ir rypavo,kaip baisu.....širdis daužėsi iš nežinomybės,rankos pilnos krepšių su pirkiniais pinigų krūva su savimi, ir perspėjimas,kad neikite pro namus,nes ten siaučia gaujos....tai va.susiėmiau,puoliau stabdyti taksi...kurtis pareiškė kad važiuoja į garažą.ir nežada mūsų vežti..bet...aš išmaldavau.///ir po sunkių klajonių kol radom viešbutį,atsidūrėm saugūs..va tada mano draugė žvygavo ir tarsi nieko neatsitikus, laiminga pirkinius demonstavo../.o aš buvau kaip paralyžiuota visą vakarą....nes visa jėgas padėjau ten...trokšdama rasti kelią ir būdą grįžti į namus....

Taigi, pasakysiu savo sprendimo variantą. Bet prieš tai trumpa įžanga (kurią, beje, irgi pasakyčiau būdamas tokiame laive).

Vieną faktorių, sprendžiantį kas vertas gyventi, kas ne, aš paminėjau. Plojimų nebuvo, kadangi, nors jis ir svarbus, bet... kažkoks abstraktus. O dabar paminėsiu kitą, esminį.
Mes gyvename ne tik sau. Kiekvienas iš mūsų kažkuo rūpinasi. Ne tiek svarbu ar tai būtų tėvai, vaikai, vyrai, žmonos, meilužei ar šuniukas, kačiukas, papūgėlė. Ir ko gero sutiksite, kad teisinga, kad tie kas liks gyvi privalo prisiekti, kad pasirūpins, kiek tik galės, tais mūsų visų brangiausiais, mūsų gyvenimo prasme.
Tačiau prisiekti viena, o pasirūpinti visai kas kita. Kad pasirūpinti reikia dviejų vienodai reikšmingų dalykų,- noro ir išteklių. Abu dalykai svarbūs, ir tie kas liks gyventi turėtų turėti ir vieną ir kitą. Žinoma, žinoma, tiems brangiausiems mūsų nieks nepakeis, bet, mes mirsime ramūs, žinodami, kad jais nors kiek bus pasirūpinta.
Ko gero, su šia sąlyga sutiks visi. Tad, eikime pirmyn.

Pistoletą aš paimu. Tiesiog su juo lengviau išvengsiu isterijų ir sumaišties. O kas išeina pirmas ir kas paskutinis siūlyčiau spręsti labai paprastai,- balsavimu. Galų gale tai ir teisinga, mes valdome situaciją iki galo, nepasikliauname atsitiktinumu, burtais, o PATYS SPRENDŽIAME atsižvelgiant į tai kas pasakyta aukščiau, kas lieka, o kas išplaukia.
Balsavimas paprastas. Tarkime mūsų laive yra 20. Taigi, kiekvienas paima 19 popieriaus lapukų ir surašo skaičius nuo 1 iki 19. Lapukai išdalinami kiemeliukams tokia tvarka,- 1- tam, kas balsuotojo manymu turi išeiti pirmas,- 2 – antras ir t.t. Ir taip kiekvienas kiekvienam.
Po apsidalinimo lapukais, pirmas išeina tas, kurio suma mažiausia ir t.t. Lyg ir viskas, tik prieš balsavimą priminčiau, kad pagalvotumėte apie krante laukiančius žmonės ir balsuotumėte už tuos, kas GALI ir NORI jiems padėti. Nors, žinoma, kiti gali pasirinkti kitus balsavimo kriterijus.

Lyg ir logiškas, ir teisingas sprendimo būdas. Šiaip, netikiu balsavimais, tačiau šiuo atveju sunku sugalvoti kažką geriau.

Na nemanau kad teisingai bus nuspresta. nes daug kas čia bendrauja artimiau ir manau draugyste nusvers daugiau nei apgalvojimas kas ir kiek gali pasirūpinti.....

Torpeda, nežinau kaip kas rinksis. Spėju, kad daug kas pagalvos apie artimuosius.

Dore, aš tik pateikiau savo variantą. Visai nebūtina rašyti kaip balsuotumėte. Beje, numeriukai turi būti kiekvienam skirtingi, negali būti vienetų daugiau nei vienas. Šitą lengva patikrinti, tarkim vardą žmogus parašo savo prie numeriuko. Na, manęs neapgausite, o aš dar su pištoletu.

Orvelo pateikta išeitis gal ir nebloga... Kaip viena iš daugelio.
Bet - žmogiškasis faktorius?
Reiškia, kiekvienas, taip - kiekvienas iš mūsų turėtų nuspręsti savo širdyje, kuriam mirti, o kuriam gyventi.
Man pav. tai būtų nepakeliama. Aš niekam negalėčiau užrašyti 5, 6,7 ir tolimesnių numeriukų. Niekaip, jokiu būdu, nė už ką...
Man būtų baisiau, negu mirti pačiai - pasmerkti kitą.
Ir dar baisiau suvokti, kad kiti taip pat savo nuomone ir skaičiuku lems mano mirtį.
Tai neapsakomai žiauri išeitis.

Doreme, žinant ir jaučiant tavo charakterį, ir esant tikrai mirties tikimybei, netikiu, kad kažkam galėtum parašyti 5,6,7 numerius...
Tu tik dabar taip sunumeravai, kaip žaidime...

Todėl ištraukę burtus, tie, kam lemta likti ir išsigelbėti - iškils į paviršių ramia širdimi.
Jų negrauš sąžinė... nes niekas nekaltas...
O mirtininkai pasitiks mirtį taipogi be pykčio, be sielos skausmo, susitaikę su Likimu.
Tai mano nuomonė.
O kurio iš mūsų išeitis geresnė - te sprendžia kiemeliukai.

Čia kaip tas asiliukas kur pasaulio krašto ieškojo senam multike - mane suskaičiavo

Kažkas jau miršta?

Visada kažkas miršta.
"Todėl niekada neklausk kam skambina varpai, jie skambina Tau"

Tiesiog kol dar turiu tiek nepadarytų darbų, negaliu ir nenoriu kalbėt apie mirtį.
Sapnavau šiąnakt, kad trys žudikai pasmaugė sesę, mačiau per langą sapne, kaip ji suglebo, išlėkiau į lauką, padariau dirbtinį kvėpavimą ir ji atsigavo. Smagu... Ir kas įdomiausia- nebuvo absoliučiai jokios baimės, tik žinojimas ką turiu daryti toliau

Balsavimas laive.Prieš galą,kai jau beliekame mes su Doremi,aš ištraukiu laimingą bilietą išeiti pirmai. Va teip.Bet galiu ranką prie širdies pridėjus pasakyti...atiduočiau savo laimingą bilietą ne mėgiamiausiam žmogui,o jauniausiam.Aš ką...jau atgyvenau savo,koks skirtumas diena anksčiau,ar diena vėliau,o jaunas dar neišnaudojo savo laiko Žemėje.
Ne todėl ,kad esu altruistė...man mano gyvenimas yra pats vertingiausias,apart vaikų,bet dar nė vienas žmogus neišsiderėjo ir neišsipirko amžinybės..

o va, dž susivokė kodėl aš taip parašiau
mes jau viską padarėm,
kiti galvoja kad meluojam iš tiesų tiesą sakom

Bet žinot ką pastebėjau? Kad dalis žmonių tikrai šitam dienorašty savo vertę įrodinėjo. Taip sakant, geriau pažinau jus

tam ir rašytas šis dienoraštis, kas suprato, kas nesuprato, o komentavo

Surukau paskutine cigarete(zinau,kad aplinkiniams dumai kenkia,bet sikart leidziu sau sita prabanga ),atsisveikinu mintyse su artimais zmonemis,palaiminu dukryte ir paleidziu kulka sau i sirdi(veido bjaurotis nesinori,nors zuvytems bus dzin kokio pavidalo "vitraza" sugrauzti ).Nera zmogaus-nera problemos,xi xi.Ir palieku Kiemeliecius toliau spresti dilema ir keikti mane uz egoizma