Visi iš mūsų turi savus įsitikinimus ir "vertybes". Vieniems tai
Pinigai, kitiems meilė arba draugystė. Juk kiekvienas iš mūsų turi tam
tikrus gyvenimo kriterijus. Sako - PINIGAI. Turėsi pinigų, turėsi
draugų (ir visai nesvarbu tikri jie ar ne), bus draugai bus meilė ( ir
visai nesvarbu, kad mylės ne tave o kailinius kuriuos nupirksi ir gėles
kurias parneši). Viskas lyg ir gerai, 3in1, turi viską ko galima norėti,
tiksliau: neturi, bet nusiperki. Juk viskas už pinigus. Sako -
Meilė. Mylėk ir busi mylimas. Bet ar taip paprasta ją surasti? Surasti
ta ABIPUSĘ meilę, kai du žmonės apsikabina ir gali likti vienas kito
glėbyje visą naktį,kai apsikabinus žmogų, jauti kad rankose laikai visą
pasauly. Meilę, kuri išlaiko visas negandas ir pykčius, meilė kuri
nesibaigia ir neblėsta, nes jei išblėsus užgestu, užgestu du žmonės. SAko
-DRAUGYSTĖ. Žmonės, per greit pažystamus, pradeda laikyti draugais.
TIKRAIS draugais, nors tikriausiai nelabai supranta kas tas "draugas"
yra. Tikra draugyste paremta pasitikėjimu ir pagalba žmonių kurie su
tavimi būna, net tada kai jų nėra šalia, tada kai juos skiria 100
kilometru, bet jie vistiek gali bendrauti ir nutikus nelaimei padėti.
Tikri draugai, nežiūri kelių aukštų tavo namas ar kokio storumo tavo
piniginė, jie neskaičiuos tavo pinigų ar laimėjimų. Tikri draugai vienas
kito neišduos ir nepaliks. Niekada. Jie tiesiog vertins draugą už tai,
kad jį turi.
Išsirink kas tau yra svarbiausia, bet žinok, už
pinigus tikro draugo nenusipirksi, kad surastum tikrąją meilę, turėsi
išbučiuoti daug varlių, o, tikra draugą atrasi tik neleimėje. :)
tai aišku,kad ne.pas mane visada visokių draugų buvo ir turtingų ir labai biednų, bet man tai visai nesvarbu, svarbiausia pats bendravimas, supratimas. visi mes turim savų rūpesčių ir labai smagu kai yra draugas, kuris visada išklausys.
Aš tai rinkčiausi tą, kas čia neparašyta. Norėčiau būti reikalinga. Kai esi reikalingas, turi ir pinigų, ir draugų, ir mylimąjį. Beje, tuo reikalingu rgi reikia būti ne bet kam, o kažkam įtakingam arba pačiam būti įtakingu
Pradėsiu nuo pinigų. Tai taip slidu...va atėjo krizė ir tie, kas ,rodės niekada negalės neturėti-neturi. Lenkiu prie to, kad tai yra laikina ir slidu. Meilė...ji yra. Tik ji visokia. Labai daug spalvų, atspalvių,. formų daug, kurios kinta. O va be jos...maniau, kad galima. Žiūriu- ne. kaip ir nieko būtų kažką. Bet ne taip, kitaip nei ...Tiesa, tik mylėt gera tuomet, kai komfortas absoliutus. Visom prasmėm. Antraip- įtampa. Čia asmeniniai pastebėjimai:) Draugystė... Tai, kas skaniausia- pasiliekam pabaigai. Taip ir aš. Gedžiu draugės. Vis dar nenurimau. Ji ir "turtinga", ir "biedna" buvo..bet tai kažkaip visai neįtakojo. Greičiau atvirkščiai. To, ko gedžiu už jokius pinigus nenupirksi. Yra kitų, kitokių. Tiesiog turi praeit tai. pamenu ji jau sunkiai sirgo. O man užėjo...na, moterys tai žino:) Nesu ištrynus tų sms. Kaip ji mane palaikė ir guodė...tai sugėdino, nes juk ne ji mane, o aš ją turėjau . Taigi...draugu pavadinu sunkiai.Pas Stočkūną nuorodoj pasidariau testą- atsargi sąntykiuose. Tiesa. Bet jei prisileidžiu - tada ilgam ir giliai. Nežinau ar atsakiau, gal greičiau- vėl parašiau mini dienoraštį į dienoraštį:)
Aš ir sakau- ten daugiau prieskonių įeina. Ar kitokių. Kaip bepavadinsi. Na turėjau draugę. galėjau absoliučiai nuoga būt (visom prasmėm) ir tas buvo abipusiai. Ir buvom ir piktos, ir kandžios kai būdavom tamsiojoj mėnulio pusėj , bet žinojom, kad susitaikysim už minučių dviejų:) Tikiu, kad kažkas panašaus atsiras. Ar išsirutulios. Bet truputį laiko reikia. Na, čia jau taip aiškiai su pavyzdžiais, kad pabandyk nesuprast
Arba pvz tokią, su kuria metus galim nesimatyt. Bet tas vidinis žinojimas, kad yra...Na kai susitinkam atisiimam , aišku, už prarasta:) Rim, aš čia tuoj visą gyvenimą surašysiu. Tu sąmoningai provokuoji tai daryt ar vis dar nesupratai ką turiu minty?:)
Na taip, juk asmeninę erdvę turi kiekvienas. Aišku, kad viskas turi ribas. Nes antraip-jau ligoti sąntykiai kokie tai.. Mes susikalbėjom! Pagaliau! Vualia:)
Plati, įdomi tema. Daug galima parašyti, bet kadangi daug niekas neskaitys, bandysiu trumpai.
Įsivaizduokime, kad yra trys keliai,- Meilė, Draugystė, Pinigai. Ir tarkim, tie keliai niekad nesusikerta ( kas ne visai teisinga). Ir mes turime pasirinkti tik vieną kelią, kuriuo eisime iki galo (kas jau visai neteisinga). Kažkoks pagedęs modelis, ar ne?
Manyčiau viskas kiek paprasčiau ir kartu sudėtingiau. Mes beveik kasdien kryžkelėje, kur susikerta ne šie trys keliai, o ir dar daugelis kelių. Kai kurie keliai sutampa, kai kurie pereina vienas į kitą. O ir kryžkelių daug. Tarkim, šiandien aš pasukau Pinigų keliu, o ryt gal pasuksiu Meilės ir Draugystės keliu, o poryt gal sutaps Pinigų ir Draugystės keliai, o Draugystės kelias išves į Meilės vieškelį... O gal išves į vėl kokią kryžkelę. Ir t.t. Taip prabėga gyvenimas.
Aš dar pagalvojau ir rašau, kad draugai turėtų keistis per gyvenimą, nes mes jame keičiamės. Tas pats draugas visada gali išlikti tik tada, jei jis visą laiką ėjo su manim koja kojon. O susikertančių tiek daug kelių nėra (kaip Orvel sako). Juk nereikia rinktis arba pinigus arba meilę, arba draugystę. Paprastai prireikia rinktis tik tarp daugiau ar mažiau sąžiningesnio kelio. Na, dar geriausiu atveju tarp tokio, kuris daugiau drąsos reikalauja ir tokio, kur mažiau.
Na aš nepritariu Klausimukui,kad draugai turi keistis. Pažystami gal būt,bet draugas nesikeičia. O jei pasikeite,vadinasi buvo tik pažystamas. Turiu draugę 22 metai. Visko buvo,visko dar ir bus,bet žinom kad viena kita galime pasitiket iki kaulų smegenų.Viena už kitą kaip vienas kumštis. Man draugyste-tai atsidavimas.... tai lyg dvi obuolio puseles.....
O aš turiu draugę nuo šeštos klasės ir niekaip ja atsikratyt negaliu. Pagal ją ir pakomentavau čia, nes matau, kad kitoks gyvenimas keičia žmogų ir jau neįmanoma susikalbėt ir draugaut. Be to įsivaizduok, kad dvi mokyklos draugės viena dirba valytoja, o kita ministro postą turi, ar galės jos draugaut?
Pagal viską. Kartais net ūgis trukdo bendrauti.Atsimenu, kažkada suolo draugė ir šiaip atrodė, kad draugė prisipažino, kad nenori su manim kartu gatve eiti dėl... ūgių skirtumo.
Niu, pateiksiu obrazdėlį, daugiau skiriu Klausimukui, bet gal ir kitiems bus įdomu.
Tarkim, su draugais darome biznį. Ar Jums neatrodo, kad Draugystės kelias ir Pinigų kelias čia sutampa? O draugystė pereinanti į meilę? Galų gale supraskime meilę platesne prasme, išmeskime iš meilės seksualinį pradą ir ją bus iš vis sunku atskirti nuo TIKROS draugystės. Atrodytų, kad pinigai čia ne prie ko. Ir vėl ne visai taip. Juk tiek draugystė, tiek meilė (tikros) tai DAVIMAS. O duoti gali tik turėdamas iš ko. Sakysite tai daugiau davimas nematerialine prasme? Bet tai tik stereotipinis mąstymas, mums įkaltas į galvą. Duoti, tai kažko atsisakyti sau. O tas nematerialus... Na, tegul būna, tik nesuprantu aš jo...
Kodėl Klausimukui, jei aš dėl šito visai neprieštarauju? Aš sakiau, kad nebūna tokios situacijos, kad reiktų tarp pinigų ir meilės ar draugystės rinktis. Na, dažniausiai nebūna.
klausimuk,kiek teko man stebeti ir skaityti,tai tau dažnai kažkas kažkur nepatinka ir t.t. Na kad ir apie tą klasiokę-draugę..... Bet ar nemanai kad jūsų bendravime yra priežaščių kurios erzina ir ją.... Juk vienas nebūna kaltas( na nebent drauge permiega su mano vyru)..... Gyvenimas sudetingas.....Žinoma geriausiai būtų jei nereiketų rinktis..... Dauguma ir nesirenka,viskas rutuliojasi natūraliai..... Bet mane dažniausiai šokiruoja kai žmones bendrauja tik su savo išsilavinimo lygio žmonemis..... Arba būdamas tuščios dūšios stengiasi prisiplakti prie įtakingesnių..... Orvel.o tikra draugystė yra.... tikrai yra....tik ji priklauso kaip mes ją puoselejame.....
Ne, aš manau, kad tegul ji geriau nuo manęs atsikabina, nes man iš jos nereikia visiškai nieko. O "ne lygis" ne tik išsilavinimas yra. Manau, kad draugauti turi panašūs, tada, kai yra kas veikt kartu. Dabar dar gali įsivaizduot labai nevienodos materialinės padėties draugus, ar galės jie draugaut? Juk kur eina vienas, nenueis kitas. Arba ir pas tą savo turtingą draugą net nenueis. Tarkim, koks balius, o tas neturi nei kuo apsirenkt, nei ką padovanot, nei už ką galbūt nuvykt pas tą draugą.
aš pradėsiu nuo Draugystės...žinau,kiek druskos reikia suvalgyt,kad turėtum TĄ DRAUGĘ...kuri yra pati pačiausia...kai žmogumi pasitiki,ir tiki 18 metų,tai esu laiminga,kad gavau tokią dovaną-nesvarbu kada kuri vežėm duonos kepaliuką,o kuri tiesė ranką..kai buvo sunku-tai mes darėm kalbantis širdelėms...geras jausmas..štai ir susikirto keliai..kur Pinigai...kai matėm,kuriai jų reikia,nebijojom skolint,nes pasitikėjom..jei širdį spaudė skausmas,nebijojom guostis, o džiaugtis irgi mokėjom kartu...tai manau,kad svarbiausia yra draugystė...pinigai uždirbami..meilė ateina pati-savaime...jausmas,kai tikrai jauti ranką rankoje,ir nenori jos paleist-NUOStabus DALYKAS...
Tu čia,Torpeda,stovi su kalašnikovo automatu...arba ...arba. : Aš manau,kad tai priklauso nuo daugelio aplinkybių,o mes čia kalbame kaip turėtų būti. Norėčiau pamatyt situaciją,kai draugei padovanoji loterijos bilietą su penkiasdešimties milijonų laimėjimu.Kažkodėl manau,kad lauktum iš jos bent dalies laimėjimo,o nesulaukus draugystė pasibaigtų...taigi išeina ,kad pinigai skiria žmones. Kažkas suabejojo,ar gali draugauti du žmonės labai skirtingos materialinės padėties.O ar mes renkamės giminaičius?Ne.Bet draugaujame ir bendraujame visą gyvenimą.
Tai giminaičiai kompleksuoti,Klausimuk,aš vis vien nesutinku su tavo nuomone,kad skirtingi negali draugauti....šiaip aš turiu ir milijonierių,ir tokių,kurie dalinasi su vaiku viena bulkute vakarienei...man jie brangūs ne dėl materialinės padėties,nors milijonieriai man imponuoja.Jei jis sugebėjo uždirbti (ne pavogti)milijoną,vadinasi nėra durnas ir aš turiu iš ko pasimokyti. Bet džiaugiuosi tavimi,nes tu sakai ką galvoji,o ne tai kaip turėtų būti...man nudailintas požiūris neįdomus.
Dienorastis gan siauras ir tiesmukas. Is tiesu gyvenime viskas sudetingiau ir painiau. Visu pirma del to, kad kiekvienas zmogus turi ne viena vertybe, o visa savo vertybiu rinkini. Ir kartais netgi skirtingose situacijose (isoriskai gal ir panasiose) tenka vadovautis skirtingomis vertybemis ir daryti skirtingus pasirinkimus. Kas del draugystes, tai jei gerai pagalvotumem, tai mes turim ne po viena drauga, ir jie, jeigu palyginsim, yra skirtingi. Nes visi zmones skirtingi. Ir mus traukia prie tu, su kuriais randame bendru salycio tasku. Kazkodel kai kas draugyste apibrezia labai siaurai, pagal viena-du kriterijus, is kuriu populiariausi "draugas tas, kuris padeda nelaimeje" ir "draugas tas, su kuriuo nera paslapciu". Bet juk draugyste, kaip ir meile, susideda is daugybes daliu. Juk su draugais buna ne tik salycio tasku, bet ir skirtumu. Maza to, draugai dar ir iskaudina kartais, bet mes turim juos irgi priimti tokius kokie jie yra. Juk draugas gali tureti ir savybiu, kurios mums nepatinka (mes irgi gal kazkuo nepatinkam jiems), ir kai kurias skirtingas savybes, ir skirtinga poziuri i kazkokius dalykus. Turbut nebuna taip, kad draugai simtu procentu atitiktu vienas kita, kaip klonuoti dvyniai Todel nemanau, kad negali draugauti labai biednas su labai turtingu. Tiesiog jie vargu ar gales laisvalaiki kartu leisti, nes skiriasi galimybes. Bet argi draugyste- tai vien laisvalaikis? Dar su kitais draugais smagu buti kartu, bendrauti nuo dusios, palaikyti moraliskai, dziaugtis dziaugsmais, bet nutikus bedai jie liks abejingi ir neisties pagalbos rankos. Ir tada jau mano pasirinkimas kaip reaguoti: jeigu mano poziuris gan egoistiskas, nesulaukusi pagalbos, istrinsiu sita zmogu is savo sirdies. Taciau jeigu ziuri i ji kaip i drauga, nurysiu nuoskauda ir toliau bendrausim, nes galbut tiesiog to zmogaus toks poziuris, toks amerikietiskas (arba rytietiskas poxuistinis) supratimas apie nelaimes musu gyvenimuose ir skiriasi nuo musu krikscioniskojo supratimo. Tad argi verta griauti draugyste del skirtingu poziuriu? Arba skirtingu laisvalaikio galimybiu?
Jaunystėje labai trūko pinigų, o draugų buvo apsčiai... Matyt, kiekviename amžiaus tarpsnyje prioritetai skiriasi. Šiuo metu man svarbiausia yra sveikata...
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]