Viskas, ką čia parašysiu, kažkam pasirodys neteisinga. Netgi žinau kam. Ir visai nesvarbu, ką parašyčiau, kaip parašyčiau ir kam parašyčiau. Neteisinga todėl, kad rašiau aš. Jeigu tą patį parašytų kažkas kitas, gali būti ir teisinga. Irgi, žiūrint kas parašytų.
Beje, kai kam pasirodys ir teisinga. Irgi nežiūrint ką parašyčiau.
Šitas dalykas, vadinasi „objektyvumas". Juk objektyvu,- vieniems atrodo teisinga, kitiems neteisinga. Beje, skaityti nebūtina, svarbu kas parašė. Būnant objektyviems gyventi žymiai lengviau,- tada viskas aišku,- šito žodžiai,- auksas, o va šito – mėšlas. Skaityti nebūtina, autorių pamatai ir aišku. Tai – progresyvu. Susitaupo daug laiko. Be to galima net nepirkti knygų,- nuėjai į knygyną, pamatei autorių, irgi gali iškart pasakoti,- „va X. Vėl kokį mėšlą parašė, bet už tai kokia nauja Y knyga puiki ir teisinga." Kitiems net gali atrodyti, kad kad ir knygas perskaitėte. Progresas.
Na, o aš šios dienos paburblenime daugiau nieko nerašysiu. Beje, net nerašydamas aš vieniems nerašau labai neteisingai, kitiems nerašau – teisingai. Tad, taupydamas laiką ir nerašysiu, pabaigsiu paburblenimą tuo.
O kam čia juoktis?Visiškai teisingai ir nežiūrint,kas rašė.Žinoma,tai nėra aksioma,bet visumoje taip,neskaitant nukrypimų kai kuriose gyvenimo situacijose.
Dar nesutikau žmogaus, rašančio objektyviai. Kiekvienas subjektas reiškiasi labai subjektyviai... Noprs tam subjektui atrodo, kad jis yra Objektas ir reiškia mintis tik objektyviai,.
iš tiesų, kai kurių neverta net skaityti- ie niekada neparašo kažko gero, džiaukis- tave skaitau, o daugelio ne, vistiek nesąmones rašo, o laiko maža turiu teisingai parašei, o jei kur ginčytina tiesa- mielai su tavimi ir pasiginčysiu, tačiau su tokia lira ginčas nesivysto, ji kaip baobabas- kaip bebelstum- skamba kaip tuščias butelis
