Tai aišku, kad ne. Negirėjau, ka kas po vieną Valentino dieną imtų švęsti

Girdėjau , kad myli katinus, ar negali atvęst su katinu?Tau - šampanas,o jam valerijonai. Tai negi blogai?

Taigi aš apie save parašiau. Klausė ar švenčiame mes

O apie ką aš, negi apie Grybauskaitę? Ji katino gal net neturi, tada jau visai blogai.

Viskas čia lyg ir aišku man tik neaišku iš kur ėmei šv apelsinų ?
Ar šventint nešei ?

matai, kad iš mažosios raidės,čia šv(ieži) ne džiovinti, ne virti, ar kaip kitaip apdoroti

O aš ir nežinojau, kad šventinti iš didžiosios?

Nu ir mane juokas ima kai važiuodamas keliu pamatau užrašą pvz: Marijampolės sav
Man tai labai panašu kad čia kažkur netoli ramdasi Marijampolės savartynas

matai, o man į galvą šovė, kad sav(ininkai) būk atsargus, patenki į privačią teritoriją

Apsaugos priemonių visada turu su savim

O tai kas kaltas, kad tu į sąvartyną važiuoji dažniau, negu į Marijampolę?

mes kaip kada-kartais švenčiam , kartais -ne.Šiandien buvusi kolegė pakvietė popiet kartu kavos išgerti, tai tuom turbūt ir baigsis šventimas.Vyras vakare eis į kitą darbą, bus pavargęs.

O darbas tai kur? Moterų kompanijoje?Hmmm...tada žinoma, tikiu.

Kai pravažiuoju stendą su firmos pavadinimu ARTIS,vis prisimenu Kiemelius...

O jee...vis praeinu pro tą viešbutį ir galvoju....koks buožė turi tokį viešbutį?
Ogi pasirodo, kad jis yra Arčio, tai štai ko jis važinėja vis į Vilnių...ogi pinigų pasiimti.

Ale ot kokie , reiktų pareikalaut kokios kompensacijos už mano vardo panaudojimą

Kompensacijos(Kiemeliams) reikėtų už nuslėptas,šešėlines pajamas...

mes šventėm, mūsų labai moteriškas kolektyvas, 5 damos sudaro mūsų skyrių, tai kad kas nepagalvotų nieko blogo, mes šventėm kolegės Saulės vardadienį...

Žinoma, kad niekada nešvenčiu. Kodėl turėčiau švęst svetimas, prekybininkų įkyriai brukamas šventes?
Juk mes, lietuviai, netgi savų švenčių nemokame smagiai, linksmai ir gražiai švęsti

o kodėl ne?
 
juk šventė tada kada nori, ir taip, kaip nori, o ne tada kada brukama... man tai niekas nieko nebruko... praėjau ramiai pro visas "šventines prekes", ir paprašiau iš Šilutės, kad parvežtų šviežiai rūkytą Karšį jį ir padovanojau savo vyrams su širdelių diena (išplėšus galvą, jo išklotinė pasidaro panaši į širdelę)... ir vakarienę turėjome ne su taip išreklamuotu braškių kvapu, o su apelsinų kvapu, norėjosi kažką naujo išbandyti ir net labai liuks pavyko, ir gražu ir skanu buvo, šiek tiek pergyvenau, kad bulvės su kanapėm gal netiks prie vištos atsiduodančios apelsinais, bet tiko puikiai ir visai netrūko salotų (joms nebeužteko pinigų), nes višta gavosi tokia kažkokia sultinga ir gaivi...
 
manau kai nori prie kažko prikibti, tai visada rasi... o jei vyrai nebūtų atvažiavę (na ką aš žinau gal būt reikėję dirbti ar dar kažkas), būčiau viena užsėdus stalą, užsidegus žvakes ir pašventus su savimi ir savo mintimis, gal pažliumbus, gal pasijuokus iš kažkokių savo prisiminimų ( o kas pasakė, kad tai blogai, jei man taip norisi)... niekas kitas nepralinksmins jei pati nenorėsi, gali net ant ausų stovėti paskutinio penktadienio mėnesyje proga...

kažkas pasakė "Aš savo žmoną myliu kasdien, o ne vieną kartą metuose".
Jei būtų niekas "nepapasakojęs" ir neišreklamavęs valentinkės, juk net nežinotum, kad tokia yra. tada nei žlimbtum viena prie romontiškai degančių žakių, nei vyrus širdelės formos išklotinėm vaišintum... man šita "šventė" labai jau kičinė. nors jos ištakos gal ir gražios buvo . bet, kaip dažniausiai būna, viskas pradžioj būna gražu, kol netampa masine psichoze