Tylus vakaras, einu senamiesčio gatvėmis. Ramybė širdyje. Šiek tiek susiaučiu paltą, į storą šaliką paneriu skruostus, kad kyšotų tik nosies galiukas ir akys matytų kelią. Kaip man trūksta sniego, tų mažyčių, žėrinčių švenčių pranašų. Mintys nuklysta į vaikystę...

...

Tėtis namo parnešdavo didžiulę eglę ir paklausdavo manęs ar gerą išrinkęs. Sodriai žalia, su mažutyčiais ledo gabaliukais, įstrigusiais spygliuose, ji, kaip ir žmogus, savo aromatą atskleisdavo šilu ... Skaityti toliau