Rytas, ankstyvas ir pilkas. Lauke stūgauja vėjas, nė kiek nepanašus į pavasarinį. Tokiame vėjyje nečiulba ryto paukščiai, tik linguoja nuogos medžių šakos, girgždėdamos dejuodamos. Plepteli iš dangaus keletas lietaus lašų. Nejauku. Pilka, drėgmė nešte neša į kambarį.
Prausiuosi, vandeniu gaivinu akis, rankas, kaklą, šluostausi į gėlėtą rankšluostį, kvepiantį gaiva. Ranka ima virdulį ir pripylusi vandens , uždeda užvirt ryto arbatai. Metu malkas į pečiuką,ir laukiu pliūptelėsiančios ugnelė
...
Skaityti toliau
