Štai neseniai nuskambėjo laikrodis,skelbdamas naują laiko tarpsnį,matuojamą metais... ir tuščią lapą ,kaip tas ekrano kvadratas,esantis prieš mane.Metus mes jau pradėjome pildyti naujais darbais,naujomis nuotaikomis ir apčiuopiamomis vertybėmis-dovanėlėmis.Kaip kasmet....kaip visada...
Bet stop....kaip visada?
Einu aš laiptais(gyvenu blokiniame),o trečiame aukšte prie durų stovi senučiukė kaimynė .Pasilabinu,paklausiu kaip sveikata.Kitą dieną vėl grįžtu namo....ir vėl matau kaimynę,prasidariusią duris.Vėl pasilabinu,pašnekame apie darganą ir lietų,apie kainas parduovėje ir apie brangius vaistus.Lipu laiptais trečią dieną...ogi kaimynė vėl tarpduryje.Pavaišinu saldainiais ir bananais,persimetame keliais žodžiais.Keistoka,kelias dienas ir.... šitoks atsitiktinumas!
Tik staiga švysteli mintis...ogi gal ne šiaip sau vis sutinku kaimynę ant laiptų?
Kai buvo geresni laikai,kiekvienais metais duodavau senučiukei 50 Lt nuo Kalėdų senelio,kurį ,,sutikdavau " pakelėje.Deja,Kalėdų senelio aš jau nebesutinku....jis irgi jau senas ir pavargęs.
Tik kodėl tas kirminas,turintis vardą ir pavardę-,,Apgauta Viltis",vis kirba?
Do,šiek tiek sumaišei lytį,bet senelė gauna(palyginus)neblogą pensiją ir visas lengvatas,ko negaunu aš,nors tuo labai džiaugčiausi. Kai teki už vyro,ar nesakai....būsiu ištikima ir tik mirtis mus išskirs?O už apgautas viltis išsikiriant duodi 20 Lt?
Įdomu... o KODĖL Džeinė turėtų jai duoti? Tada reiktų duoti visiems senukams, ar net apskritai - visiems 106 kaimynams? Gal buvo laikas, kai Džeinė turėjo pinigų ir jautėsi smagiai, galėdama kažką palepinti, apdovanoti... O dabar - nebeturi tiek, kad visiems dalintų...
Taip... yra tokių žmonių sluoksnis... Nesvarbu, koks to žmogaus amžius, bet tai žmonės su labai žema saviverte. Gal pasirodysiu kažkam žiauri, negera, nejautri... Bet... Nemalonūs tokie žmonės, kurie į tave įsikabina, jei tik bent vieną kartą ištiesi ranką... Paskui jautiesi taip, lyg būtum jam skolingas...
Man ne karta teko tokiu sutikti.... Praeina kiek laiko ir supranti kad buvai reikalinga del naudos o jei jos nebeduodi,bendravimas nutruksta..... gaila....
Pagal Do ,jei jau pradėjai,tai reikia būtinai duoti...gal tik mažiau.Ir dar atsiprašyti,kitaip nebūtų krikščioniška. Oi,nusišnekėjau,juk krikščionybė tai nėra vien gėris ir meilė,bet ir inkvizicija su laužais Tada gal geriau tiktų nežmoniška,va..
Dalmaria,o pabandyk laukinį šunį pašerti vieną kartą ir jis įsimylės tave.O kaip paskui atsikratytui juo..gal mesti akmenį jo pusėn?Jis nesupras tavo poelgio. Ar tam tikra prasme mes nepasidarome,ką nors prisijaukinę, dalinai atsakingi už juos?Aš čia paminėjau tik šį pastarąjį įvykį,bet juk mes taip prisijaukiname ne tik šunį, vyrą ar našlaitį vaiką ir...kai mums atsibosta,pastumiame į šalį.Ne veltui komentare,skirtame Doremi, paminėjau santuoką. Ji nekištų pamestam vyrui 20 litų...tikrai ne.Paprastai skyrybų atveju prasideda barniai dėl dalinamo turto, net jei tu apgavai jo viltį....iki mirtis mus išskirs.
Nežinau, mieloji... aš tikriausiai, blogesnis žmogus, nei tu. Nešeriu ir negloboju benamių šunų ir kačių, nes žinau šią taisyklę. O su žmonėmis, tai duodu tik tuomet, kai paprašo. Pati pirma nelendu su dovanomis... Duodu elgetai, paskolinu, kai paprašo draugas, nors žinau, kad neatiduos... Nes žinau, kad jei bent kartą duosiu šiaip sau, tai ir "įsikinkysiu" ilgam... Gal aš labiau nujaučiu ateities perspektyvas?
Gal geriau jau iš viso nešerti ir neduoti..(tu visad buvai protinga),nei pašėrus paspirti. Pernai sodan užklydo milžiniškas šuo...na kaip neduosi ėsti,jei pats kepi?Pakalbinau,pašėriau ir.... už kelių valandų apsiverkiau,nes tas šuo didžiulėm letenom išmindė mano ką tik pasėtą ir suvoluotą žolytę,nusiaubė gėlyną,išmindžiojo daržoves.Bet jis tenorėjo tik žaisti su manimi.Mečiau į jį pagalį,tai jis atnešė jį,rėkiau ant jo,kiek tik galėjau.Veltui...net važiuojant namo bėgo paskui auto. Gal dėl tos pačios priežasties prilimpa ir žmogus.Gal...
Tai aišku, kad dėl tos pačios. Prilimpa tik tas, kuris nieko neturi. Beje, man čia dar neaišku ar ta senutė iš tikro prilipo. Jei ji laukė dėl bendravimo, tada taip, o jei dėl 50 litų pati neblogai gyvendama, tai joks čia ne prilipimas.
Dore, nekibk prie Dzeinės pinigų, kas čia per dalybos??? Labai „mėčiausi“, kai turėjau, bet nesigailiu man draugai irgi pametėjo ant knygos....Nors ne pinigais draugus matuoju...bet supratingi, malonu, bet ne visi, kiti tik sako „duok duok knygą, atsiųsk... o man? o man dar nedavei...neatsiuntei....“ Jo ... t ! O kokia jos savikaina net neklausia ! O kaimynė...ant laiptų...nžn. – manosios nestovi. Pasikviečiu kavos iš karto.
tai bent kavos, iš tiesų pas jus miestas, pas man kaimas, šeriam priklydusius gyvūnus, jaučiam pareigą per visas šventes aplankyti arčiau gyvenančius sergančius žmones, kaimynus, mes kitoj respublikoj ir kitoks mūsų karalius
Kažkada vienam savo giminaičiui padovanojau nemažą sumą... na, kad kostiumą ir kai ką iš baldų nusipirktų. Paskui, praėjus kuriam laikui, jis praturtėjo, o man užėjo sunkūs laikai ir aš paprašiau jo PASKOLINTI palygint visai nedidelę sumą (jis žinojo, kad aš visuomet atiduodu). Ir jis nepaskolino. Pasakė, kad atseit neturi.
man labai įdomiai pasirodė kaimynei tas pinigų davimas. aš irgi turiu kaimynę su kuria gerai sueinu,bet mes simboliškai viena pas kita padėjom po eglute po maišiuką su dovanikėm. o iš kaimynės tu nieko? tada kokio velnio reikia kišti jai tuos pinigus? gana kiek pavaišini,man taip atrodo
Čia ilga pasaka,Euphoria,ji jums pasirodys juokinga. Seniai seniai,kai galvojau ,kad mirsiu,derėjausi Dievu..<<Jei tu man leisi paauginti vaikus dar bent 10 metų,aš padarysiu tep ir tep>> Leido.Padariau su kaupu Negana to,man tuos 10 metų net sekėsi.
Tai kad čia jau labai asmeniška,bet tai buvo gyvybės ir mirties klausimas. O pažadas buvo toks(buvau netikinti)....dirbsiu daug dėl kitų,sau pasilikdama tik tiek,kiek būtina mainais į 10 metų gyvenimo,todėl aplink mane visad buvo tokių ,kaip ta senolė.Bet kas keisčiausia,man sekėsi lygiai 10 metų. O gal tik sutapo laikas?Daugybė gal ....
Na ir kaip derybos?Tiesa,mokinukas-dar vaikas ir jis nėra pajėgus įvertinti savo pažado svarbą,aš jau buvau brandžiame amžiuje,o kas gali būti svarbiau už mažus vaikus?Juk tai žmogaus būties tęsinys....
E.Keistai komentuoji. Jeigu jai tada atrodė, kad senutė biednai gyvena, kodėl negalėjo duot? Manai, kad visur reikia tik naudą iš davimo gaut? Arba tie, kurie galvoja, kad nereikia benamių šunų ir kačių šert, taip pat nėra atsakingi už tai, kad žmonės gyvūnus prisijaukina ir numeta? Atsakingi yra visi. Dar ir kaip.
biednam duoti galima ir be švenčių,jeigu tikrai žinau,kad jis blogai gyvena galima paremti ir drabužiais ir maistu,negaila,o šitame Dzeinės pasakojime močiūtė įprato,ji laukė ir tikėjosi kelias dienas iš eilės,vat labai įdomu,kokie dabar jų santykiai,gal močiūtė ant tiek įsižeidus ir kalbėt su Dzeine nebenori,gal net labs nebesako,yra žmonių,kurie naudojasi kažkieno gerumu.....galaxy,prisimink kaip tau buvo su fotoaparatu,kartais mes taip nukenčiame per savo gerumus,ir aš tokia pat,galiu ar negaliu,bet strimgaliais lekiu kažkam padėti,jei kas nutiko
Hmmm...ir apie tai pagalvojauBet pažįstamai iš kitos laiptinės guodėsi...va,šįmet jokių dovanų negavau,net iš JaninosTai reiškia,kad ji aplamai negauna dovanų.Ir gal visiškai nesvarbu tie 50,o pati dovana?
aš skaitau,jei nieko negali padovanoti,užtenka nueiti,paspausti ranką,palinkėti sveikatos ir jeigu žmogus bus nesavanaudis,jis supras padėtį,supras situaciją ir šiltas žodis jį nuramins ir paguos ir priims kaip didžiausią dovaną,o vienišam,nuskriaustam žmogui pakanka,kad jį išklausai,pakanka,kad skiri kažkiek dėmesio
Euphoria,mūsų santykiai yra tokie... aš tik praeinu pro jos aukšto laiptų aikštelę ir nežinau nei jos vardo,nei pavardės,ji nesipasakoja,į butą neįsileidžia ir kavos per tiek metų nėra pakvietusi...galima sakyti,kad santykių nėra JOKIŲ,nes ji nebendrauja nė su kuom,nors šnekinom daug kartų...tik iš kitos laiptinės su viena bobulka.Bet laikui bėgant,žmonės nebešnekina...tik labinasi.Jei žmonės vieniši,kas jiems trukdo patiems peržengti tą baisų barjerą?Argi mes skųstumėmės vienatve ir žmonių abejingumu,jei patys ištiestume ranką?Kada mes nejučiom tampame vieniši?Tada jau ir būryje blogai,ir vienam blogai.
Mes daznai nematome ir nezinome daugelio dalyku... Ka zmogus paseja, ta paskui ir nupjauna... Kas ten zino, gal ta senuciuke, kai galejo, nieko nesejo... Todel ir dabar nieko nenupjauna.... Yra nemazai zmoniu, kuriu mentalitetas- imti. Komunistinis- visiems po lygiai. Tai sovietinio mastymo zmones. Visada turi turtingesni dalintis su neturinciais, visada yra partija, kuri issprendzia visas problemas ir is turincio atima ir atiduoda neturinciam... Ir kiai tokiam zmogui kazka duodi, jam tai laimes neatnesa. Kaip tam multike- antilopes auksas pavirsta moliu...
Komunizmas jau dyla iš mūsų prisiminimų,bet bent jautėmės saugesni,jautėmės reikalingi.Mūsiškį kapitalizmą galėčiau pavadinti laukiniu....kuo greičiau,kuo daugiau ir nesidairant aplinkui.Turtingąjam(o gal protingąjam?) gerai,o vargšas ir lieka prie sudužusios geldos. Net mūsų mąstysena nepasikeičia taip greitai.
anksčiau buvau altruistė-elgetoms duodavau, į namus užsukantiems vaikams iš Ruklos, Jonavos, {irgi elgetaujantiems} duodavau maisto.Kartą vienam kitam pasiūliau kreiptis į vaikų gerovės centrą "Pastogė", yra toks Kaune, tai nei vienas vaikas nenorėjo, o viena mergina man tiesiai šviesiai pasakė, kad per vieną vakarą ji susirenka apie 50 litų...mes prekiaudami turguje, per dieną šaldami ,tuomet tiek neuždirbdavome.
vienas draugas statybų bumo metu uždirbdavo milijonus, tuomet jis su manim visai nebendravo, o kai neturėjo tiek pinigų, prieš kokius 10 metų, galėdavau iš jo pasiskolint, visada atiduodavau, nors ir dalimis.Baigėsi statybų bumas, draugas skolingas bankui 3 milijonus, bet verslas dar judėjo , nors ir vėžlio greičiu, paprašė paskolinti nemažą pinigų sumą-paskolinau, iš pradžių atidavinėjo dalimis, o paskui ištisai ėmė prašinėti paskolinti pinigų, tai jam tas, tai anas.Sužinojau, kad lošia kazino, taigi liko skolingas 400 litų ir nebebendraujam
Taigi dabar nei elgetoms duodu, nei skolinu. Džein -neimk į galvą dėl tos bobulytės, neturi pinigų ir neduodi ir visa meliodija.
Pažįstama istorija Kartą,kai manęs čigonė paprašė pinigų,pasakiau nuplauti mašiną už 15 ar 20 Lt Žinojau,kad neplaus,bet nesitikėjau špygos Taip ,bent Vilniuje elgetos gauna tikrai daugiau,nei aš net atiduodami pusę ,,uždarbio"savo bosams. O dėl kaimynės aš ir nepergyvenu,nors ir nejauku...tenorėjau sužinoti jūsų nuomonę. Malonu,kad diskutavote.
Džeine, gal kada teko skaityti tokią apysaką "Tradicijos aukos"?
Trumpai nupasakosiu siužetą. Prieš Padėkos dieną, vienas seneliukas visada vaišindavo vieną valkatą. Tai nebuvo susitarimas, tiesiog pastovią dieną ir pastoviu laiku ateidavo seneliukas, imdavo už parankės elgetą, vesdavosi į restoraną, ir vaišindavo, kol pastarasis visiškai pasisotindavo. Bet štai vienais metais, elgeta jau buvo privalgęs, jis netyčia buvo patekęs į kažkokius iškilmingus pietus. Tačiau tradicijos pažeisti jis negalėjo, ir, žinoma, su seneliuku nuėjo į restoraną. Restorane, nenorėdamas įskaudinti seneliuko elgeta ir vėl valgė tiek, lyg būtų nesimaitinęs savaitę. Galų gale jie išeina iš restorano... ir po kiek laiko elgeta krenta nuo persivalgymo, kažkodėl apalpsta ir seneliukas. Kaip paaiškėja ligoninėje,- iš bado... Tokia tradicijos kaina.
Neskaičiau,bet istorija sukrečianti.Seneliukas nedrįso prisipažinti nebegalįs pavaikšinti..kaip man tai pažįstama.O prisiminkime Aną Kareniną... ji,išėmusi iš bato auksinį,kišo po stalu savo mylimąjam,kad jis sumokėtų už valgį restorane.
Netgi daugiau. Vienas negali pripažinti, kad negali vaišinti, kitas,- kad jam tų vaišių nereikia. Nes tokia TRADICIJA. O juk Tavo atveju su tais 50 lt, juk taip pat sudarei tradiciją.
Gerai, kai tradicijas kuriame patys. O štai, visos, kaip aš vadinu "nuleistos" tradicijos, kad ir Kalėdos, man atrodo taip: "taip, banda, dabar visi švęsti, o po poros dienų visi - dirbti. Aišku, gyvuliai?"
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
Leido.Padariau su kaupu
