Pradėsiu rašyt be jokio pavadinimo ir pažiūrėsiu, kas išeis... Tiesiog sąmonės srautas toks... Taigi... Iš ryto kolega sako - pažiūrėk į internetą, ką rašo apie tavo tėtį... Pažiūriu, supykstu ir galvoju, ieškot žurnalistės ar ne, kad ir jai sugadint nuotaiką. Įtariu, kad ji apsidraudusi nuo prastos nuotaikos tyliai sėdi apkasuose ir geria tirštą kavą, plevendama lengvame cigaretės dūmelyje... Nepradėsiu aiškint, apie ką straipsnis ir dėl ko. Žodžiu, tendencingai iškreipta tiesa, bandymas sumenkint, apkaltint. Žinant, kaip iš tiesų yra, darosi liūdna... Ir internetiniai komentarai... "žinau, jos P.. rajone išbujojęs", "ai, mat kaip, viskuo aptekęs, o žmones skriaudžia" ir bla bla bla... Nu neaptekęs jis ir sunkiai savimi mokantis pasirūpinti, bet negi čia visiems imsi aiškinti, gi žurnalistei straipsnio reik, intrigos, sensacijos... Tiesiog - jeigu esi kažkieno ten vadovas, vadinasi, turčius, rupūžė, savanaudis ir toks toks ir anoks... Toks ir anoks, bet kad naudos ieškot nemoka, - faktas... Na, bet tiek to... Straipsnio pasekmės: mamai pakilęs kraujospūdis, išjungtas telefonas, tėvas koliojasi, aš jaučiu nerimą, galvoju, kuo čia man pačiai atsilieps... Žodžiu, iš eilinio burbulo krūva nemalonumų. ****** Pletkas... kažkur kažką pasisakiau, kad pretenduosiu į naujas pareigas ir prašiau laikyti paslaptyje. Pareina kalbos: "girdėjom, kad iš jūsų čia viena sekretorė X (visai ne aš) jau paskirta eiti pareigas į ... (nesakysiu kokias, o ir jūs išpliurpsit)"... Ta pasišiaušia ir rėkia: "ne, ne aš, mano išsilavinimas netinka, pirmą kartą girdžiu"... Moterys nusprendžia: "tai čia gal ne x, gal y... aaaa". Y irgi piktinasi... Aš irgi tyliai suabejoju: "o iš kur ta konkurentė?" Nebeaišku, kuri čia į tas naujas pareigas eis - aš, x, y ar iš viso kokia z.... Vis dėlto paslaptį beveik išlaikiau... ***** Stresui nuraminti sukramtyčiau kokią bandelę, bet aš sveikos gyvensenos laikausi ir saldumynų nevalgau... Suvalgau kivi... Ką čia dar galėčiau nuveikt? Paskambinčiau draugei, bet.. et, sugadinsiu nuotaiką... Išgerčiau vyno, bet... vyno dėl tos pačios sveikos gyvensenos aš irgi negeriu... Rūkyt nerūkau... Seksas - netinka... Eisiu gaminti valgyt... Gal... Tai ar verta eiti bent kiek aukštesnes pareigas, jeigu dėl to vieni stresai? A?
čia tik paties žmogaus psichologinė situacija manai kad kiti vartosi pūkų pataluose?būna gėrio daug, labai daug, bet būna va ir akmenukų, tai ką dabar?nuotaiką gadinris?šikt į visa tai o dabar perskaičiusi pagalvojau a kurių velnių tu skundeisi sunkia padėtimi, niu, finansine.....ir orvelas tur būt bandė gelbėt, jei neklystu, jei tu turi tėtę vadovą, ir faktas, visų vadovų finansai nemenki, galimybės, pažintys ir visa kita irgi yra niu, gal aš ko nesupratau bet parašiau tai kas man ,kaimietei toptelėjo , nes jei būčiau turėjusi tėvus.....je, je, jei šuo būt nešikęs- būt zuikį sugavis
Pirma, ką turi įsisavinti vadovas, bet kokios grandies,- visiems geras nebūsi, tai neįmanoma. Iš to seka antra,- priešų ir norinčių įkąsti bus. Iš to seka trečia, jeigu nori nemirti jaunu vadovu, mokykis nekreipti dėmesio į aplinkinių 9bandos) nuomonę.
Yra ir daugiau punktų, bet ir šitų trijų užtenka, kad galėtum atsidėti valdomai sistemai, o ne gadinti nervus dėl smulkmenų.
Na, čia protingi pastebėjimai. Žinoma... Bet būti vadovu tikrai sunku - atsiduri centre visokių kritikavimų, kasinėjimų... Reikia palaikančių žmonių, kad būtų galimybė kompensuotis...
Taip, Rit, kuo aukštesnės pareigos, tuo daugiau nervų ir atsakomybės. Bet jei su nervais tvarkoje, dvasia stipti - reikia irtis. Labai pakylėja tas faktas, kad paaukština, įvertina... Dėl to verta stengtis.
Mano tėvai taupo dar labiau už mane... Ir perka patį pigiausią pomidorų padažą ir batoną. O kai savaitgalį panorau kartu su vaikais nueiti į kavinę, pasakė "nėr ko pinigų švaistyt"...
Didmiesčio gatve keliavo vyriškis, mažas berniukas ir asilas. Vyriškis, berniuko tėvas, sėdėjo ant asilo,mažylis ėjo šalia. Praeivis(gal mūsų?), lenkdamas keliauninkus, ėmė piktai burbėti: -Vargšas berniukas,kaip tu gali joti matydamas, kad berniukas vos pavelka kojas? Praeivio ištarti žodžiai skaudžiai užgavo tėvo širdį. Jis susigėdo, nulipo nuo asilo ir pasodino sūnų. Bekeliaudami jie sutiko kitą žmogų,kuris be jokių užuolankų prabilo: -Kaip ne gėda! Mažius joja ant asilo kaip koks sultonas, o vargšas senas jo tėvas turi kulniuoti šalia. Berniukas labai nusiminė išgirdęs tokius žodžius ir paprašė tėvo, kad tasai įsitaisytu ant asilo nugaros kartu su juo. -Žmonės gerieji, ar matėte, dar kur nors ką nors panašaus? – pratrūko moteris su čadra. – Kaip galima taip kankinti gyvulėlį? Vargšo gyvūnėlio stuburas tuoj luš pusiau, o du tinginiai ant jo sėdi,nei sąžinės, nei gėdos! Netardami nė žodžio, jie nulipo,tačiau vos spėjo jie tai padaryti, kai sutiktas žmogus pradėjo iš jų šaipytis: -O kodėl jūsų asilas nieko neveikia ir jokios naudos neatneša? Bent jau vieną iš judviejų galėtų pavėžinti. Autorius nežinomas,bet nuo savęs galiu pasakyti..nesame šventieji...
Va gi, Džein pasaka labai tiksli. Tik pamėgink pradėti įtikti visiems kaip nei vienam neįtiksi. Prisikabins net tas, kuris tik šiaip praeitų.. Aš tai linkiu kad gautum galimybę palipėt.
Pažintys yra gerai, kėdė per pažinti dar geriau... Bet ar ne pats geriausias variantas, kai viską pasieki pats, savo galva, gabumais, lojalumu, patirtimi, profesionalumu... Ir kėdėje per pažintis gali būti profas, bet visada atsiras asilas, kuris tau tai primins
Sutinku, Buba. Man darbą pasiūlė man dar studijuojant. Bet nesmerkiu ir tų, kurie išties yra savo srities profesionalai ir gauna darbą per pažintis. Blogiau, kai yra nieko verti ir tas savo pažintis vis pamini Bent jau tylėtų...
Pats vienas vargu ar ką pasieksi, jei neturėsi gerų rekomendacijų. Nepažįstamo žmogaus juk niekas net nepriima į geresnį darbą. Tad, kaip bebūtų, bet pažintys svarbu.
Žiūrint, koks yra tikslas: ar nori būti savo srties žinovu, ar nori ko nors pasiekti. Kartais šios kryptys sutampa, o kartais kardinaliai skiriasi. Asmeniškai man svarbiau būti kompetentingai savo srityje, kad manimi pasitikėtų. O pasiekimai... ne visiems to reikia.
Maja, tyla gera byla ir dūšiai miela Bet kai pasodina visišką molį vadovauti, o jis net nesuvokia ką aplamai ta kompanija veikia, tai tikrai kažkas baisaus
bet parašiau tai kas man ,kaimietei toptelėjo 
Bent jau tylėtų...
