Nei tada nei dabar į tokius dalykus nekreipiu dėmesio.Svarbu noras bendrauti,o koks nickas...kokią tai turi reikšmę?

Kur jau ne.. Aš pati buvau sukūrus Realiųjų klubo ,,Fotosvetainę 50"(tipo nikas), tai mes ten jungdavome gal 30 žmonių tuo niku, mat ten buvo keliamos susitikimų( kurie buvo kas mėnesį ir dažniau) nuotraukos ir klubo ,,paslaptys". Smagu buvo.Mašinų kolona kad nusidriekdavo, tai žmonės visoje Lietuvoje žiūrėjo-o gal tokios laidotuvės? Tik visi ne verkia , žvengia.
Dabar jau susimatom tik būreliais ir retokai. Sulėtėjom, nubiednėjom, pasenom.

O kas trukdo kas buvo gera panaudoti dabar čia?

Rivake, nebėra branduolio - linksmuolių, o ir visą Lietuvą išmaišėm skersai -išilgai, visi boulingo klubai išnaršyti, pirtys, vasarvietės, sodai ,,aplaistyti".

tai va, gerai, kad paklausiau o tai užmiršę viską buvot

Tikrai gerai, Galaxy. Peržiūrėjau keletą šimtų nuotraukų ir daėjo, kad boulingo nežaidžiau jau du metai, o juk tai buvo pagrindinis žaidimas. Arba petanka.
Kaip daug ko nebedarau! Gėda.

neee, ne boulingo reikia, bet naujovių

Nu jo , blogiausia tai yra kai nežinai o pamiršti

arba nežinai ką pamiršai

Pastebėjau, aha... kalbi ir nežinai, kuris iš anų dviejų su tavim kalba... Man būdavo nejaukiau, negu kad su klonu kalbėtis. Kloną, ypač personažinį... vistiek nujauti, kas ten po juo sėdi...

aha. žinau. bet kodėl tik klonai buvo negeriečiai?
nors... man gėda prisipažint, bet išbandžiau viską ir net po kelis kartus.

nepastebėjau ir net nepastebėjau, kas kieno klonai,nelabai rūpėjo, užbėgdavau, paplepėdavau su kuo kalba rišdavosi ir aut, nesirišdavo, nurauliodavau į kitą puspalį kur rasdavau su kuo paplepėti... niekada neturėjau tiek laiko ir noro kurti kažkokį personažą... nors, kad nesudalyvavau nė viename susitikime pasigailėjau,kai krausčiausi iš Zebros, bet buvo ir buvo, ką jau čia po visko šakėmis mojuoti

o dėl susitikimo nėra ko gailėtis. susitikt galima tik asmeniškai su tuo žmogumi, su kuriuo sutari, o kai susitinka visa govėda, tai neee.

Pritariu galaxy,buvau aktyvus realių susitikimų dalyvis,bet jau po poros metų įsitikinau, virtualus bendravimas mažai ką turi bendro su realiu.Palengva pasibaigė tie masiniai,beviltiškai nuobodūs,formalūs susitikimai...

tie susitikimai turbūt ir užmušė virtualų gyvenimą

Nepatinka man klonai. Bet jeigu klonas nėra piktybinis,man netrukdo. O dėl susitikimų aš nieko prieš. Pati dariau net du,nenusivyliau. Man atrodo,kad svarbiausiai ko žmogus tikisi iš internetinio bendravimo. Pvz. jei tingi subinę pakelt ir nueit kažkur su pažystamaios,tada lenda į internetą. Arba jei tikėjosi kažkokios naudos,bet jos negavo... nusivilia. Man svarbiausiai kad suraščiau bendrą kalbą,jokios naudos ar laiko praleidimo neieškau. Kiek pažystu iš zebriečių ir čia esančių žmonių-tai tik su dviem nenoręčiau bendrauti(ir nebendrauju) taip prasilenkiam Labai su daug kuom bendrauju realiai ir džiaugiuosi tuom. Tiesiog kai neieškai naudos tai viskas ir ok

tai, kad iš interneto daug ko galima tikėtis, o labiausiai pašnekoo, kuriam galėtum išsipasakoti daugiau negu žmogui, kurį kasdien matai savo gyvenime.
p.s. nepiktybiniai buvo ir tie, kurie prie vieno nicko jungėsi.

O kodėl daugiau? Gal kad nepažįstamas? Gal kad kaimynams nepapasakos? O tie paskui ką pagalvos? Neatsiveriu aš nepažystamiems,galiu palaikyti temą,pakalbėti,bet atsiverti.... na apie tai dienoraštyje.

Virtualaus bendravimo pranašumai yra galimybėse rasti pašnekovą tokiose temose,kuriomis turimi realūs draugai nesidomi.O pašnekovas - vis tik dar tik kandidatas į draugus,ne daugiau.Bandžiau ir aš bendrauti realiai,kartu važinėjome po Lietuvą,bet labai slėgė tas tylėjimas,nežinojimas ką sakyti kitam,o draugystė juk yra sugebėjimas tylėti dviese.Branginu savo laiką,galiu jį skirti tik realiems,artimiems draugams...