Noriu pasidalinti viena nuostabia istorija. kurią patarčiau perskaityti kiekvienam . Nežinau koks šios istorijos tikrasis šaltinis. Bet ar tai svarbu...
- - - - - - - - -
Sapnavau sapną, kad aš pakliuvau į dangų ir šalia manęs atsirado Angelas, kad palydėtų mane ir parodytų man, kas ten yra.
Mes ėjome kartu tol, kol atėjome į didelę salę, kurioje buvo daugybė Angelų. Mano Angelas - vadovas sustojo ir pasakė: -Čia Gavimo skyrius. Čia mes gauname visas peticijas ir prašymus Dievui, kuriuos žmonės išsako savo maldose.
Aš apsidairiau aplinkui, čia buvo labai triukšminga, gyva ir aplink mane buvo daug Angelų, kurie rūšiavo prašymus - ištisas popierių šūsnis, parašytas žmonių iš viso pasaulio kampelių. Ten buvo rytinėliai, lapai, popieriai ir tiesiog lapeliai su žinutėmis.
Po to mes ėjome ilgu koridoriumi, kol atėjome į antrą skyrių. Tad Angelas man pasakė:
- O čia Įpakavimo ir Išsiuntimo skyrius. Čia ta Dieviška Malonė ir Viešpaties Malonė, kurios prašė žmonės, dalinama ir išsiunčiama jiems. Ir vėl aš atkreipiau dėmesį į tai, kad čia buvo labai gyva.
Labai daug Angelų darbavosi šiame skyriuje, kadangi žmonės labai daug prašo ir, atitinkamai, tiek daug ruošiama išsiuntimui.
Ir pagaliau ilgo koridoriaus gale mes sustojome priešais duris, kurios vedė į mažutėlį kambarį.
Mano didžiausiai nuostabai ten sėdėjo tik vienas Angelas, kuriam nebuvo kuo užsiimti. -O čia, Padėkų skyrius,- tyliai pasakė mano draugas Angelas šiek tiek susinepatoginęs.
-Kaip taip gavosi, kad čia nėra jokio darbo?- paklausiau aš. -Tai labai liūdna,- atsiduso Angelas.- Po to, kai žmonės gauna visa tai, ko prašė, labai mažai kas atsiunčia Padėkas.
-Kaip gi atsiųsti savo Padėką ir pranešimą apie tai, kad tu gavai Dievišką Malonę? -paklausiau aš. -Labai paprastai,- atsakė Angelas.-Paprasčiausiai pasakyk: -Ačiū, Viešpatie! -O už ką žmonės turėtų dėkoti? - paklausiau aš.
-Jeigu tu turi maisto šaldytuve, rūbų ant kūno, stogą virš galvos, na ir vietą, kur miegoti, tai tu turtingesnis, negu 75 procentai žmonių visame pasaulyje.
Jeigu tu turi pinigų banke, pinigų savo piniginėje ir dar taupyklėje, tai tu jau esi tarp 8 procentų pasiturinčių pasaulio žmonių.
O jeigu tu gavai šį laišką, tai tu pakliuvai į 1 procentą žmonių pasaulyje, kuriems duodamas šansas.
Jeigu tu prabudai šįryt ir pasijautei esąs sveikas, o ne ligonis, tai aišku, kad tu laimingesnis, negu daugelis tų, kurie net neišgyvens šios dienos.
Jeigu tu niekada nejautei baimės kovoje, kalėjimo vienatvės, kankinimų agonijos ar bado kančių, tai tu absoliučiai tiksliai aplenkei 700 milijonų žmonių šiame pasaulyje.
Jeigu tu atėjai į savo bažnyčią ir gali ten melstis be baimės būti persekiojamu, areštuotu, mirtinai kankinamu, tai tu esi privilegijuotoje padėtyje, lyginant su 3 milijardais žmonių šiame pasaulyje.
Jeigu tavo tėvai vis dar gyvi ir vis dar susituokę..., tai tu labai retas žmogus.
Jeigu tu gali eiti su aukštai pakelta galva ir šypsotis, tai tu neatitinki normai, tu unikalus tarp tų, kurie abejoja ir yra nusivylę...
-Gerai, o kas dabar? Kaip man pradėti?
-Jeigu tu skaitai šį laišką, tai tu jau gavai dvigubą Palaiminimą, nes kažkas galvoja apie tave ir laiko tave ypatingu. Ir tu jau gavai dvigubai daugiau Palaimos, negu du milijardai žmonių pasaulyje, kurie visiškai negali skaityti. Geros JUMS dienos!
Suskaičiuok savo Palaiminimus, kuriuos gavai ir, jeigu nesi abejingas, tai perduok juos kitiems, kad priminti visiems ir kiekvienam apie tai, kaip jie mylimi ir kaip jie palaiminti.
KAM: Padėkų skyriui. Ačiū Tau, Viešpatie, kad Tu duodi man galimybę pasidalinti šiuo laišku, su kiemeliais :)ir už tai, kad aš turiu tiek nuostabių žmonių, su kuriais aš galiu tuo pasidalinti.
Pozityvus laiškiukas. Iš tiesų smagu buvo, perskaičius. Kai viskas daug maž gerai - apie tą gerumą negalvojame ir nesidžiaugiame. Bet jei tik kokia bėda - tai ui, kaip liūdna pasidaro...
man atsiuntė,a persiunčiau, nors iš esmės ne mėgstu tų privisusių persisiųsk persiųsk, bet čia didžiulio reikalavimo, spaudimo nėra, o šiaip jau iš visų pusių spaudimai per gerklę lenda. norisi ramaus šeštadienio....visiems kiemeliams
Buvau gavusi šį laišką, neprisimenu, ar persiunčiau... Na, pritariu, - gal ir esu tarp laimingesniųjų, bet... Na, žiūrėkim realiai... Oi, daug istorijų galėčiau papasakoti tiek apie labai laimingus ir turtingus, tiek apie labai labai nuskriaustus, tad manau, kad nereikėtų spręsti pasaulio mastu, kas laimingas, o kas ne, nes kažkur gal laimė suvokiama kitaip, o čia, savo šalyje, tarp mus supančių žmonių.... Gyvendama tarp narkomanų ir paleistų į laisvę kalinių jaučiausi labai didelė, stipri ir laiminga. Dirbdama tarp pasiturinčių ir nežinančių, kur dėti savo pinigus, galvoju, kad net neglaiu imti varžytis, nors ir esu vertinama pagal tai, ką "turiu"... Jiems esu kaip tas asilas tarp liūtų... O buvau liūtas tarp asilų... Kas geriau?
Paskaičiusi turėčiau ploti katučių....kaip gerai,kaip gerai,kokia aš laiminga...turiu rankas ir kojas,nešąlu ir nesu alkana.Ir būtinai turėčau nusiųsti padėką Dievui.Va čia jau susimąstau...ar tikrai?O jei pažvelgtume šiek tiek giliau? Tuos laiškus kuria tikintieji dievą,tarp kurių yra ir fanatikų ,kurie stengiasi manipuliuoti žmonėmis,pajungdami štai kad ir tokius laiškus.Jei pažvelgtume dar giliau,tai tokie laiškai rašomi tikslu pritraukti kuo daugiau žmonių į savo gretas.Tai -jau aukos bažnyčiai ir materialinė jų gerovė. Jei žmogus pagonis(kokie ir buvome,kol lenkai vos ne prievarta atnešė mums krikščionybę),tai jis tiki į gamtą....ir ką susikūriau,tą ir turiu.Pats.Ir todėl esu laimingas. O ta laimė tai yra toks neaprėpiamas dalykas ,kuris priklauso nuo tavęs supančios aplinkos,čia sutinku su Rita.Jei gyveni badaujančioje visuomenėje,tai jau ir jautiesi laimingu,turėdamas sudžiūvusios duonos kriaukšlę.O padėkoti turi tik pats sau...juk tu pasėjai,užauginai,sukūlei ,iškepei tą duoną.Negana to,tu dar gali pasidalinti ta duona su šalia esančiu alkanu,kuriam tu būsi dievu
Ri ir Dzei.. tarp kitko, pačią pačiausią pabaigą kaip motyvaciją į Jūsų išsakytų minčių tam tikrą tikrumą net gi nutryniau....Tai malda Dievui ir negaliu sakyt, kad jau taip niekada nedėkoju, bet tenkintis tik tuo globaliniu „tas turi tiek, o anas ir to neturi“ ir aš nenoriu. Tobulėjame atsirinkdami, atskirdami. Aš - už giluminį pasikapstymą.
O iš tiesų.. Kaip Rita sako - viską vertiname palygintinai. Kai man sunku, ar kažką skauda, pasiguodžiu tuo, kad gal kitam dar sunkiau ar dar labiau skauda... Bet kartais reikia tokių pozityvių tekstų... Vistiek jie įneša širdin šiek tiek šviesos. Gal, kaip sako Džeinė, jie sukurti tam tikru tikslu... bet jei tai gėris, tai tiek to. Kas tiki į Kristų - ir taip tiki. O kas netiki - tai kažin ar panašus tekstas privers tikėti? Gal, nebent, labai jaunus žmones?
norisi ramaus šeštadienio....visiems kiemeliams 
