Kas man patinka vyruose,tai jų gebėjimas šelmystei.Visą gyvenimą jiems išeina likti berniukais su keturiasdešimt ketvirta dydžio koja.Jų pasaulyje pilna juoko,kvailysčių ir anekdotų apie blondines. Ant maršrutkės stiklo kabojo popierėlis su griežtu užrašu:"5 litai".Ant kitos šio oficialaus dokumento pusės,kažkoks šmaikštuolis su flamasteriu prirašė:"Komentarams".Žemiau ėjo liaudies kūryba:"Pirmas nax","Kisa,kū-kū" ir net „Avatare,užmušk save". Šalia to dokumento sėdėjo padori šeimyna:tėtis,mama ir kūdikis.Kūdikis muistėsi.Tėtis irgi,knaisiojosi striukės kišenėse ir kažką šnabždėjo žmonai.Toji plekšnojo jį per rankas,raukė antakius ir lygiais tarpais pratardavo:"Net negalvok...Negėdink manęs...Nė negalvok...Negėdyk...".Pagaliau jis nusiramino.Moteris nuramino kūdikį ir užmerkė akis.Jos sutuoktinis,tarsi apsivogęs,apsidairė,ištraukė iš kišenės rašiklį,greitai popierėlio apačioje parašė „+1" ir atsirėmė į sėdynės atkaltę su įvykdytos pareigos jausmu.Misija atlikta. Jų pasaulyje galima supermarkete važinėti su produktų vėžimėliu ir į draugės pastabas:"Durniau,tau jau trisdešimt"-atsakyti:"Nu aš juk turiu išsiaiškinti ar vėžimėlis atlaikys savaitės maisto atsargų svorį".Jų pasaulyje galima iškišti galvą pro automobilio langą tiesiog tam,kad paprasčiausiai parėkauti:"Kur leeendi?",ir bematant įlisti atgal su skundu:"Man kažkoks svoločius į nosį įskrido",visą kelią čiaudėti ir verkti,o paskui draugams pasakoti,koks tu krutas menas ir kaip tavęs bijo net patys kručiausi džipai.Jų pasaulyje galima ir reikia parbėgti namo baisiai susijaudinus:"Brangioji,tu matei laiptinėje ant skelbimo lentos sąrašą gyventojų-skolininkų?"-ir,sulaukus tamsos,prisėlinti prie to sąrašo,kad pridėti raidę „E" prie skolininko su miela pavarde Batas. Vyrų pasaulyje vienodai vertinami oligarchai ir Vytcka iš platinimo skyriaus,kuris moka parodyti mustango orgazmą.Ir dar neaišku kuris kručiau.Ir jeigu moteris leipsta nuo daktaro Hauso,"Bėdų turgaus" ir laidos „Sveikata",tai vyriška klasika-misteris Bynas,KVN,"Komedija Klab" ir visų laikų bei tautų hitas „Tupas ir dar tupesnis". Statistiškai vidutinis vaikinas niekada nepraleis galimybės pasijuokti.Be to jis specialiai to ieško.Susidaro įspūdys,kad trauka linksmiems nuotykiams įdėta į vyrišką DNK.Kažkada seniai mano vienas draugužis papuolė į blaivyklą.Vakare jis su draugais išėjo gerti alaus,o ryte-opa!-prabudo nepažįstomoje įstaigoje.Aplink vaikščiojo kažkokie žmonės,tampė lovas ir prikalinėjo prie sienos plakatus:"Laikykis tylos!".Draugužis pasikasė pakaušį ir pasidomėjo:"Tai pragaras?".Jam paaiškino,kad tai nauja išblaivinimo įstaiga Nr.2:"Senoje nebuvo vietos,štai tave čia ir atvežė,kaip išimtį.Mes tik rytoj atsidarysime".Ką tokioje situacijoje darytų normalus žmogus?Pasistengtų kuo skubiau išsimuilinti,davęs mentui kyšį,kad nepraneštų į darbovietę.Bet tai normalus.Mano draugužis pareikalavo skundų ir pasiūlymų knygos,kur paliko įrašą:"Čia buvo Petraitis,servisu patenkintas".O paskui ėmė reikalauti,kad jam išduotų raštą,kaip pirmajam lankytojui.Ir ką jūs manote?Vyrai jį suprato.Jie sukruto,metė savo lovas,ėmė draugiškai ieškoti „Garbės rašto" blanko,paskui surašė tekstą ir įteikė dokumentą,prie to choru suniūniuodami tušą.Pas draugužį iki šiol koridoriuje kabo šis raštas,įrėmintas ir po stiklu:"Piliečiui A.Petraičiui už pavyzdinį elgesį išblaivinimo įstaigoje Nr.2". Sakykite,ar įmanoma tai moterų pasaulyje?Argi ims moteris iš rimtų savo gyvenimo įvykių daryti komedijos šou?Ir ar palaikys tame jos draugės?Kažin.Moterų pasaulis sukaltas iš mažų „negalima" ir „fui,kokia šlykštynė".Trumpiau sakant,moterų pasaulyje galima numirti iš nuobodulio. „Aplink vienas laukinis rimtumas,-rašo M.Milingtonas savo knygoje „Mano draugė visada prieš":- Imti,pavyzdžiui,automobilio signalizaciją.Ant raktų žiedo kabalioja pultelis su mygtuku.Paspaudei mygtuką-signalizaciją įsijungė,vėl paspaudei-išsijungė.Nuostabu!Galima einant,neatsisukus,spustelėti ir išjungti signalizaciją.Kada prieini prie mašinos-dar įdomiau.Imi spausti dar iš tolo,tikrindamas,iš kokio atstumo suveiks.Kartais,jeigu pakelti ranką aukščiau,signalizaciją galima įjungti būnant kitos aikštelės pusėje!O galima prieiti arčiau ir -paf!-išjungei šūviu nuo klubo.Gaila,kad pas mus užraktas ne centrinis,toks skambus „klact" pasigirstų kaskart,kada atsidaro visos durys.Pasiruošt!Ugnis!Klact!Puikumėlis.Aš daug kartų stebėjau,kaip mano žmona išjungia ir įjungia signalizaciją,toks jausmas,kad tai jos visiškai nežavi". Pramogos-tai vaikų privilegija.O moterys gimsta jau suaugusiomis.Jos visada žino,kas yra gerai ir kas yra blogai.Mergaitės niekada bendraklasėms nedės „knopkių" ant kėdžių.Mergaitės niekada nešvilps simpatiškam vaikinukui ir su religine pagarba nežiūrės sportinių žaidimų.Moteris,išsiskyrusi su partneriu,niekada neis į barą,kad pasigirtų prieš drauges savo gigantiškomis krūtimis ir tuo,kad kiekvieną kartą vyrai apsipila dėkingumo ašaromis,kada ji leidžia jiems prisiliesti prie savo gyvenimo laimės.Senelė niekada neužsimaus riedučių ir neįžnybs jaunam berniukui į užpakaliuką,kaip tai jai besinorėtų. Berniukai-tai visai kitas reikalas.Kada jiems sakoma,kad to nedaryk-jiems tai ir labiausiai norisi padaryti."Neliesk Murkės,kada ji ėda",-pasakė tėvai mano broliui.Bach!-ir pas jį jau 36 įbrėžimai ant fizionomijos,ir jis „stumdo" kieme savo draugams kalbą tema:"Kaip aš išdūriau".Jam linksma.Ir aš susižavėjusi nuo šio stebuklingo jo charakterio bruožo.Juk jeigu niūrumas-baisi nuodėmė,tai mano brolis visada liks šventu. Žinoma,kartais būna nesaldu nuo vyriškos šelmystės.Vyrai pastoviai perjungia televizorių ant futbolo arba multiko.Jie žiūri tupas komedijas,kurių mes pakęsti negalime.Jie užkrauna sandėliuką žvejybos reikmenimis,kad kartą per metus nuvažiuoti kur nors už šimtą kilometrų ir pagauti karosą.Jie šnabždėdami domisi muziejuje,pamatę viduramžio šarvus:"Įdomu,o jeigu duoti prižiūrėtojai šimtą litų,ji leistų mums su Stasiu juos užsidėti ir susikauti?".Jie siūlo svetainėje pastatyti stalo ledo ritulį ir kada pas juos pasibaigia pinigai,bėga į žaidimų įstaigą „Sėkmės vulkanas",tikėdamiesi ten išlošti.Jie mus pakeičia guminėmis lėlėmis,paslapčiomis suvalgo paruoštą svečiams tortą ir žaidžia savo prakeiktus kompiuterinius žaidimus per visą naktį.Siaubas. Pamenate kaip bendravo draugės seriale „Balzakiškas amžius arba Visi vyrai svo...": -Aš noriu savajam gimimo dienos proga nupirkti „Playstation". -Zit,tau patinka seksas? -Taip. -Tada nepirk jam „Playstation". Mes širstame ant vyrų.Mes piktinamės.Mes darome rimtus veidus ir griežtai ištariame:"Kaip galima būti tokiu berniuku?". -Reikalas tame,-pasakė man kažkaip vienas pažįstamas,-kad pas jus,moterys,nėra jumoro jausmo.Todėl mes niekada nesuprasime vienas kito. Nežinau,nežinau.Taip,kartais mes atsisakome parodyti supratimą,kine reikalaujame žiūrėti tik melodramas,ir mums,dažniausiai,nusispjauti,kas bus,jeigu įkišti į kseroksą galvą.Bet jumoro jausmas pas mus yra.Kitaip mes nesutiktume santykiams su vyrais.
