Kiekvienu savo veiksmu žmogus siekia laimės ir net vogdamas jis trokšta būti laimingas.Niekada nebūsime laimingi tol, kol egoizmas bus išsikerojęs, kol nebus su juo kasdien kovojama.
Labai svarbu, kad, siekdami savo laimės, nesutrukdytume kito laimei.

Nu neee. Greičiau jau reikia nieko nenorėt.
O tas Džonas Lenonas pasakė labai jau amerikoniškai apie laimę. Amerikonai net iki tiek sukvailiojo, kad teisę būti laimingu įsirašė į konstituciją.

Beje, aš ir dabar nežinau kuo noriu būti užaugus. Ir kada dar užaugsiu nežinau. Na, gal kada baigsiu storėt, tiksliau.

Tau tik taip atrodo, kad tada būsi laiminga

Kvailystė buvimą kuo nors tapatinti su profesija. ir ne tik su profesija kvailystė.
Šiaip man atvirkščiai - matematika sekėsi, bet dirbt ne

Daug kuo norėjau būti,nuo vairuotojo iki palentoologo.Kai tapau laimingu,supratau,kad įgyta specialybė nieko bendro neturi su laime...

Mėgstamas tas darbas, kuris sekasi. o dabar net sektis jis negali pas dabartinius darbdavius. bet kai dirbi sau, tai sektis negali, jei elgiesi sąžiningai

... o kas gi ta laimė? gal žino, tik vaikas, vos gautąjį žaislą rankutėj belaikąs...