Žinot,kartais nuėjus pas gydytojus,norisi nusišaut. Turiu bėdą,gal ne tiek bėdą bet ligą,kurią reikėtų gydyti,tačiau negalim nes gydytoja nepasirašo tikslios diagnozės. Situacija: mano tėvas jau 74 metų,sakysit senatvė,gal... tačiau pastebėjus simptomus,kreipiausi pas specialistus. atlikome nemažai tyrimų,dar ir smegenų kompiuterinę pasidarėme. joje išrašas toks:hidrocefalija (Galvos smegenų vandenė, hidrocefalija – tai galvos apimties padidėjimas dėl per didelio kaukuolės ertmėje susikaupusio skysčio kiekio. Simptomai: vangumas, protinis atsilikimas), Demencija(Demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai.)galutinė išvada-smegenų atrofija. Su visais atsakymais kreipiausi pas psichiatrą kad parašytų tėvui vaistus,o jis nerašo nes sako kad žmogus dar sveikas.O apžiūra vyko taip,paskaitė dokumentus ir klausia tėvo:- Ar žinote kur randatės? Tėvas atsako:-Ligoninėje. -Ar pats pavalgote? -Dar pavalgau.- O tualetą randate? -Dar pats nusimyžu...... Lyg ir juokas suėmė bet tyliu,laukiu.... Gydytoja rašo,netrukdau.... ir pareiškia kad sveikas,juk pats pavalgo.... Košmaras,sakau gydytoja bet jis vienas jau nebegali būt,reikia saugot nes ir dujinę palieka uždegtą,vaistus neišgeria ir t.t.... Kraipo akis ir viskas(gydytoja). Sakau mums nereikia jokių pašalpų ar grupių(tėvas ir taip turi antrą grupę),mums vaistų reik,o be jūsų parašo negalima jų išrašyti. Jei jie kainuotų pigiau tai niekas čia neitų,bet mėnėsiui jie kainuoja 300,mes neturime tiek pinigų. galų gale žmogus dirbo 44 metus ir nejaugi neužsidirbo? SVEIKAS......... ir vsio. Ateikit po kokių trijų mėnesių. Viešpatėliau,mums po tiek laiko jų gal nebereikės(ptfu,ptfu....lai gyvena). Išvada viena: Lietuvoje sirgi ir mirti-PRABANGA.
Prajuokinai... bet tu teisus! Nors, aš asmeniškai, irgi dar ne labai lankausi pas juos... Na, kartais pas šeimos gydytoją... Bet va, jaučiu reikės kažkada (jau greit) daryti operaciją... tulžį išmesti. Tai jau dabar pergyvenu, kaip, kiek ir ar tikrai reikės įduoti "padėką"... supratimo apie tai neturiu...
Pritariu. Pav. nuėjau pas neurologą dėl stuburo, (radikulitas) - jazau, jazau, geriau būčiau nėjus. Neurologė apskritai negydo. Taip kaip ji "gydo", tai taip bet kuri kaimo bobutė gali gydyti... O prie jos kabineto durų - milžiniška eilė susuktų, vos paeinančių žmonių būrys... Siunčia kompiuterinei tomografijai, ten primoki 200 litų. O po to gydytoja tik paskaito lapelį, kur aprašyta liga, į tą juodą negatyvą net nepažiūri. Išrašo tepaliuko ir duoda brošiūrėlę su pratimais...
Pažinčių reikia, visur tik per pažintis. Net ir dirbti jau tapo prabanga, jei neturi kažkokių pažinčių ar ryšių... bet tai nepergyvenk tuoj bus karas nebereiks nei sirgt nei dirbt (ptfu ptfu ptfu... geriau nebūtų)
Ha,ha,visą esmę puikiai apibūdino Rivakė-norint sirgti, reikia turėti geležinę sveikatą.Aš labai retai sergu, bet kai jau visiškai blogai, tai nueinu. Nueičiau tiesiai pas okulistą, bet privalau registruotis pas šeimos, kad man duotų siuntimą pas okulistą. Laukiu dvi savaites talono.Gavus siuntimą, man kartu duoda krūvą lapelių tyrimams....net pas psichologą. Pravaikštau dar mėnesį(visur reikia laukti), kol patenku pas okulistą. Tas pažiūri akis pusę minutės ir....išrašo akinius. Sumoku už abejus apie 500 Lt. Niekas negerėja, reikia eiti vėl. Istorija kartojasi vėl iš pradžių...du mėnesiai vaikščiojimo ir vėl kiti akiniai, kurie netinka. Taškas,mano kelionės pasibaigė,einu pas privatininką ir moku 200 Lt. O jei taip rimčiau? Seniai gulėčiau kapinėse, o mirusieji jau nebesiskundžia.Na, geriausiu atveju, tai iš tikro reikėtų psichologo.
Na, jei iš tikro, tai gydytojai gyvena iš kitų žmonių nelaimių. todėl ir atbunka greitai. o kur dar mažas finansavimas... bet manau, kad kaltas ne tiek pinigų trūkumas, kiek neteisingas jų paskirstymas.
Jo, su tais vaistais... jei pav. vaistai "neįeiną į to žmogaus ligos grupės numerį", jam tų vaistų neišrašo. Visos ligos sunumeruotos. Kad gauti vaistą, reikia kad suteiktų ligos numerį Ligos istorijoje... Pav. mano vyro ligos numeris buvo 67 (su vis didėjančiais skaičiukais)- tai jam priklausė chemoterapinai vaistai, Interferonas ir pan, su kompensacija. Bet Geležies preparatus privalėjom pirkti patys gan brangius, nes jam nepriklausė pagal ligos numerį... Ir šiaip, daug ten visokių nesąmonių... Gydytojai žiauriai atbukę...
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
Nors, aš asmeniškai, irgi dar ne labai lankausi pas juos... Na, kartais pas šeimos gydytoją... Bet va, jaučiu reikės kažkada (jau greit) daryti operaciją... tulžį išmesti. Tai jau dabar pergyvenu, kaip, kiek ir ar tikrai reikės įduoti "padėką"... supratimo apie tai neturiu... 
