Nesvarbu koks iš kur net ir kaip Nesvarbu ar tu „mylima“ šauksi Su pavasariu jau tipenu ir berželių lašeliais įvirsiu Į nematomas tavo mintis Į kiekvieną ląstelę pritvinksiu Tik laikyk užrakintą nakty lyg blakstienomis saugotą žvilgsnį Tik neteisk už aštrumą minčių už kietumą už pamestą viltį
BRAVO neteis ir nebūsi teisiamas o apie viltį turėjau šiek tiek kitokį matymą, na, tai kaip šuniui pameti kaulą, o jis arba graužia, arba ne, ir čia neteisk už tai, kad pamečiau viltį, o tu pasiėmei ir nusivylei, juk tik tas nenusivilia, kuris nieko iš nieko nesitiki (neturiu omenyje materailinius dalykus)
pavasaris juk, visi galai atitirpsta, man net smegenys tai gal ir kitoms taip pat, kažkas "išvarva" iš vidaus užleisdamas vietą kažkokiam naujam jausmui
parašiau tai vyrui, paskaičiau tai vyrui, gavau bučkį ir turėjau pažadėti, kad jokiomis eilėmis (nei savo, nei poetų) negadinsiu jam klausos ateinantį pusę metų ot gyvenam!!! ar galima dar skirtingesnių žmonių santuoka? galvoju, kad mes jau maximaliai leistini skirtumai gyvenantys santuokoje.
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
o apie viltį turėjau šiek tiek kitokį matymą, na, tai kaip šuniui pameti kaulą, o jis arba graužia, arba ne, ir čia neteisk už tai, kad pamečiau viltį, o tu pasiėmei ir nusivylei, juk tik tas nenusivilia, kuris nieko iš nieko nesitiki (neturiu omenyje materailinius dalykus) 
tai gal ir kitoms taip pat, kažkas "išvarva" iš vidaus užleisdamas vietą kažkokiam naujam jausmui