Minčių nuotrupos po perskaitytos A. Sviyash`o knygos „Protingo gyvenimo technologija"
***** Mes ateiname į šį Pasaulį, lyg turistai į Nacionalinį parką, gavę Kūrėjo bilietą.
Mes apžiūrinėjame, grožimės ir džiaugiamės. Saugomės pavojų, stengiamės išgyventi...
Mums nederėtų Pasaulio kritikuoti. Juk tai ne mūsų namai. Mes esame tik svečiai...
Negalima piktintis, kad žirafos kaklas per ilgas, arba, kad tigras sudraskė antilopę...
Ne mums kritikuoti Kūrėjo darbus.
Kiekvienas turime Nuodėmių indą, kurį atsinešame iš kitų gyvenimų –
mažiau ar daugiau pripildytą tamsaus skysčio – nuodėmių. Šiame gyvenime
mes turime stengtis ne papildyti savo Nuodėmių indo, bet jį patuštinti.
Bet koks nepasitenkinimas gyvenimu ar žmonėmis – tai tamsūs lašai į tavąjį Nuodėmių indą.
O bet koks geras darbas ar jausmas – ir keli tamsūs lašai išteka iš to Nuodėmių indo ...
Kiekvieną tavo atodūsį seka akyla Prižiūrėtojo (Angelo) akis. Tai jis
sprendžia, kaip tave auklėti, kad mokytumeis suvokti savo klaidas.
Jei tau ima nesisekti, jei pametei, praradai kažką brangaus, jei apniko
ligos, jei įsipainiojai į teismus – tai aiškus ženklas, kad gyvenime
darai klaidas ir Prižiūrėtojas tave auklėja.
Už kiekvieną neteisingą poelgį gauni atitinkamą pamoką.
Jei esi pernelyg godus, arba kažką apgavai – prarandi pajamas...
Jei kažką terorizuoji, didžiuojiesi, elgiesi despotiškai – prasidės teismai, ar netgi apniks ligos...
Ir pan.
Jei mes priimsime Pasaulį tokiu, koks jis yra, džiaugsimės tuo, ką
turime, atleisime ir mylėsime visus žmones ir visus gyvus padarus – mes
gyvensime ilgai ir laimingai. O numirę – išeisime į Kitą Pasaulį, kur
kitokie, dvasinai, o ne kūniški dėsniai...
Ir kuo tavo Nuodėmių indas bus pilnesnis, sunkesnis - tuo žemesniuose Dvasiniuose sluoksniuose tau teks likti po tavo mirties...
O jei Prižiūrėtojo pamokos tave supurtys, jei tu susivoksi, ir imsi
gyventi pagal Kūrėjo planus – tavo Nuodėmių indas liks pustuštis ir tu
lengvas ir šviesus sugrįši pas JĮ
O po to tu vėl galėsi aplankyti Žemę, pasirinkęs - kokioje šeimoje, kuo ir kur tau gimti...
Va, va. Pamačiau autorių, ir iškart pagalvojau, šitoje knygoje ar ne yra nuodėmių indas. Ten baisu. Jis pildosi, pildosi, kol mes jame paskęstame, kai paskęstame tada susergame... ir amen. Bet išeitis yra, mes galime tų nuodėmių nuleisti truputį.
Autorius iš budizmo ir krikščionybės padarė tokią mišrainę (visai ne Vinigretą).
Pirmiausia, painu ir nepagrįsta. Mes žinome daug godžių žmonių ir... jie kuo puikiausia gyvena. Žinome ir apgavikų, ir jie nesiskundžia... Ir tikėtis, kad kažkada, po jų mirties, su jais atsiskaitys kažkas, na... teorija.
Mes niekad nesužinosim koks kito žmogaus gyvenimas yra IŠ TIKRO. Juk mes tik iš šono matome, galime įsivaizduoti... Svijašo teorijos, kaip ir daugelio kitų filosofų... Kai ką galima pasiimti, kai ką atmesti... Aš tai niekad niekuo aklai nepasitikiu. Visuomet gautą mintį perleidžiu per savo suvokimo prizmę. Manau, kad tu taipogi...
Ir mes NEŽINOM nemažiau negu Svijašas. Nepyk, Dal, bet tikrai labai kritikuotinas autorius, nerandu savo konspekto, bet jo skaičiau atrodo 2 ar 3 knygas, ir... liūdnuma.
Kaip ir viskas ,kas susiję su Kūrėju,turi būti primama kaip dogma ir siūloma pasikliauti juo,nesistengiant suprasti.Tai kam mąstyti ,stengtis,jei kūrėjas tau davė likimą ir nusprendė už tave? A...kaip kompensaciją galėsi pasirinkti šeimą ,kurioje gimsi.Kaip tik ne-,tai Kūrėjas paskirs tau gimimo vietą ir laiką...tu lauksi savo eilės.Žinoma,jei tai iš viso ne pasakos.
Gal ir pasakos, kas žino? Niekas juk iš tiesų nežino, kas ten ir kaip... Šiaip, žmonės mąsto, svarsto... Juk sunku priimti mintį kad va, pragyvenom, pravargom, prasidrąskėm... o galop, numirsim ir viskas. Išnyksim...
Mes čia kitame dienoraštyje kalbėjomės- Dalmara sakė, kad anos tiesos pasenusios ir ji turi kitų. Va ir įdėjo. Bet tai nei mano, nei jos tiesos, kažkieno, kitų žmonių. Todėl savo dienoraščiu nemėginsiu nieko įrodyti. Laimė nesu tiek kvaila, kad mėginčiau atrodyti protinga.....
Žmogaus gyvenimas-nė kiek ne kitokios džiunglės ,nei žvėrių pasaulyje.Gal tik forma įvilkta į gražesnį rūbą....bent aš nemačiau nuolaidaus ,neapsukraus ,,kačiuko" tipo žmogaus,kuris gyvena gerai.O gerai-tai daugiausia turtingai,nors dabar visi pradėsime choru šaukti,kad turtas nėra priemonė laimei.Taip sako tik fanatiški tikintieji ir nesugebantys to sukurti.Ir kuo daugiau žmogui sekasi,tuo labiau jis spinduliuoja.Atsistokime prieš veidrodį kada jums bėda,ir kada jums kažkas pasisekė....ką jūs pamatysite?
O ar čia ne dėl to, kad žmonės tokias džiunglių taisykles diktuoja?. Galbūt mes elgdamiesi pagal tokias taisykles, tokį pasaulį ir sukuriam? Maža dalimi, žinoma, bet visi po kruopelę ir jeigu dar sąmoningai, tai tikrai išeina ne kas.
Kiek žinau,krikščionybė lygiai taip pats sako apie angelus.Jei kiekvienas žmogus turi po angelą ir jis jį saugo,tai iš kur tiek daug žuvusių,nužudytų ,pamestų?Šis teiginys man atrodo toks absurdiškas.
Kodėl? Aš nežinau kur rast, kad Šv. Rašte apie angelus, saugojančius kiekvieną žmogų parašyta. O kur rast apie tai, kad ne nuo žmogaus nuopelnų jo gyvenimo sėkmė priklauso, žinau (ne be reikalo Zebroj tokiom temom tiek kalbėjau
Man įdomiau kaip čia yra su tais gerais darbais. Sakoma, kad "bet koks geras darbas ar jausmas – ir keli tamsūs lašai išteka iš to Nuodėmių indo ...". Bet gerus darbus daro ir gerus jausmus žmonės paprastai patiria saviems. O tų savų tikrai ne kiekvienas vienodai turi. Net jeigu sakysit, kad visi žmonės yra savi, tai vistiek nepatikėsiu, kad visi vienodai gėrio iš kitų patiria, kad patiem tuos gerus jausmus spinduliuot.
Mąstančių nemėgsta visi žmonės, ne tik tikintieji. Na, gal labai retas kuris mėgsta. O dar kita "bedieviška" mintis man kilo, kad žmonėm kažkuo tikėti yra ramiau ir saugiau. Ne Dievui tas tikėjimas reikalingas, bet žmonėms.
O man kilo mintis....tai pradžių pradžia. Paprastai žmogus negimsta kažkurio tikėjimo,jam jį primeta tėvai ir aplinka,o tikintieji nemėgsta mąstančių....tikėti privalai aklai ir vsio. Ir nesukti jiems galvos,nes jie ir patys nežino atsakymų.Bet tikėti reikia,nes kitaip esi bedievis.
Kiek gyvenime pastebėjau - tai gėrį spinduliuojantis žmogus pritraukia prie savęs būtens gėrį. Ir atvirkščiai. Sakoma, kad gero žmogaus net nužiūrėti "bloga akis" negali, nes prie tokio blogis "nekimba".
Reikia būti mąstančiu. O mąstantis žmogus - išklauso įvairių nuomonių - tai pažinimas. Kuo daugiau įvairių nuomonių sužinai, tuo daugiau turi medžiagos apmąstymams.
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]