Metai skaičiuoja paskutines valandas. Ir vėl įprasti ir
kaskart vis kitokie metų apmąstymai. Metai nėra tiek ir mažai žmogaus gyvenime,
tad įvertinti kokie jie buvo, pasimokyti iš klaidų, numatyti pagrindines
kryptis, manau, vienas iš mąstančio žmogaus užduočių.
Nežiūrint rimtų krizių, galima sakyti,- metai buvo geri.
Nebuvo stovėjimo vietoje, buvo žengimas į priekį. Tegul ne tokiais dideliais
žingsniais, kaip norėtųsi, bet jis buvo. Beje, senokai jau ir nebenoriu visko
ir iškart, deja, tokie norai veda į „nieko ir pamažu".
Krizės, nuostoliai turi ir teigiamų savybių. Ypač gerai
pamatai žmonės, kuriuos laikei draugais. Matai, kaip esi atstumiamas, o kieno
kaip tik pritraukiamas. Matai, kaip žmogus stengiasi nutolti, o kitas kaip tik
priartėti ir padėti. Tad, labai lengva spręsti, kam esi kažkokia vertybė, kaip
žmogus, o kam svarbiausi tik gražiai išpiešti popierėliai vadinami pinigais.
Juokinga, kad šie popierėliai kai kam užgožia žmogų.
Juokinga, kad net jausmai priklauso nuo jų kiekio. Tačiau ir aišku, pas ką
neisiu net lėkštės sriubos, jeigu neduok Dieve... :)Galų gale, man tai esmės nesudaro,- testus
išlaiko ne visos, ir... tegul joms būna lengvas kelias. Tačiau – įspūdį paliko,
dėl to ir miniu.
Kažkiek paveikė ir senųjų „kiemelių" praradimas. Ir vėl tas
pats klausimas,- pinigai ar žmogiškumas? Skaudu ne tiek dėl prarastų lėšų,
skaudu, kad kai kas paaukojo savo draugus, paaukojo įdomią bendravimo erdvę,
erdvę tokią savą mums visiems, dėl kelių litų. Dabar „kiemeliai.lt" jau
reklamuoja kaimo turizmą. Ką gi... reklama progreso variklis, tik ar
žmogiškumo?
Ai, tiek to. Metai buvo geri, buvo mylėta, džiaugtąsi, įgyta,
laukta ir sulaukta. Buvo nemažai išmokta, perskaityta eilinė krūva knygų.
Reikia brėžti brūkšnį, pabaigti kelis likusius darbelius ir žengti į 2012.
Naujus, įdomius, pilnus perspektyvų ir galimybių. Tikiuosi, sau, ir visiems
linkiu, kad ateinantys metai bus geresni, linksmesni, jausmingesni, kad mes
tapsime dar labiau žmonėmis.
Tad GERŲ NAUJŲ METŲ, mielieji kiemeliukai. Džiaukitės,
siekite, judėkite į priekį. Ir nesijaudinkite, jeigu likimas uždaro duris. Kaip
taisyklė, kai užsidaro durys,- atsidaro vartai. Gerų metų VISIEMS.
Įdėmiai perskaičiau, kaip ir iš šalies, nes nežinau kai kurių žlugimo atsigavimo peripetijų kam nukirsti už tai galvą sakykite esu kirsta laužta trypta ir vėl prisiklijavusi.... Svarbiausia kiemo energetika...kol kas neprarūgusi, jumoru pakaustyta, o kas be jo ? (keiksmažodžiai tai ne jumoras, o jo stoka...) 2011-tų nebepavysime, kada nors patys ataskaitą atsiųs per Laiko PAČTĄ. , o 2012- tieji tokie švieži ir girgždantys po padais klojasi. Slidu. Atsargiai sverkime žodžius šalia ŽMOGUS
Dvelkia nuoskauda.Bet aš nejaučiu nuoskaudos nei dėl prarastų popierėlių,nei prarastų Kiemelių LT,nei prarastų draugų ir nieko nekaltinu.Tie,kurie liko anoje pusėje,mūsų visai nelaikė draugais...tik kažkur sutiktais žmonėmis,kurie pilka mase slenka pro šalį,nes kiekvienas renkasi tai,ko jam reikia..O šitie Kiemeliai prastesni? Man metai buvo prastesni tik finansine ir laiko prasme,bet nėra to blogo,kas neišeitų į gera....daugiau laiko kitoms vertybėms,daugiau laiko pamąstymams.
Tai nieko neįpareigojantys, tiesiog apmąstymai. Tiesa pasakius, pasirašiau sau, paskui aptryniau, ir sprendžiau, įdėti ar ištrinti. Nusprendžiau įdėti, nors... kažin ar teisingai.
Taip... metai prabėgo labai greit. Jie turi tokią savybę - nuolat trumpėja... Mane tai labiau nuliūdino padidėję mokesčiai praktiškai už visas paslaugas, ir jaučiu visų kainų pakilimą... Dėl Kiemelių.lt - tai ten manau visai nauji žmonės iš tikrų Kiemelių kaimo, bereklamuojantys savo sodybą... (Yra toks kaimukas - Kiemeliai Vilniaus apskrity, žinau) Viskas juda ir keičiasi... kai kas nuvilia, o kai kas ir džiugina. Juk nebūna taip, kad viskas vyksta tik teigiamai. Antraip ir nesužinotume, kas yra bėdos, negerovės, išdavystės ir praradimai. O kokie bus ateinantys 2012 metai? O kas ten žino? Pagyvensim - pamatysim.
gyvenimas teka ta pačia vaga,su metais tekėjimas vis greitėja ir greitėja....apie pamastymus,net nežinau,atrodo mastymas dar nesikeičia,dar nepabodo kiemeliai,dar visi įdomūs ir smagūs,to ir linkiu ateinančiais metais,išlikim,nesikeiskim,būkim tokie kokie esam....
Aciu uz palinkejimus Sauliau bet as metus skaiciuoju kitaip... Vaiku augimu,pasiekimais o sverbiausiai seimos buvimu kartu.... Nieko nera nuostabiau kai visi susirenkam prie bendro stalo,kai dalijames dziaugsmais ir rupesciais,kai galime vienas kitam patarti ar padeti... Tik suglaudus pecius greta,bus lengviau atlaikyti ir krize ir negandas... Linkiu VISIEMS supratimo ir silumos,kas neturi surasti antraja pusele su kuria prie zidinio galesite meiliai apsvarstyti viska. O kas turite,saugokite ir puoselekite vienas kita.....
Gražus dienoraštiškas dienoraštis. Apmąstymai, mintys, išgyvenimai... O aš jau senokai nesvarstau metų kokybės.... Nes mes nežinom, kas iš tiesų gera, o kas bloga... gal tai, kas atrodo mums bloga, iš tiesų atneša tik gera ir išgelbsti mus nuo didesnės blogybės.... Visiems mums duodami išbandymai pagal mūsų jėgas. Kartais pagalvoju, kad turbūt esu gan silpnas žmogus, kad mano gyvenimas gan paprastas ir lengvas.... Tad sunkumų dažniausiai prisigalvoju pati Paįvairinimui Ačiū už linkėjimus. Linkiu ateinančiais metais daugiau ramybės, stabilumo, saugumo, šilumos....
Nauji metai- tai tik dar vienas mums pakištas kelias, kuriuo žingsniuoti pradedame tarsi naujai gimę ir besimokantys vaikščiot. Ir imam, kokiu tas kelias bebūtų- na pagal nuopelnus gal, o gal ir ne. Ar analizuoti buvusį kelią, mąstyt apie jį- vienareikšmiškos nuomonės nėra. Ar mąstyti apie tai, kur eisime, kur neklysime, ką pastebėsime ir kas mūsų neapgaus- ar tai tikslu ir teisinga? Juk mes tik kūdikiai, su ribotomis mąstymo galimybėmis...
Nesutikčiau, kad Nauji Metai - naujas kelias. Manyčiau, tai tam tikra riba apmąstymams. Juk mūsų patirtis, mūsų klaidos, mūsų darbai niekur nedingsta, tai buvo tarsi pasiruošimas kitiems darbams, tikslams, kurie bus jau Naujais Metais.
O analizė reikalinga. Tik ne tam, kad vėl PERGYVENTI klaidas, tai - tuščia. Reikalinga ji tam, kad klaidų nekartotume. Kaip reikalingi ir tikslai. Juk jeigu mes nežinome kur einame, kaip sužinosime, kad nuėjome?
Tikslai.Žinoma,gal ir gera turėti tikslą.Sužinosi,ar nuėjai.Čia kaip robotui. Bet dar geriau visai be tikslo...eini ,eini surasdamas begalę mažesnių ir didesnių netikėtumų...kartais geresnių,o kartais ir blogesnių.Bet juk tai ir reiškia gyventi .
Įdomu, kuris labiau robotas, ar tas kuris eina, kad eiti "ieškodamas netikėtumų" (taip eiti gali šuo, katė, tarakonas), ar tas kuris eina su tikslu, beje, savo tikslu, kurį nusibrėžė pats. Gal ir toli pažengė technika, tačiau negirdėjau apie robotą vykdantį SAVO tikslus.
Nežinau kokie tie metai buvo. Kam jie būna ryškūs, tas pamato geri ar blogi. O aš turbūt su metais išvis nepataikau į koją arba jie mane seniai paliko Beje, iš kur žinot kas būna klaida, kas ne? Nežinau ir turbūt dėl to neturiu apie ką mąstyti.
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
Įdėmiai perskaičiau, kaip ir iš šalies, nes nežinau kai kurių žlugimo atsigavimo peripetijų 
kam nukirsti už tai galvą sakykite 
, o 2012- tieji tokie švieži ir girgždantys po padais klojasi. Slidu. 
sverkime žodžius šalia ŽMOGUS 
.O šitie Kiemeliai prastesni? 
bet as metus skaiciuoju kitaip... Vaiku augimu,pasiekimais o sverbiausiai seimos buvimu kartu.... Nieko nera nuostabiau kai visi susirenkam prie bendro stalo,kai dalijames dziaugsmais ir rupesciais,kai galime vienas kitam patarti ar padeti... Tik suglaudus pecius greta,bus lengviau atlaikyti ir krize ir negandas... 
