Savaitgalį daug dirbau su medžio apdirbimo staklėmis ir jau kokia 20 metų kaip griežtai laikausi savo priesaikos - nekišti į stakles trumpesnio kaip 1 metras lentgalio .
Kažkada (jaunystėj) paskubėjau ir tik chirurgo profesionalumo dėka dabar turiu visus kairės rankos pirštus , nors girdėjau tokią nuomonę , kad geras stalius turi būti mažiausiai be dviejų pirštų . O jūs , gal esat kur nors , kam nors , ką nors prisiekę ?
Oi,kokia gera tema Esu..esu...esu,bet ar įvykdžiau visas?Hmm....žinoma,kad ne .Kažkada nustatė ligą ir prisiekiau(buvau netikinti)...dieve,jei tu esi ,duok man 10 metų gyvenimo paauginti vaikus,juk ne sau prašau.Davė su kaupu,o aš įvykdžiau priesaiką.Gal būt tai atrodo kaip derėjimąsis turguje....aš tau,o tu man.Bet yra, kaip yra. Sakiau ne kartą vaikams...prisiekiu,-tai paskutinis kartas ,kad aš tave išleidžiu,nuperku ir t.t.Ką ten.....tas paskutinis- tai prieš milijoninį paskutinį.
Tu čia klausi apie mūsų priesaiką,kurią mes duodame laisva valia,o prezidento,seimo,gydytojų priesaika,kur būtina prisiekti?Gal todėl ji nieko ir neverta,nes sulaužius tą priesaiką,baudžiama tik tada ,kai reikia suvesti kokias nors tarpusavio sąskaitas.
Oi, esu.. Bet ne taip ir daug. Stengiuos nesišvaistyti priesaikomis. Geriau sakau- aš pasistengsiu, gal būt padarysiu (kas reiškia beveik visada- atstokit ), nes kai prisieki, tai nori nenori turi ir tęsėt. O jei priesaika ištarta netikint, jog galėsiu? Keblu... Taigi va, jei kas išgirsit, jog sakau- gerai, pasistengsiu, žinokit.....
Priesaikų gal ir nedaviau, bet savų nerašytų taisyklių, įpročių, kurių stengiuosi laikytis, turiu nemažai... kartais jie keisti ir logiškai nepaaiškinami... tarkim, pradėt lipt laiptais dešine koja ir skaičiuot laiptus gaunasi kažkaip net netyčia, įpratau vaikystėj...
Tiesa,dėl tų staklių....iš tikro,dauguma stalių -nupjautais pirštais.Vienas zebrietis sugalvojo eiti dirbti staliumi,tai lyg tarp kitko sakėm...atsargiai,pirštų nenusipjauk.Akurat,po pusmečio ant rankos liko tik 2 pirštai.Griuvo gyvenimas taip stagiai,net graudu.....po to viskas slinko tik žemyn.
Mano kaimynas stalius atvirkščiai - kol buvo su pirštais, buvo stalius, tiksliau, buvo gyvas. Kai būdamas gal virš 90 ies nusipjovė du pirštus, ir gyvenimas neteko prasmės, nebegyveno nedirbdamas. Beje, nusipjovė dirbdamas antrą Kalėdų dieną.
šią minutę prisimenu tik vieną priesaiką, tai mesti rūkyti, kad tik dukra pasveiktu. tuo metu ji dar mažytė sirgo plaučių uždegimu. sėkmingai buvau metusi porą metų
.Kažkada nustatė ligą ir prisiekiau(buvau netikinti)...dieve,jei tu esi ,duok man 10 metų gyvenimo paauginti vaikus,juk ne sau prašau.Davė su kaupu,o aš įvykdžiau priesaiką.Gal būt tai atrodo kaip derėjimąsis turguje....aš tau,o tu man.Bet yra, kaip yra. 
