Šią istoriją aš parašiau būdama 23 metų.Paskui,lengvai pakoregavusi,netgi publikavau kažkokiame moteriškame žurnaliuke.Šioje istorijoje beveik viskas tiesa.Bet žinoma neapsieita be meninių pagražinimų.
...Ir likau aš viena.Gal,galvoju,ištekėti?To niekšo pykčiui.Skambinu Gacapūkiui:
-Aš sutinku.
-Su kuo sutinki?
-Sutinku tapti tavo žmona.Tu man balandyje pasipiršai.Pameni?
-Ne...
-Na kaip gi!Pas Astą,per gimimo dieną.
-Ne,nepamenu.Girtas,tikriausiai,buvau...Aš,aplamai,blondines mėgstu.Su ilgomis kojomis.
-Galėtum būti ir originalesniu,-sakau.-Su tokia pavarde.
Bet prie veidrodžio priėjau.Stoviu,mąstau...Ištepti plaukus hidropiritu?Įkišti į galūnes Jelizarovo aparatą?Ar iškart pasikarti?...
O gal skelbimą parašyti?"Mergina,b/k/į ir su dideliais p/u trokšta susipažinti.Žavėsys.Kulinarinis talentas.Tėvai Vladivostoke".
Galų gale juk vedą ne tik fotomodelius.Kitaip visi jau seniai būtų išmirę,kaip mamontai.
Pradžiai perspėjau Astą:
-Noriu susipažinti su normaliu vyru.
-Ne tu viena...
-Tai pas tave juk Stasys!
-Mes,rodos,apie normalius kalbame?...
Bet vakare skambina:
-Radau!Tetos pažįstamos sūnus.Mokslo kandidatas,dviejų kambarių butas centre,akys!...Vienu žodžiu rytoj pas mane...Apie ką tu kalbi?Kokios apžiūros?Tau ką jau ir arbatos malonioje kompanijoje išgerti negalima?...Viskas,laukiu.
Aš nupirkau tortą.Asta nupirko tortą.Kandidatas atsinešė sausainių.
-Mamytė kepė!
Nu ir velniai tave matė,galvoju.Bet jis apsunkino:
-Reikia namo paskambinti.Nudžiuginti,kad atvažiavau laimingai.
Jis džiugino minučių keturiasdešimt.Mes tuo laiku išgėrėme arbatą.Suvalgėme kremines rožytes.
-Na,kaip jis tau?-pažemintu balsu paklausė Asta,linktelėjusi galvą į atvykėlio pusę.
Aš gūžtelėjau pečiais:
-Nesuprantu,apie ką taip ilgai galima kalbėtis su mama...
Asta nusikvatojo ir stuktelėjo mane po stalu su koja:
-Tikriausiai klausia ką reikės daryti jeigu tu imsi lįsti bučiuotis.
-Labai šmaikštu,-susiraukiau aš,trindama koją.-Dabar pas mane bus mėlynė.
Kada pavyzdingas sūnelis atsiplėšė nuo telefono,aš iškviečiau taksi.
-Pas mane,-sakau,-senelis susirgo.Reikia anksčiau grįžti.
-Žinoma,žinoma...Man irgi laikas.Dar į vaistinę užeiti norėjau.
Asta ėmė plauti puodelius.Nusižiovojo:
-Kur jūs?Pasedėkite dar...
Svetys nepastebimai dingo.
-O!Pas jūs patogumai sujungti,-pasigirdo už sienos jo balsas.
-Aš tuoj atnešiu rankšluostį,-pasakė Asta.
-Na ką jūs....-kandidatas atvėrė duris ir nukratė šlapias rankas virš mano batelių.-Nesirūpinkite.
Paskui aplamai įvykdė kažką tokio keistaus.Aš net drįsčiau pasakyti-neįtikėtino.Trumpiau.Jis iš kišenės ištraukė pomadą,atsuko dangtelį....Aš sustingau iš siaubo.Į Astą žiūriu.Toji akis išvertė-tipo o aš iš kur galėjau žinoti?
-Gal jums veidrodį duoti?-klausia.
-Ne,-sako kandidatas,-dėkui...
Grakščiu,vos pastebimu judesiu,praveda su pomada per lupas.Sučepsėjo ir nusišypsojo.Matyt jam ši procedūra jau įprasta.
Ant slenksčio sustojo:
-O galima aš atsipjausiu gabalėlį torto mamai?
-Imkite visą,-išsigandusi pasakė Asta.
-Oi,kažkaip nepatogu...-ėmė rišti dėžutę virvute.
Mes atsisveikinome ir išėjome.Laiptų aikštelėje buvo ankštoka.
-Mygtuko neatleiskite,-perspėjau aš,-kitaip liftas neatvažiuos iki kinų Velykų.Čia sava sistema.
Mano kavalierius sunkiai atsiduso.
-Kada mes vėl pasimatysime?-paklausė neatsisukdamas.
Aš tylomis jo nugarai parodžiau špygą.Už Astos durų pasigirdo kikenimas.Kandidatas sudrebėjo.Aš savimi uždengiau durų akutę:
-Jūs,atleiskite,žydras?
-Kodėl taip iškart žydras?-nepatenkintas atsiliepė kandidatas.-Čia jūs taip dėl pomados?...Tai ji juk higienai.Pas mane dažnai lupos trūkinėją.
-O nagai pas jus netrūkinėja?-klausiu.
-Žinote,būna...O kas?
-Yra gera priemonė.Lakas „Revlon".
-Ką jūs sakote!
-Šimtaprocentinis rezultatas!Ypač geras purpurinis-raudonas...
-Raudonas-gal kažkiek per daug iššaukiantis,-suabejojo kandidatas.-Man kažką kukliau.Kažką rožinių tonų...Kaip vyrams.Jūs suprantate?
-Galima ir rožinius,-sutikau aš,įeidama į liftą.-Nors efektas,žinoma,silpnesnis...
Visą kelią mane šiek tiek pykino.
Ryte atskuodė Asta.
-Na kaip?
-Dėkui,-sakau,-brangioji draugė už rūpestį!Jaunikis kaip reikiant!
-Gerai jau,ko tu,-taikiai atsiliepė Asta,-pirmas blynas visada prikepa...Ruoškis.
-Kur?
-Nu tu duodi!Tau vyras reikalingas ar ne?
-Reikalingas.Bet saldaus daugiau nevalgysiu!
-Nusiramink.Tu man geriau pasakyk apie ką dažniausiai rašo vyriški žurnalai?
-Apie futbolą.
-Ne.Dažniausiai jie spaudina instrukcijas tipo „Kaip susipažinti su mergina".
-Na ir ką?
-O ir tą,kad šiandien mes jiems padėsime...
Asta paėmė pauzę.
-Na ir?...
-Padėsime vyrams susipažinti su mumimis!..
-Ak,na taip...-sakau.-Na jei jau jie tik apie tai ir tesvajoja.
Trumpiau,nuvažiavome mes į Gedimino prospektą.Padėjėjos,blin...Šen ir ten pradreifavome keletą kartų.Po kiekvieno rato pirkdavome ledus.Einame,žiaumojame....Rodos kavalierių turime-vaikšto,kojomis judina ir stovi prie kavinių alaus,o gal ir ne-horizontas švarus,kaip liepos mėnuo.Tik sukruto,rankomis mojuoja-„Miss,bei plyz zis vandivul lithuanian suvenyr..".Vienas tik džiugina-jie mus su Asta priima už nežemiškas būtybes.O tai jau neblogai.
-Davai dar po vieną ledų,-pasiūlė einant trečią ratą Asta.
-Su tokiais tempais,-sakau,-man greitai teks ne vyro ieškoti,o į anoniminių storulių bendriją įsirašyti....
-Da nu tau!Ledai-tai dėl maskiruotės.Tarsi ne šiaip šlaistomės.O su reikalu.
-Ne,-tvirtai sakau aš.-Užteks.Laikas liesėti.
Ir čia matau-tiesiai ant tilto,ant mažos sudedamos kėdutės,sėdi babulkė.Apvali tokia,švari.Sėdi sau viduryje prospekto ir raugintus kopūstus pardavinėja.Na biznis pas ją toks.
-Po kiek?-klausiu aš.
Asta net prunkštelėjo:
-Tu ką,išdurnėjai?
-O ką,-sakau,-dietinis produktas.Turi vitaminų „Y".
-Mes juk čia susipažinti atėjome!O tu su savo silosu...Visus vyrus išbaidysi.
Babulkė įsižeidusi karktelėjo:
-Tai aš ir žiūri,kad kavalieriai tik apie jus ratus ir suka.
Mes pratylėjome.Paėmėme grąžą ir atsitraukėme.Pabaigėme valgyti ledus,nusivalėme lipnius pirštus ir apkeikėme vyrus.
-Dundukai,-supyko Asta.-Pilypai triušiniai!Čia dvi tokios merginos,o jie...Eik,eik dėdul,ne tau pasakyta...Ne,reikia imti iniciatyvą į savo rankas!Štai matai aną gražuolį?...Tu jį tuoj pakabinsi.
Asta bakstelėjo pirštu į baltą šviesą.Aš pasisukau ir apkvaitau.Šalia gatvės muzikantų stovėjo mano svajonių vyras.Aukštas,gražus,įdegęs.Rodos,kad jis ką tik išlipo iš cigarečių reklamos plakato.Tik ką medžiojo savo buivolus „Malboro" šalyje,pavargo ir prigt į gatvę.Šypsosi...
-Nu tiesiog iš žurnalo viršelio,-susižavėjusi šnabžda Asta.
-Nieko ypatingo,-nusisukau aš.
-Sudreifavai,-atsiduso draugė.-Taip aš ir žinojau.
-Kas?!Da man...Da man su juo susipažinti-kaip nusispjauti.
-Na tai eik ir nusispjauk.
Kas beliko daryti?Einu prie gražuolio.Taip grakščiai maišelį su raugintais kopūstai mojuoju.Madinga ir stilinga,nu vienu žodžiu...
-Kuo jus vardu,ponaiti?
Jis,vargšelis, net sudrebėjo.
-Ką?
-Koks,sakau,tavo vardas?
-T-tomas....
-Aaa...Na gerai,aš einu...
Tomo žandikaulis užsivėrė ne iškart.Tiksliau jis jo visai neužvėrė.Taip paskui mane ir bėgo,atvėręs burną.Kada pasivyjo,iškvėpė:
-O jūs,iš tikrųjų,tai ko?...
-Nieko,-sakau,-įsimylėjau.Palaikykite kopūstus...
Na vienu žodžiu mes apsikeitėme šypsenomis ir telefonais.Jis man net ranką pabučiavo.Kavalierius.
-Blin...-pavydžiai,eidami link autobuso, kramtė Asta nagą.-Dabar jis tave visam gyvenimui atsimins.Jam,tikriausiai,nė viena mergina prospekte nepasiūlė palaikyti pusę kilogramų raugintų kopūstų.
-Žinok saviškius...-neįtint nuraminau aš ją.-Sakiau gi,vitaminai „Y"-siaubinga jėga!
Ir čia pratrūko.
Tikriausiai iki to jaunikius ilgai laikė kažkur užrakintus slaptame VSD bunkeryje,o paskui-hop ir iškart visus išleido į laisvę-gerinti demografinę padėtį šalyje.Ir jie,kaip spermatozoidai,ėmė daryti chaotiškus kūno judesius.
Ėmė vyrai gatvėje į mane spoksoti.Transporte kabinėtis.Štai ką reiškia įsimylėjusi moteris.
Tomas skambina kiekvieną vakarą.Savaitgaliais į teatrą,parodas,užmiesčio piknikai.Aš rodau kaprizus:"Ak,kodėl tu taip daug dirbi?...Ak,noriu į Italiją!...Ak,į tave taip visi žiūri!...".
Bet ir pati patykomis žiūriu į ką noriu.O kaip kitaip?Moteriška širdis-į tokia!Ji juk ne akmuo...Ji plastilinas-riešutas šokolade....Rojaus malonumas.
Išeinu kažkaip į kiemą.Lyg ir su katinu pasivaikščioti.O pati jaunus žmones apžiūriu.Kaimynas mašiną remontuoja-su protinga veido išraiška ardo senutį „Opelį",draugai jam padeda-patarimus dalina,marškinius nusivilko,bicepsais žaidžia.Peizažas tiesiog neblogas....Ypač netekėjusioms merginoms.
Sėdžiu,reiškias,aš ant suoliuko-tyliai,tyliai.Skaitau „Bedugnė virš rugių lauko".Nei rugių,nei bedugnės jau neatskiriu,o vis labiau įdegusiu kaimynu žaviuosi ir primetu,kaip su juo čia artimiau susipažinti.Svajoju-štai prieisiu ir pasakysiu-„Pas šį karbiuratorių adatos įpurškėjas visada užsiveda iš pusės pasukimo".Na ar kažkas panašaus.Kad pas juos visus žandikauliai ant šlepečių nukristų,o kaimynas pagalvotų:"Ak,na kokia protinga ir graži mergina!".
Sėdžiu,įsisvajojusi,o mano Bartas,mano kambarinis,tuo metu prie žemės spaudžiasi.Čia jis vietinį uodeguotąjį autoritetą pamatė.Konkretų katiną su banditišku snukiu.Tas aplink vaikščiojo,ieškojo inteligento su skrybėle,kažką panašaus į mano Bartą,o kaip pastebėjo,taip iškart ir ėmė ratais vaikščioti-savo katiniškas tatuiruotes demonstruoti ir aplamai-nusiteikięs ryžtingai.Ir radiusas vis mažyn ir mažyn...
Bartas,žinoma,iškart nuliūdo.Dairytis ėmė.Jis pas mane net prieš tarakoną vienas prieš vieną neišeina.O čia toks urolagas juostuotas...Su viena nugriaužta ausimi....
Jaunuoliai susidomėjo.
-Reikia evakuoti snarglių,-rėkia.
Ot ir nifiga!Atstokite,aš skaitau.
Ir čia katerą-prikt-daro šuolį.Alė op!Pantera,džiunglių audra!Pas mano Bartą reakcija ne kažin kokia."Viskas" aplamai atpalaiduoja....Todėl per snukį lengvai gavo...Sukaukė,kaip keturiasdešimt tūkstančių brolių.Firktelėjo ir herojiškai davė grąžos!
Vaikinai paliko automobilį ir metėsi į kovą:
-Iš kairė,iš kairės apeik!...
-Gelbėk inteligenciją!
Jie šokinėjo ir rėkavo,kaip indėnai.Išgąsdino ne tik katinus,bet ir visus kas gyvas kilometro radiuse.Kiemas išmirė-paukščiai išgąsdinti nutylo,senolės uždarė langus,mamos išsivedė vaikus iš smėlio dėžių.Paskutiniai išsimuilino šunininkai-didvyriškai uždengdami savo krūtinėmis dantytus bulterjerus...Atsargiai:vyrai karo take!
Bartą teko nuimti nuo medžio.Cirkas tęsėsi.Patarimus davinėjo net pensininkai iš penkto aukšto.Norėjo iškviesti malūnsparnį,gelbėjimo tarnybą,gaisrinę,greitąją, ir dar dievai žino ką.Bet Bartas nukrito pats.Po medžius jis karstosi dar blogiau nei mušasi.
Vyrai herojų pagavo žolėje,pasukinėjo jį.Žaizdos buvo apžiūrėtos ir pripažintos nerimtomis.
-Chebra,nekandžiokite vienas kito-pradainavo kaimynas ir mirktelėjo man.-Na,katyt,priimk savo rainių!
-Ačiū,-sakau.
-Nėra už ką.Tarp kitko,jam reikėtų pradezinfikuoti žaizdas.
Kaimynas įlindo į mašiną ir ištraukė iš ten butelį šampano.Mes su katinu neatsisakėme.
Po mėnesio skambinu Astai:
-Atiduok mano raudoną suknelę.
-O kam?
-Mes su Tomu einame į restoraną,Rodos jis man piršis.
-Išskalbsiu-atiduosiu.O iš kur tu ištraukei kad darys pasiūlymą?
-Jis man užuominas darė...
-Nu,užuominas,skaitykim,kad jas visada daro...Kad boba nenutrūktų.Tad tai dar nieko nereiškia.
-Kokia tu,Astul,visgi bjauri.Tomas-tai mano likimas.Aš jaučiu.
-O kaimynas?
-Kaimynas-čia tik taip...Grynai fiziologija.Momentinis susižavėjimas.
-Jis,rodos,mano kitaip?
-Nėra jam su kuo manyti,-sakau.
Vakare Asta perskambino:
-Klausyk.Dabar pas tave kandidatas atvažiuos.
-Kas?
-Mokslų kandidatas.Su suskeldėjusiomis lupomis.Pameni?
-Afigiet!...Kam tu jam davei mano adresą?
-Pas mane pasimatymas.Negaliu atvažiuoti.O kandidatas kaip tyčia tavęs ieškojo.Kažkokią priemonę nuo nagų jam žadėjai.Vienu žodžiu jis tuoj atveš suknelę.
-Dieve!Tik to man betrūko!
-Nu ji švari,nepergyvenk!
Kandidatas atsirado po dviejų valandų.
-Kur jus nešiojo?-sušnypščiau aš,paimdama paketą.
Jis įsižeidęs sumirksėjo blakstienomis.
-Štai.Asta prašė perduoti.
Aš sugriebiau suknelę ir užsidariau vonioje.Greitai persirengiau.Pasidažiau vieną akį,ėmiausi antros.
-Mama iškepė tortą...-pasakė koridoriuje kandidatas.-Vadinasi „Negro šypsena".
-Klausykite,pas mane visiškai nėra laiko!
-O dar aš atnešiau šampano.Jūs mėgstate pusiau saldų?....
Ir čia paskambino į duris...Tomas!O pas mane jaunikis apartamentuose.Na ir ką daryt?Griebiu kandidatą kartu su šokoladiniu „negru":
-Į vonią!Greitai!...
-Ką jūs darote?!Man reikia perspėti mamą!
-Kokia nafig mama?!Tyliai!
Kandidatas sutriko,kad net nesipriešino.Tik paklausė:
-Pas jus irgi patogumai sujungti?
-Sujungti,sujungti....
Aš iššoku į koridorių.Pasitaisau plaukus ir užsidedu ant veido Džakondos šypseną,pridėjau švelnumo ir spragtelėjau užraktą.
-Sveika...
Priešais Tomą į koridorių įplaukia didelė rožių puokštė.Pats dovanotojas buvo šikarnas,lengvai atsipalaidavęs ir aplamai-šypsojosi,visa išvaizda mygdamas,kad geriausia dovana jis pats.
-Puikiai atrodai!-išsitempė prie mano kaklo.-O,tu nupirkai šampano!
Aš mintyse nusikeikiau.
-Romantiškas vakaras?-mirktelėjo Tomas.
Kambaryje suskambo telefonas....Kas dar čia!Nė minutės ramybės.Ištekėti neduoda!
-Aš tuoj,Tomai,užeik...
Tomas supratingai linktelėjo.
-Koks pas tave čia žiurkėnas bute?-išgirdau aš žemą kaimyno baritoną kitame laido gale.
Na ir reikėjo man įsipainioti su tipu iš šešto aukšto!Ne kitaip-harmonai kalti.
-Ne tavo reikalas,-sakau.
-Ne,katyt.Mano reikalas.Turėk...
-Davai tik be šekspyrinių aistrų,-nukirtau aš ir numečiau ragelį.
Kaimynas-perverstas puslapis.O perversti puslapiai,tuo labiau pigūs bojevikai,neperskaitinėjami....Įdomu,o Šekspyro vardas jam žinomas?
-Viskas tvarkoje?-klausia Tomas.
-Taip,mielasis.Pastatyk gėles į vazą.
-Jeigu tai kažkas iš tavo gerbėjų,tai aš nieko neturiu prieš.
-Ką?-nesupratau aš.
-Aš sakau,kad tu neprivalai slėpti savo meilės nuotykių.Mes juk civilizuoti žmonės.Ir neturime riboti vienas kito laisvės...-Tomas žybtelėjo holivudiška šypsena.
Aš palingavau ant kojų pirštų.Pažiūrėjau į lubas.Sulygynau faktus.
-Tu vedęs?-susiprotėjau.
-Dieve!Davai nekalbėkime apie tai!Toks nuostabus vakaras...
-Tu vedęs?!-pajudėjau link jo.
-Nu...Kaip čia tau pasakius...
Man tapo blogą.Aš vos neapsiblioviau.Akla įsimylėjusi kvailė!...Tai štai kodėl jis nepasilikdavo nakvoti.Tai štai kodėl pats rinko man kvepalus.Tikriausiai pas jo žmona tokie patys...Patinas.Šliaužiojantis...
....niekšas!!!Kam tu man galvą kvaršinai?...Niekšas!...
-Mes juk civilizuoti žmonės...Tu ką?...Ramiai!-Tomas ėmė slinkti į balkoną.-Neliesk mano veido!Aš filmuojus reklamoje!
-Tu man visą tą laiką melavai?Žiurkius!
Verkti aš persigalvojau.Nuo pasiutimo patamsėjo akyse.Ranka pati sugriebė užmirštą kandidato butelį.Tomas pastebimai ėmė nervintis.
-Aš paprašyčiau....-jis prisidengė gėlėmis.-Neliesk mano veido!
Ir staiga džiugiai suriko:
-Skambina!Skambina į duris!....
-Žmonės!Čionai!-šukavo Tomas.-Laužkite duris!Pas ją šampanas!
O juk tikrai išlauš.Nu svoločiai!
Aš išlėkiu į koridorių.Patraukiu į save rankeną.
Opa...Netikėtas rakursas.Laiptinėje stovėjo kaimynas.Jo bicepsai jaudinančiai vaikščiojo po marškinėliais.
-Tu kam šią raudoną suknelę apsivilkai,a...-kimiai pradainavo jis ir nustūmė mane į šoną.
-Ėėėėė...-pasakiau aš,kad kažką pasakyti.
Kaimynas žengė žingsnį,kitą.
-Kur jis?...
-Aš čia!-džiugiai atsiliepė Tomas.
Ir čia bematant griūvo nuo smūgio į nosį.Aš net nespėjau mirktelėti,tik aiktelėjau.Kaimynas staigiai atsisuko į mane.Aptirpusi iš baimės,aš pabandžiau nusišypsoti.Šypsena išėjo šiaip sau...
-Siurprizasssss!!!-suriko kažkas už mano nugaros.
Ant slenksčio su visa savo charizma,švytėjo amžinai neoriginalus Gacapūkas.Su tortu ir šampanu....
Dievai ryškiai prarado kiekio jausmą.
-Aš čia pamąsčiau...-pradėjo Gacapūkas.
Paskui jis pamatė Tomo batus kambaryje,prakaituotą kaimyną ir jo charizma pastebimai patamsėjo.-Jomajo....
-Dar vienas....-pasitikslino kaimynas ir pasikasė rankos kaulus.
Jis jau pajuto kraujo skonį ir troško banketo pratęsimo.
Dinc!...Ir Gapacūkas nuskrido atgal į laiptinę.Kartu su tortu ir šampanu.
Aš tvirčiau sugriebiau savo butelio kaklelį.Dabar,pagal žanro taisykles,reikėjo jaudintis apie nuosavą likimą.Kaimynas pajudėjo link manęs:"Gop-stop...Mes atėjome iš už kampo...".Aš užsimerkiau,užsimojau ir labai sėkmingai įlipdžiau pusiau saldų jam į makaulę...Štai ji,galvoju,tavo gulbės giesmė.Viskas.Cusima....Cunamis...Kraujuoti berniukai akyse.
Patryniau delnus į suknelę ir apsidairiau.Vaizdelis,suprantama,ne dėl silpnų nervų.Mūšio laukas!Kova prie Vaterlou!...Tomas po gėlėmis nurimo,Gapacūkas su tortu,kaimynas ant kilimo...Ko,galvoju,dar čia trūksta...
Ir tiksliai...Tualete nuleido vandenį.Spragtelėjo užraktas.Arenoje pasirodė kandidatas.Vienintelis jaunikis su sąmonę.Jo smakras buvo išteptas šokoladiniu kremu.
-Sveikas,aukseli...-pasakiau aš ir ėmiau plėšti folgą nuo šampano.-Išgersime už mamos sveikatą?
Kandidatas apžiūrėjo bendrą kompoziciją.Prisiglaudė prie sienos.
-Aš jau galiu paskambinti?-tyliai paklausė ir nualpo be pašalinės pagalbos.
...Ir likau aš viena.Gal,galvoju,ištekėti?....
Natalija Radulova
|
