Buvau nuvažiavęs miškan pažiūrėt ar škvalas nenuskriaudė mano miško .Maniškian tai tik pora uosiukų guli bet kaimynams tai , o ypač pakraščiuose tai spygliuočiai medžiai guli ant šono ir liūdnai atrodo .Važiuojant miško keliuku radau išvirtusią eglę ir gulinčią skersai kelio , bet kažkas jau išpjovęs šakas ir pravažiuot galima po apačia.Neiškenčiau nenufotkinęs nors bart gavau kaip už reikalą - o jei būtent dabar ant tavo mašinos nugrius ?
Žinok, Arti, būna ,,zakon podlosti", ima ir nugriūna tada, kai nesitiki.Pirmąja juosta sunkvežimis vežė rąstus, o mes stovėjom antroje juostoje prieš sankryžą. Raudona- laukiam. Žalia- sunkvežimis pajuda ir...rąstai krinta ant mažųjų mašinų mano eilėje. Dvi suknežintos.Aš stovėjau trečia.
Nea, Dalima, tie, kurie sėdėjo pirmuose dviejuose automobiliuose, tai tikrai jau nebestresavo. Čia tik aš taip išsigandau, kad ilgai spaudžiau stabdį vietoje gazo.
Aš apie tai,kad toje vietoje kur tu fotografuojasi daugelis.O čia autorius pasinaudojo tuo,kad po savaitės tas medis bus pašalintas ir įamžino nestandartinį vaizdą.Vargu ar kas dar suspės tai padaryti.
Matau tu net neskiri bet kokios vietos,nuo artimos,gerai pažįstamos.Nuotraukos vertė ir yra jos unikalumas.Turiu aš 1920-1930 m.Kauno,Palangos foto.Nepakartojamos ir mano gimtinės senosios foto.O svetimi,kad ir gražūs vaizdai...Todėl ir nesusikalbam.Bent jau galėtumei pasiūlyti vaizdų iš kokios nors Velykų salos...
O man gražiau miške, nei ant kokio skardžio,kurių nuotraukų pilna googlė. Aš irgi turiu ant skirtingų skardžių gal dvi, ar tris. Arčio nuotrauka tikrai liuksiška...atrodo, lyg medis sąmanom apaugęs džiunglėse. Bet kokia ten bebūtų nuotrauka, svarbu unikalumas.
liuks fotkė
