nežinau, reikia jį pamatyt

aš galvoju, kad rusų režisieriaus ir rusų aktorių pastatymas būtų nuostabus, Maskvoj ne vienam teatre teko lankytis, tiesa, senokai.
Trečioj daly, kai jau žmonės išsivaikščiojo-vietomis neblogai buvo suvaidinta, negaliu sakyt, kad šlamštas, bet daugiau tokių spektaklių nenoriu.Gal turit atsiliepimų apie Jeruzalė.Irgi eisiu

Matai, Jurmala, dabar teatre tau pateikia surogatą. Per šiuos porą men, pažiūrėjau 8 spektaklius. Tik viename ( Koršunovo)nebuvo nė vienos laisvos vietos, nors bilietas kainavo 65 Lt. Galvoju....stebuklas, bus spektaklis. Deja, salė buvo pilna jaunimo mat.....pusę spektaklio nuogos moterys savo ano galo šukuosenas rodė. Priekyje buvo pristatytos kėdės jaunuoliams, tai jie vis į lytinius organus iš apačios žiūrėjo. Žiauru. pritraukti žiūrovą panaudojama viskas.

košmaras. susimoki nemažus pinigus ir gauni-š...

ne, ne š... šituo atveju ir impotenciją galima gauti

tai to sodo premjera buvo spalio 3-4 dienom, tai tikrai rodys.Žmonių buvo pilna salė, vienur nugirdau, kad esam atėję į performansą, kitur, kad išraiškos priemonės per grubios

Nu , ir man po šiai dienai neaišku už ką ta Ana Karenina tą Vargšą Mumu po traukiniu pakišo?

Nu joa, pamenu prieš porą metų lėkiau į Dramos teatrą žiūrėti Kobo Abės "Moteris smėlynuose" pastatymo. (mat knyga man labai patiko) Tai žinokit, net ir nesupratau, ką ten jie rodė... kažkokią nesąmonę...
Nežinau... gal aš kažko jau nebesuprantu? kaip to avangardinio meno?

Kobo Abės knyga ir man labai patiko, manau galima gerą spektaklį sukurti, bet va visos tos naujovės teatre man nepriimtinos.

nemačiau šio, todėl nelabai galiu diskutuoti, bet brutualumas scenoje man nepatinka, man aplamai teatras-šventė, tai ta vieta, kur gali pasislėpti nuo yvenimo, pasikrauti geromis emocijomis iš muzikos, iš vaidybos, iš režisūrinių kažkokių sprendimų ir t.t. ir panašiai, todėl paskutiniu metu labai renkuosi kur einu, paskaitau atsiliepimus ir dažniausiai nelendu į pirmą premjeros rodymą, nes ne viskas auksas kas auksu žiba...
šiandien eisiu į V.M.Putino "Altorių šešėliai" nusipirkau bilieta į trečią rodymą, o kadangi trauma patyrė vienas iš atlikėjų, pirmi du neįvyko, tai einu aklai, bet tai šokio spektaklis, manau, kad neturėčiau nusivilti

Akmenėli, aš irgi teatre trokštu pasisemti gerų emocijų, o čia visą spektaklį norėjau suprasti kam visa tai, ką režisierius norėjo pasakyti su ta psichodelika...

aš panašiai jaučiausi išėjus iš Koršunovo "Šaltas vaikas" supratau ką jis norėjo pasakyti, priekaištų aktoriams neturiu, bet visas jausmas pamačius tai - kam mokėti pinigus už tai, jei galiu nemokamai pažiūrėti gatvėje, TV? kad tokį veikalą scenoje gali žiūrėti tik toks žiūrovas kuriam nuo gyvenimo labai apsalusi širdis ir jam reikia kažkokios atasvaros ir sukrėtimo... po šio spektaklio pasižadėjau sau, kad į Koršunovo statytus spektaklius neisiu, nesvarbu kiek juos bereklamuotų, brangu ir jokio malonumo pažiūrėjus... nors prieš metus draugė pasikvietė į "Miranda", labai stipriai pakeičiau savo nuomonę apie Koršunovą, šis man laaaabai patiko. Dabar jau norėčiau pamatyti ir jo statytą "Katedra"

Buvau spektaklyje ,,Katedra" vasario pabaigoje . Man visai nieko, nors tikrai iki gero spektaklio jam labai toli. Nors gali nueiti, juk kiekvienas mato kitaip. Tie , kurie buvo su manimi, jį pavadino primityviu. Tiesa, tai sakė religingi žmonės.

o, matai kaip, lyg ir turėjai suintriguoti, kad pakiltų ūpas prieštarauti, vis tiek eisiu, bet kažkaip ne, užsigalvojau, gal ne taip labai ir noriu jį pamatyti... nebent gausiu bilietus su laaabai didele nuolaida, tai tada nueisiu

Pamenu kažkada Jaunimo teatre žiūrėjau "Ilga kaip šimtmečiai diena"... Kazlauskaitė dar jauna vaidino... Tai jetau, kaip vaidino... Salė verkė gyvomis ašaromis...

verkti teatre, man negėda, ir man nėra bloga emocija ašaros. Riedėjo ašaros upeliais, kai žiūrėjau "Smuikininkas ant stogo", bet jis vistiek visas iš savęs prisotintas pozityvo, nors rodo, kaip biedniems žydams sunku gyventi, bet tai kažkaip labai jautriai perteikta... jei nematę sunku paaiškinti, labai rekomenduoju pažiūrėti
Nubraukiau ašarą, kai stebėjau šokį Čarli Čaplino ir aklos mergaitės, irgi Klaipėdos muzikiniame teatre, jie ten taip jausmingai ir atidžiai vienas kitam, šoko, kad dar ir šiandien prisiminus užlieja kažkoks malonus jausmas...
ir t.t. ir panašiai

man toks sukrečiantis spektaklis buvo -"Didysis geismas", ašaros-tai emocijos, reiškia spektaklis užkabino jautriausią stygą viduje.

apie onkologinį ligonį-vaiką esu žiūrėjus Klaipėdos dramos teatro spektaklį "Oskaras ir ponia Rožė" du kartus žiūrėjau ir abu verkiau, negalėjau sulaikyti ašarų. Labai skaudi tema ir šiaip gyvenime, o čia man labai patiko tas sugebėjimas tos ponios Rožės bendrauti su vaiku, kaip su suaugusiu ir sugebėti nuskaidrinti jo paskutines gyvenimo dienas, net įkvėpti vaiką tas dienas gyventi, o ne virti pyktyje kodėl jam taip atsitiko... iš tiesų labai geras, buvau primiršus

Taip, pilnai sutinku su Jurmala... Vargšas dėdė Čechovas grabe apsiverstų... nemačiau šio spektaklio, bet mačiau anonsą ir jau ne iš vieno girdėjau atsiliepimus apie jį... Visi purtosi ir sako, kad pastatytas siaubingai.... Aš turiu galimybę į mūsų Dramos teatrą nueiti veltui... bet... seniai bebuvau!  Tiesiog nėra ką žiūrėti...  Klausytis keiksmų nuo scenos, žiūrėti darkymosi ir smurto bei kažkokių šizofreninių išpuolių... neeeee, tikrai to nenoriu! Kaip sako Akmenėlis, į teatrą ir aš noriu eiti, kaip į šventę, pasisemti gražių minčių, sujaudinti sielą, susimąstyti, galų gale - pasijuokti.... O maudytis nuo scenos besiliejančiame gyvenimo brude - nenoriu!!!

tai va taipTina-aš dar pažiūrėsiu "Jeruzalę" ten ekscentriška tragikomedija...ir turbūt daugiau į dramos tetrą neisiu.Muzikiniame -ir tai ne kožnam spektaklyje-bent gali atsipalaiduoti, gražios muzikos paklausyti.